Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, A-556-2255-11

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2011-09-05
Bylos Nr.: A-556-2255-11
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01161-2010-5
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Atsakovas: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo: Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai

Kategorijos

9.10pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A556 - 2255/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01161-2010-5Procesinio sprendimo kategorija 9.10 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Ričardo Piličiausko ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo 107-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas 107-oji daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 2-3), kurį patikslino (b. l. 9-12; 23-26), kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) 2010 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. 69-75 ir įpareigoti VMI prie FM iš esmės išnagrinėti 107-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos skundą dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2009 m. spalio 16 d. sprendimo Nr. (04)-K3-272 dėl 2009 m. rugpjūčio 20 d. patikrinimo akto Nr. AU16-50 panaikinimo.

Pareiškėjas paaiškino, kad Inspekcijos priminimą sumokėti mokesčius gavo tik 2010 m. sausio 25 d., o, kadangi anksčiau jokio sprendimo nebuvo gavęs, pasiteiravo VMI prie FM, kokiu pagrindu pateiktas priminimas, ir sužinojo, jog 2009 m. spalio 16 d. sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas paštu. Paaiškėjo, kad sprendimas 2009 m. lapkričio 27 d. buvo įteiktas R. R., kuri paėmusi siuntą apie tai nepranešė bendrijos pirmininkui. Pareiškėjo nuomone, toks įteikimas negali būti laikomas tinkamu įteikimu, nes įteiktas neįgaliotam asmeniui, todėl terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių. Nurodė, kad 2009 m. spalio 16 d. sprendimas nemotyvuotas, jame nevertinti pastabose nurodyti argumentai. Dėl 107,55 Lt nuo su darbo santykiais susijusių pajamų fizinių asmenų pajamų mokesčio nurodė, kad šis mokestis nemokėtinas, remiantis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsnio 1 dalimi, kuris nustato, kad mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Remiantis šia teisės norma, iš 71 390 Lt, išmokėtų R. S. už atliktus darbus, sumos, kuri priskiriama kitoms iš juridinių asmenų gautoms su darbo santykiais nesusijusioms pajamoms, už laikotarpį nuo 1996-01-08 iki 2002-03-21 neišskaičiuotinas 14 278 Lt mokestis; iš 120 450 Lt, išmokėtų M. Š. už atliktus darbus, sumos už laikotarpį nuo 1996-02-03 iki 1997-04-24 neišskaičiuotinas 24 090 Lt mokestis; iš 20 880 Lt, 1998-04-06 išmokėtų S. B. už atliktus darbus, sumos neišskaičiuotinas 4 176 Lt mokestis; iš 8 500 Lt, 1998-05-10 išmokėtų A. G. už atliktus darbus, sumos neišskaičiuotinas 1 700 Lt mokestis; iš 23 800 Lt, išmokėtų A. P. už atliktus darbus, sumos neišskaičiuotinas 4 760 Lt mokestis; iš 31 970 Lt sumos, 2003-2004 m. išmokėtų M. Š. už atliktus darbus, sumos neišskaičiuotinas 10 550 Lt mokestis. Mokesčių administratoriaus išvada, jog sudarydama sandorius bendrija neįsitikino, ar asmenys, su kuriais sudarytos sutartys, turi patentą sutartyje numatytiems darbams atlikti, tuo pažeidė Patentų išdavimo juridinio asmens teisių neturinčioms individualioms (personalinėms) ir ūkinėms bendrijoms bei fiziniams asmenims tvarką, nepagrįsta jokiomis teisės normomis. Remiantis MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 97 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsnio 2 dalimi, delspinigiai bendrijai galėjo būti skaičiuojami ne ilgiau kaip už 180 dienų, tuo tarpu mokesčių administratorius priskaičiavo delspinigius nuo su darbo santykiais susijusių fizinių asmenų pajamų mokesčio už 4 109 dienas, nuo kitų iš juridinių asmenų gautų su darbo santykiais nesusijusių pajamų fizinių asmenų pajamų mokesčio už 4 880 dienų, nuo gyventojo su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais nesusijusių A klasės gyventojų pajamų mokesčio už 2 243 dienas.

Atsiliepimas

Atsakovas VMI prie FM atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 50-51) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad ginčijamu sprendimu buvo sprendžiamas klausimas tik dėl termino atnaujinimo skundui paduoti ir mokestinis ginčas iš esmės nenagrinėtas, todėl pareiškėjo skunde išdėstyti motyvai dėl mokesčių pažeidimų nenagrinėjami. Inspekcijos 2009 m. spalio 16 d. sprendimas buvo įteiktas 2009 m. lapkričio 27 d. R. R., bendrijos pirmininko sutuoktinei, adresu, deklaruotu kaip bendrijos pirmininko gyvenamoji vieta. Pagal MAĮ 149 straipsnį, mokesčių mokėtojas turi pranešti ikiteisminei mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai apie savo adreso pasikeitimą mokestinio ginčo metu. Nesant tokio pranešimo visi sprendimai ir kita informacija siunčiami paskutiniu nurodytoms institucijoms žinomu adresu ir laikomi įteiktais, nors adresas ir pasikeitęs. Inspekcijos sprendimas buvo priimtas 2009 m. spalio 16 d., tačiau bendrija turėdama patirties, nes tai buvo pakartotinis patikrinimas, ir žinodama apie sprendimo priėmimo terminus, nesidomėjo sprendimo priėmimo eiga ir skundą pateikė tik gavusi Inspekcijos 2010 m. sausio 15 d. priminimą. Pažymėjo, kad pripažįstama, kad fiziniam asmeniui skirti dokumentai laikomi įteiktais, kai yra įteikti asmeniškai gyvenamojoje vietoje, darbo vietoje arba antstolių kontoroje, taip pat tada, kai jie įteikiami vienam iš pilnamečių gavėjo šeimos narių, o jeigu jų nėra, - namo bendrijos administracijai ar gavėjo darbovietės administracijai. Juridiniam asmeniui skirti dokumentai laikomi įteiktais, kai jie įteikiami juridinio asmens vadovui, valdymo organui, raštinės darbuotojui ar kitam darbuotojui. Daugiabučio namo savininkų bendrija yra specifinis juridinis vienetas, neturi biuro, aptarnaujančio personalo, jai atstovauja valdyba ir pirmininkas. Laikytina, kad tinkamais korespondencijos gavėjais už patį adresatą gali būti pripažinti fiziniai asmenys, kurie dėl savo darbo ryšių, paslaugų ar sutarčių tiesiogiai ir net netiesiogiai turintys realią galimybę įteikti korespondenciją adresatui. R. R. yra ne tik bendrijos pirmininko sutuoktinė, bet ir viena iš bendrijos narių, todėl sprendimo įteikimas nariui prilyginamas įteikimui vienam iš darbuotojų. Pažymėjo, kad asmuo pats turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgėsi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai. Pareiškėjas skundo padavimo terminą praleido dėl subjektyvių priežasčių.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 78).

Inspekcija nurodė, kad sprendimas įteiktas 2009-11-27 pirmininko sutuoktinei ir bendrijos narei R. R., todėl ji turėjo pareigą siuntą perduoti bendrijos valdybai ar jos pirmininkui. Skundas paduotas tik 2010-02-10 ir terminas neatnaujintinas, kadangi pareiškėjas nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių praleido šį terminą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 27 d. sprendimu (b. l. 90-95) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priimti ir išnagrinėti įstatyme nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka 107-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos skundą dėl Inspekcijos 2009-10-16 sprendimo Nr. (04)-K3-272. Kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad Inspekcijos 2009 m. spalio 16 d. sprendimas dėl patikrinimo akto patvirtinimo išsiųstas registruotu laišku nurodytu bendrijos pirmininko gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Ši pašto siunta buvo įteikta bendrijos pirmininko sutuoktinei R. R. 2009 m. lapkričio 27 d. Dokumentų įteikimą patvirtinantis pranešimas pateiktas Inspekcijai. 107-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkas G. R. ir R. R. yra deklaravę gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). 2010 m. sausio 15 d. Inspekcija raštu Nr. 14-07-37518 priminė pareiškėjui apie pareigą sumokėti mokesčius remiantis 2009 m. spalio 16 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. AU2-57, iš viso – 131 865,23 Lt. 2010 m. vasario 11 d. pareiškėjas padavė skundą VMI prie FM, prašydamas panaikinti Inspekcijos 2009 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. (04)-K3-27 ir pateikė prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, nurodęs, kad ginčijamas 2009 m. spalio 16 d. sprendimas Nr. (04)-K3-272 buvo įteiktas neįgaliotam asmeniui, todėl pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių. VMI prie FM 2010 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 69-75 nepatenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą dėl Inspekcijos 2009 m. spalio 16 d. sprendimo Nr. (04)-K3-272 ir pareiškėjo skundą nusprendė laikyti nepaduotu. Teismas nustatė, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti dėl 2009 m. spalio 16 d. sprendimo, skaičiuojant nuo 2009 m. lapkričio 27 d. (nuo dokumentų įteikimo), terminas baigėsi 2009 m. gruodžio 17 d. (MAĮ 152 str. 1 d.), todėl pareiškėjas prašė šį terminą atnaujinti. Teismas vadovavosi MAĮ 152 straipsnio 3, 5 dalimis, 164 straipsnio 1, 3 dalimis, 149 straipsniu, 164 straipsnio 5 dalimi. Pareiškėjas skunde nurodė, kad mokesčių administratoriaus sprendimas buvo įteiktas neįgaliotam asmeniui, nes R. R. kartu su G. R. negyvena ir bendro ūkio neveda. Minėtas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad procesinis terminas kreiptis įstatyme nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka yra skaičiuojamas nuo skundžiamo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos. Dokumentų įteikimo terminas turi būti patvirtinamas įrodymais. Atsakovas nepateikė ir byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog Inspekcijos sprendimas siųstas pareiškėjui buvo jam įteiktas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.). Minėtos teisės normos patvirtina, kad sprendimas turi būti įteiktas mokesčių mokėtojui arba jo atstovui. Mokesčių mokėtoju ginčijamu atveju yra juridinis asmuo - 107-oji daugiabučio namo savininkų bendrija. Nurodytas aplinkybes patvirtina juridinių asmenų registro vieši duomenys bei šios bendrijos įstatai. Pagal bendrijos įstatų 18 punktą bendrijos valdymo organai yra bendrijos narių susirinkimas ir bendrijos valdyba arba valdytojas. Pagal bendrijos įstatų 26 punktą bendrijos valdybos nariai išrenka valdybos pirmininką, kuris organizuoja darbą, atstovauja bendrijos valdybai ir bendrijai. 107-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos valdybos narių susirinkimo 2007-02-07 protokolas patvirtina, kad bendrijos valdybos pirmininku yra išrinktas G. R. Juridiniai asmenys veikia pagal savo steigimo dokumentus <...> (Civilinio kodekso 2.46 str. 1 d.). Juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus (Civilinio kodekso 2.81 str. 1 d.). Analogiškai juridiniai asmenys įgyja ne vien civilines teises ir pareigas, bet ir kitas ginčijamu atveju teises ir pareigas mokestiniame ginče. Civilinis kodeksas reglamentuoja juridinių asmenų įsteigimą, pasibaigimą, bendruosius veiklos pagrindus, todėl šios normos turi būti taikomos ne vien civilinės teisės srityse, bet ir kitose srityse, kai sprendžiami ginčijami klausimai, susiję su juridinio asmens veikla. Juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai (Civilinio kodekso 2.82 str. 1 d.). Pagal šias teisės normas juridinių asmenų organų atlikti veiksmai laikomi paties juridinio asmens atliktais veiksmais, tų organų įgaliotų atstovų atlikti veiksmai – juridinio asmens atstovo atliktais veiksmais. Ginčijamu atveju bendrijos valdybos pirmininkas G. R. veikė kaip bendrijos atstovas. Atsakovas neturėjo duomenų, jog dokumentai būtų buvę įteikti mokesčių administratoriui žinomam bendrijos atstovui arba vienam iš minėtų bendrijos valdymo organų, t. y. pačiam juridiniam asmeniui. Dokumentai buvo įteikti asmeniui, kurio ryšys su bendrijos atstovu nebuvo nurodytas. Jeigu pranešime apie įteikimą ir būtų nurodytas toks teisinis ryšys, mokestinių ginčų nagrinėjimą reglamentuojančios normos nenumato, jog tai turi teisinę reikšmę, to nereglamentuoja ir bendrosios neteisminio administracinio proceso teisės normos (Viešojo administravimo įstatymas). Administracinių bylų teisės normos, reglamentuojančios dokumentų įteikimą, netaikytinos, nes jos reglamentuoja procesą teisme, bet ne mokestinių ginčų nagrinėjimą, nenustato bendrų neteisminio administracinio proceso taisyklių. Dėl to atsakovas neturėjo faktinio pagrindo konstatuoti, jog terminas yra praleistas ir atsisakyti nagrinėti skundą. Nesant neginčijamų įrodymų dėl skundžiamo sprendimo įteikimo suinteresuotai šaliai, kuri ginčija sprendimo įteikimo faktą, turėjo būti reikalaujama iš suinteresuoto asmens papildomų dokumentų arba kitaip turėjo būti tikslinama informacija dėl sprendimo įteikimo. Nenustačius sprendimo įteikimo fakto, turėjo būti sprendžiamas skundo padavimo termino atnaujinimo klausimas, jeigu toks skundas nėra paduotas po pernelyg ilgai neprotingo termino. Esant abejonių dėl termino praleidimo, turėjo būti daroma suinteresuotam asmeniui palanki išvada, jog terminas yra nepraleistas, nes teisės norma, kurios pagrindu skaičiuojamas terminas, yra siejama ne vien su suinteresuoto asmens teise apskųsti sprendimą, bet ir su viešojo administravimo subjekto pareiga įteikti skundžiamą sprendimą suinteresuotai šaliai. Teismas pažymėjo, kad minėtoje normoje nėra nustatytas naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus negalima būtų pasinaudoti ikiteismine tvarka. Dėl nurodytų motyvų teismas konstatavo, kad atsakovas neturėdamas teisėto pagrindo atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Inspekcijos 2009 m. spalio 16 d. sprendimo, todėl atsakovas įpareigojamas priimti ir išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl Inspekcijos 2009 m. spalio 16 d. sprendimo teisėtumo (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 2 p., Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p.)). Atsisakymas nagrinėti pareiškėjo skundą įstatyme nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka yra susijęs su pareiškėjo konstitucinės teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu. Jeigu atsisakymas buvo pagrįstas abejonėmis dėl dokumentų įteikimo, skundas turėjo būti išnagrinėtas ir pareiškėjui nebūtų užkirstas kelias kreiptis į teismą dėl Inspekcijos 2009-10-16 sprendimo apskundimo (Konstitucijos 30 str.). Pareiškėjas, formuluodamas skundo dalyką, neteisingai nurodo, kad skundžiamas raštas, kuriuo VMI prie FM informavo pareiškėją apie atsisakymą atnaujinti terminą skundui paduoti, yra administracinis sprendimas, ir prašo jį panaikinti. Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos patvirtina, kad kreiptis į administracinį teismą galima dėl neteisėto viešojo administravimo subjekto veiksmo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmą, dėl sprendimo panaikinimo arba dėl įpareigojimo priimti administracinį sprendimą (ABTĮ 15 str., 22 str., 88 str.). ABTĮ 2 straipsnio 14 punkte nustatyta, kad individualus teisės aktas yra vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalyse yra nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, teismas padarė išvadą, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Pareiškėjo prašomu panaikinti skundžiamu raštu pareiškėjui nėra nustatomos teisės ar pareigos, yra atsisakoma atlikti veiksmus. Teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius. Ginčijamame rašte buvo nurodyta informacija dėl atsisakymo atlikti veiksmus, todėl teisme turi būti reiškiamas reikalavimas tik dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III.

Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 99-100) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas neteisingai aiškino teisės normas, neištyrė byloje esančių įrodymų visapusiškai ir objektyviai. MAĮ normos nustato atitinkamą mokestinių ginčų nagrinėjimo eiliškumą bei terminus, per kuriuos mokesčių mokėtojai turi teisę pateikti skundus institucijoms ikiteismine tvarka nagrinėjančioms mokestinius ginčus (MAĮ 152 str. 1 d.). Be to, MAĮ 164 straipsnio 1 dalis reglamentuoja dokumentų įteikimo mokesčių mokėtojui būdus, o priklausomai nuo pasirinkto dokumentų įteikimo būdo MAĮ 164 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalyse numatytos specialios taisyklės, pagal kurias nustatoma dokumentų įteikimo data, o kartu ir termino skundui paduoti eigos pradžia. Atsakovo nuomone, teismas įvertinęs pateiktus byloje įrodymus nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas neturėjo faktinio pagrindo konstatuoti, jog terminas yra praleistas, ir atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundą. Pareiškėjo pirmininkas G. R. įstatyme nustatytu terminu pateikė pastabas dėl patikrinimo akto, tačiau teikdamas pastabas Inspekcijai, kaip ir teikdamas skundą atsakovui, bei skundą teismui nenurodė konkretaus adreso korespondencijai gauti, nurodydamas tik daugiabučio gyvenamojo namo numerį. MAĮ 149 straipsnio nuostatos įpareigoja mokesčių mokėtoją pranešti ikiteisminei mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai apie savo adreso pasikeitimą mokestinio ginčo metu. Jeigu tokio pranešimo nėra, ikiteisminių mokestinį ginčą nagrinėjančių institucijų sprendimai ir kita informacija yra siunčiami paskutiniu nurodytoms institucijos žinomu adresu ir laikomi įteiktais, nors mokesčių mokėtojo adresas ir būtų pasikeitęs. Inspekcija pareiškėjui adresuotą korespondenciją išsiuntė pareiškėjo pirmininko gyvenamosios vietos adresu, šiuo adresu ginčo sprendimas buvo įteiktas 2009 m. lapkričio 27 d. pirmininko sutuoktinei R. R. Bendrija veikia vadovaudamasi jos narių solidarumo, lygiateisiškumo ir tarpusavio pagalbos principais (Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 3 str.). Bendrija savo veiklos vykdymui nėra įkūrusi biuro, neturi aptarnaujančio personalo. Bendrija yra atstovaujama valdybos ir pirmininko, todėl šiuo atveju yra svarbu įvertinti dokumentų įteikimo darbuotojui sąvoką. Aiškinant darbo teisinių santykių nuostatą siaurai, turi būti suprantama, kad tai asmuo, su adresatu - juridiniu asmeniu - susijęs darbo santykiais. Tačiau nėra pagrindo manyti, kad tik šia siaurąja prasme įstatymų leidėjas panaudojo išsireiškimą „darbuotojas“. Tas fizinis asmuo gali būti susijęs su juridiniu asmeniu ne darbo teisinio santykio pagrindu, bet kitu teisės leidžiamu būdu, pvz., paslaugų (apsaugos, patarnavimų ar kt.) sutartimi ar dar kitaip. Tai gali būti reikšminga, nes korespondencijos teikėjui tokio asmens atliekami veiksmai objektyviai gali kliudyti įteikti siuntą (fiziškai trukdyti prieiti iki asmenų, turinčių teisę priimti korespondenciją). Įstatymo nuostatos gali būti aiškinamos plačiau ir apimti tuos atvejus, kai korespondencija gali gauti ne tik to juridinio asmens darbuotojas, bet ir kitas asmuo. Esminė būtų ta aplinkybė, kad fizinis asmuo, kuris priima siuntą perdavimui, būtų susijęs su siuntos gavėju. Antra, svarbu šio ryšio pobūdis. Asmenys gali būti susiję tiesiogiai ar netiesiogiai. Jie susiję tiesiogiai, jeigu turi sudarę tarpusavio sutartį. Kai fizinis asmuo su adresatu sutarties neturi, tai toks ryšys gali būti netiesioginis (pvz., susiję Bendrijos steigimo sutartimi ar kitokiais ryšiais). Šiuo atveju yra svarbu sąsajos faktas ir pobūdis. Sąsaja turi būti nuolatinė korespondencijos teikimo momentu. Netiktų tik laikinai susiję asmenys, dėl tokio ryšio pažeidžiamumo neturintys galimybių įteikti korespondencijos. Fizinis asmuo turi turėti realią galimybę įteikti korespondenciją. R. R. yra ne tik bendrijos pirmininko sutuoktinė, bet ir viena iš pareiškėjo narių, kuriai asmeninės nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini), priklausantis pareiškėjui, todėl ginčo sprendimo įteikimas vienam iš pareiškėjo narių prilyginamas įteikimui vienam iš darbuotojų ir toks įteikimo būdas yra tinkamas. Be to, R. R. veikdama pareiškėjo interesais, vadovaudamasi Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatyme įtvirtintais solidarumo, lygiateisiškumo ir tarpusavio pagalbos principais, ne tik turėjo teisę, bet ir privalėjo perduoti pareiškėjui adresuotą siuntą pareiškėjo valdybai ar jos pirmininkui. Pareiškėjo patvirtintų įstatų 12.3. punkte numatyta, jog pareiškėjos narys privalo dalyvauti bendrijos veikloje. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jo skundo padavimo termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio, t. y. priklausė nuo pareiškėjo valios.

Atsiliepimas

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 105-107) prašo apeliacinį skundą atmesti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas. Pažymi, kad, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias - nesvarbiomis. Teismų praktika patvirtina, kad šiuo atveju terminas skundui paduoti turėtų būti atnaujintas, nes terminas buvo praleistas dėl objektyvių aplinkybių, o bendrija ėmėsi aktyvių priemonių tam, jog interesai būtų apginti. Pareiškėjas buvo rūpestingas, atidus ir stengėsi ginti savo teisėtus interesus. Pažymėtina ir tai, kad visą patikrinimo laikotarpį bendrija bendradarbiavo su VMI prie FM tik per bendrijos pirmininką, VMI prie FM atstovams buvo žinomas pirmininko telefonas, reikalavimus VMI prie FM taip pat teikdavo telefonu, tačiau apie sprendimo priėmimą neinformavo. Žinodamas apie sprendimo priėmimą, bendrijos pirmininkas būtų nedelsiant atvykęs į VMI prie FM su juo susipažinti.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 14) prašo atsakovo VMI prie FM apeliacinį skundą patenkinti.

Inspekcija nurodo, kad bendrija terminą praleido net 2 mėnesius ir veiksmų ėmėsi tik tada, kai buvo pradėta išieškoti mokestinė nepriemoka. Taip pat svarbu, kad R. R., kuriai buvo įteiktas sprendimas, yra ne tik bendrijos pirmininko sutuoktinė, tačiau ir bendrijos narė. Dėl šių priežasčių R. R., ne tik turėjo bet ir privalėjo siuntą perduoti bendrijos valdybai ar jos pirmininkui. Teismo nurodytos skundo padavimo aplinkybės iš dalies gali būti vertinamos kaip subjektyvios, kadangi jos priklausė nuo pareiškėjo valios. Pareiškėjas pats nesidomėjo vykstančiu patikrinimu, bendrijos narė ir bendrijos pirmininko sutuoktinė R. R. neperdavė korespondencijos savo vyrui. Šioje byloje svarbu yra ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą savo praktikoje yra pažymėjęs, kad subjektyvaus pobūdžio priežastys nepripažįstamos pagrindu atnaujinti praleistą terminą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Šioje byloje ginčas kilo dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta atnaujinti terminą skundui dėl vietos mokesčių administratoriaus sprendimo panaikinimo paduoti.

Mokesčių mokėtojo skundo centriniam mokesčių administratoriui padavimo terminus reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad skundas centriniam mokesčių administratoriui turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų po to, kai mokesčių mokėtojui buvo įteiktas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas, kurį mokesčių mokėtojas skundžia.

Dokumentų įteikimo mokesčių mokėtojui būdus reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnis. Šioje byloje yra aktuali minėto straipsnio 3 dalis (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija), pagal kurią registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti. Tais atvejais, kai minėtų duomenų mokesčių administratorius neturi, dokumentai siunčiami pagal atitinkamame registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą (juridiniams asmenimis – pagal juridinių asmenų registre nurodytą adresą, fiziniams asmenims – gyventojų registre nurodytą adresą). Dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos.

Vadovaujantis formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nesant duomenų apie faktinę mokesčių administratoriaus sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui datą, turi būti taikoma įstatymo leidėjo expressis verbis įtvirtinta imperatyvi Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 3 dalies nuostata (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143 – 422/2011). Tokia praktika, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra prieštaringa ar neaiški. Priešingai, ji užtikrina, kad byloje mokesčių mokėtojui pateikus įrodymus dėl faktinės centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo gavimo dienos, bus vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tai yra bus užtikrinta mokesčių mokėtojo interesų apsauga, o tokių duomenų nesant, bus vadovaujamasi MAĮ 164 straipsnio 3 dalies imperatyvia nuostata, taip garantuojant operatyvų mokestinio ginčo nagrinėjimo procesą bei teisingą ir savo laiku atliekamą mokesčių surinkimą į valstybės biudžetą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575 – 367/11).

Bylos medžiaga nustatyta, kad Inspekcijos 2009 m. spalio 16 d. sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo išsiųstas registruotu laišku daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininko gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). Šis laiškas 2009 m. lapkričio 27 d. įteiktas nurodytu adresu gyvenančiai bendrijos pirmininko sutuoktinei R. R. (b. l. 58). Pareiškėjas, siekdamas apskųsti atsakovui VMI prie FM kaip ikiteisminei mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai (centriniam mokesčių administratoriui) vietos mokesčių administratoriaus 2009 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. (04)-K3-272 dėl patikrinimo akto tvirtinimo, pateikė skundą (Inspekcijoje minėtas skundas gautas 2010-02-11), taip pat prašymą dėl termino atnaujinimo skundui paduoti. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad bendrijos pirmininkas Inspekcijos sprendimą gavo tik 2010 m. sausio 29 d. (b. l. 57).

Teisėjų kolegija vertina, kad ši byloje esanti medžiaga neleidžia nustatyti patikimos faktinės mokesčių administratoriaus sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui datos. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis aukščiau minėta teismų praktika, turi būti vadovaujamasi MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, tai yra laikoma, jog Inspekcijos 2009 m. spalio 16 d. sprendimas mokesčių mokėtojui buvo įteiktas praėjus 5 darbo dienoms nuo jo išsiuntimo. Akivaizdu, kad pareiškėjas skundą centriniam mokesčių administratoriui padavęs 2010 m. vasario 11 d. (išsiuntęs 2010 m. vasario 10 d.) praleido MAĮ 152 straipsnio 1 dalyje numatytą 20 dienų terminą skundui dėl vietos mokesčių administratoriaus sprendimo panaikinimo paduoti.

Pareiškėjas nustatyto termino praleidimą pateisino tuo, kad Inspekcijos sprendimas įteiktas neįgaliotam asmeniui. Akcentavo, kad Inspekcijos priminimą sumokėti mokesčius gavo tik 2010 m. sausio 25 d. Bendrijos pirmininkas Inspekcijos sprendimą gavo 2010 m. sausio 29 d.

Vadovaujantis MAĮ 152 straipsnio 3 dalimi, mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad būtina sąlyga praleistam terminui atnaujinti yra tai, jog turi egzistuoti svarbios priežastys, kurios sutrukdė asmeniui nustatytu laiku paduoti skundą dėl atitinkamo vietos mokesčių administratoriaus sprendimo. Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmeniui sudaro kliūtis laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat yra atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat, ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438–757/2010, 2007 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556–573/2007). Taip pat mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija turi vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais pripažįstant termino praleidimo priežastis svarbiomis. Nurodytų kriterijų taikymas mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai suponuoja jos pareigą spręsti termino atnaujinimo klausimą ne formaliai ir visas atsiradusias abejones traktuoti mokesčių mokėtojo naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575– 891/2011.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus argumentus, pažymi, kad atsakovui paduotame prašyme dėl termino atnaujinimo pareiškėjas nenurodė argumentų, kurie galėtų būti pakankamu pagrindu pripažinti termino praleidimo priežastis svarbiomis. Iš esmės tokių argumentų pareiškėjas nenurodė ir teismui.

Pareiškėjo nurodyta pagrindinė skundo padavimo termino praleidimo priežastis, kad Inspekcijos 2009 m. spalio 16 d. sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo įteiktas neįgaliotam asmeniui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytų faktinių duomenų visumą – vietos mokesčių administratoriaus 2009 m. spalio 16 d. sprendimas Nr. (04)-K3-272 įteiktas bendrijos pirmininko sutuoktinei R. R. (107-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkas G. R. ir R. R. yra deklaravę gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini)), kuri yra bendrijos narė ir turėjo suprasti gauto laiško svarbą; pareiškėjas mokesčių administratoriui nenurodė konkretaus adreso korespondencijai (tik daugiabučio gyvenamojo namo numerį); pareiškėjas skundą padavė žymiai praleidęs jo padavimo terminą - taikant aukščiau nurodytus mokesčių mokėtojui adresuotus apdairumo ir sąžiningumo kriterijus (pareiškėjas tik 2010 m. sausio 25 d. gavęs Inspekcijos priminimą sumokėti mokesčius ėmėsi veiksmų apginti savo teises), nėra pakankamo pagrindo atnaujinti skundo padavimo terminą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas neturėdamas teisėto pagrindo atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Inspekcijos 2009 m. spalio 16 d. sprendimo, todėl įpareigojo atsakovą priimti ir išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl Inspekcijos 2009 m. spalio 16 d. sprendimo teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo 107-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėRičardas PiličiauskasArūnas Sutkevičius