Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, dalyvaujant posėdžių sekretorei Nataljai Sliževskajai, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M.P., nukentėjusiajam V.G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M.P. skundą dėl Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro pareigūno 2010 m. gruodžio 27 d. nutarimo, kuriuo jam paskirta už teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 (2) straipsnio 1 dalyje, padarymą 400 litų bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro pareigūnas (toliau- Institucija) 2010 m. gruodžio 17 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, jog M.P. 2010 m. gruodžio 17 d. 18.30 val. Klaipėdoje, Šaulių g. 28, atbuline eiga vairuodamas automobilį Renault (duomenys neskelbtini) nesilaikė būtinų atsargumo priemonių ir sudarė pavojingą situaciją kitam Šaulių gatve tiesiai važiavusiam automobiliui VW, kurio vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, dėl to atsitrenkė į kitą šalikelėje stovėjusį automobilį. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog tokiais savo veiksmais M.P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau- KET) 9 punkto reikalavimą. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ATPK) 124 (2) straipsnio 1 dalį (b.l. 28).

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro pareigūnas 2010 m. gruodžio 27 d. nutarimu už teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 (2) straipsnio 1 dalyje, padarymą M.P. paskyrė 400 litų bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams (b.l. 29).

Nukentėjusysis V.G. su skundo reikalavimu nesutinka ir prašo jo netenkinti, nes eismo įvykis kilo dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nesaugaus vairavimo. Nukentėjusysis tvirtina, jog M.P. vairuojamas atbuline eiga automobilis nestovėjo gatvėje, o judėjo atbuline eiga, sudarydamas nenumatytą kliūtį jo vairuojamam automobiliui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės pagrindas. Realus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

M.P. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių (toliau- KET) 9 punkto reikalavimą ir padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124(2) straipsnio 1 dalyje. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaltinamas tuo, jog 2010m. gruodžio 17 d. 18.30 val., Klaipėdoje, Šaulių g. 28, atbuline eiga vairuodamas automobilį Renault (duomenys neskelbtini) nesilaikė būtinų atsargumo priemonių ir sudarė pavojingą situaciją kitam Šaulių gatve tiesiai važiavusiam automobiliui VW, kurio vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, dėl to atsitrenkė į kitą šalikelėje stovėjusį automobilį. ATPK 124 (2) straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti KET pažeidimą ir įrodyti, jog KET nesilaikymas sukėlė pavojingą situaciją. Įrodymai, kuriais grindžiamas M.P. reiškiamas kaltinimas, yra tik nukentėjusiojo V.G. parodymai, nes tarnybinį pranešimą ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs policijos pareigūnas į eismo įvykio vietą atvyko po to, kai buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį (b.l. 28, 35).

Teisminio nagrinėjimo metu nuketėjusysis V.G. paaiškino, jog jam įsukus į Šaulių gatvę, jis matė skersai kelio stovintį krovininį automobilį, kuris ruošėsi važiavimo atbuline eiga manevrui. Teigė, jog sumažino savo vairuojamo automobilio greitį, tačiau nepristojo, važiavo Šaulių gatve pirmąja eismo juosta, kuri buvo laisva. Nurodė, jog supratęs, kad krovininis automobilis pradėjo judėti atbuline eiga, pradėjo stabdyti. Pripažino, jog dėl slidžios kelio dangos jo vairuojamas automobilis pradėjo slysti ir į kelkraštyje stovėjusį automobilį atsitrenkė, jam vairą pasukus į dešinę, siekiant išvengti susidūrimo su krovininiu automobiliu, kuris judėjo atbuline eiga. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M.P. kategoriškai neigia, jog jo vairuojamas krovininis automobilis judėjo atbuline eiga. Jis parodė, jog stovėjo Šaulių gatvėje skersai priešpriešinėje eismo juostoje, įsijungęs atbulinę pavarą ir laukė kartu važiavusios E.R., išlipusio pareguliuoti eismą, ženklo, kad galima važiuoti atbuline eiga. E.R. davus ženklą, jo vairuojamas automobilis atbuline eiga įvažiavo į viešbučio kiemą. M.P. parodymai nesikeitė viso administracinės bylos nagrinėjimo metu (b.l. 34, b. 49-55). Iš byloje esančio kartu su M.P. važiavusio E.R. paaiškinimo bei jo parodymų teisme matyti, jog M.P. vairuojamam krovininiam automobiliui sustojus prieš pradedant važiavimo atbuline eiga manevrą, jis išlipo, norėdamas vairuotojui padėti vairuoti atbuline eiga ir duoti ženklą, kad kelias laisvas ir yra saugu pradėti važiavimo atbuline eiga manevrą. E.R. parodė, jog jam nespėjus prieiti prie krovininio automobilio galo pasigirdo padangų slydimą ir čiuožimą atitinkantis garsas ir jis pamatė nevaldomą VW markės automobilį. Liudytojas parodė, jog matė, kaip automobilio vairuotojas sukinėjo automobilio vairą, stabdė, bet nesuvaldęs automobilio, trenkėsi į kelkraštyje stovėjusį automobilį. Iš liudytojo parodymų matyti, jog M.P. vairuojamas krovininis automobilis pradėjo judėti tik po to, kai jis jam davė ženklą (b.l. 31,32).

Prie administracinio teisės pažeidimo protokolo eismo įvykio schema nebuvo nubraižyta, todėl teismas neturi galimybės patikslinti duomenis apie eismo įvykio mechanizmą, jo kilimo priežastis. Eismo įvykio deklaracijoje nurodyta, jog V.G. pripažino, kad 2010 m. gruodžio 17 d. 18.30 val. eismo įvykio metu sugadino D.J. priklausantį automobilį Opel Vectra (b.l.36). Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti aplinkybę, ar M.P. vairuojamas automobilis judėjo, ar nejudėjo atbuline eiga. Teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais M.P. ir E.R. paaiškinimais, jog krovininis automobilis nevažiavo atbuline eiga. Pažymėtina, kad ATPK 260 straipsnyje be kitų privalomų reikalavimų nurodyta, jog būtina administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti ATPK straipsnį ar kitą numatantį atsakomybę už šį pažeidimą teisė aktą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog M.P. kaltinamas pažeidęs KET 9 punkto reikalavimą (b.l. 28). KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Tai yra KET norma, nustatanti bendras eismo dalyvių pareigas. M.P. nekaltinamas padaręs KET 119 punkte numatytą pažeidimą. Pagal KET 119 punkto nuostatas važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams. Institucija inkriminuodama kaltinimą nenurodė, kokį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, numatytą taisyklėse, sukėlusį pavojingą situaciją, padarė M.P.. Institucija nekonstatavo, jog jis pažeidė KET 119 punkte numatytą reikalavimą. Teisiniu vertinimu, kaltinimas yra nekonkretus, nes ATPK 124 (2) straipsnio 1 dalis yra blanketinė teisės norma. Įvertinus visumą įrodymų svarstytina, ar V.G. pats nepažeidė KET 134 punkte numatyto reikalavimo, įpareigojančio vairuotoją, jeigu atsirado kliūtis, ar iškilo grėsmė eismo saugumui, sulėtinti greitį, sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams. Iš bylos duomenų matyti, jog kelias žiemos metu buvo slidus, todėl nepaneigiama prielaida, kad jo paties vairuojamas automobilis galėjo pradėti slysti ir dėl tos priežasties atsitrenkė į važiuojamoje gatvės dalyje stovėjusį automobilį Opel Vectra, kurį jis norėjo aplenkti.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teismo nuomone, įvertinus visus byloje esančius įrodymus, išklausius asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn paaiškinimus, liudytojo, nukentėjusiojo parodymus, byloje esančių duomenų nepakanka asmens kaltei padarius jam inkriminuotą pažeidimą pagrįsti. Nepakanka įrodymų, pagrindžiančių, kad M.P. transporto priemonė judėjo atbuline eiga ir kad dėl M.P. veiksmų susidarė pavojinga situacija, dėl ko V.G. buvo priverstas staiga stabdyti, keisti važiavimo kryptį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-6511/2010). Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M.P. skundas tenkintinas, skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 15,16, 18, 20, 46,137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymu 2010-11-18 Nr. XI-1143 redakcija, galiojančia nuo 2011-01-01,

n u t aria:

panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro pareigūno 2010 m. gruodžio 27 d nutarimą, kuriuo M.P. už teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 (2) straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 300 litų bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutarimas per dešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.