Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Urbonienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus, atstovaujamo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, prašymą atsakovui M. S. dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, atstovaujamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – ir VSDFV Panevėžio skyrius), prašo priteisti iš M. S. 3 504,66 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus keturis eurus 66 ct) VSDFV Panevėžio skyriaus naudai.

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad 2019-05-22 M. S. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) ir jam buvo suteiktas bedarbio statusas. 2019-05-23 M. S. kreipėsi su prašymu skirti nedarbo socialinio draudimo išmoką (toliau – nedarbo išmoka). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Utenos skyriaus (nuo 2021-07-01 VSDFV Panevėžio skyrius) 2019 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. (9.26) NI_SP1-16504 M. S. buvo paskirta nedarbo išmoka laikotarpiu nuo 2019-05-30 iki 2020-02-28.

2020-09-15 VSDFV Utenos skyriuje buvo gauta informacija iš Užimtumo tarnybos, kad M. S. buvo panaikintas nuo 2019-05-22 suteiktas bedarbio statusas.

VSDFV Utenos skyrius 2020-10-08 raštu Nr. (9.47E) DV_S-30401 kreipėsi į Užimtumo tarnybą su prašymu pateikti informaciją, dėl kokios priežasties (dėl kieno kaltės) buvo pavėluotai panaikinti duomenys apie M. S. bedarbio statuso suteikimą.

Užimtumo tarnyba 2020-10-21 raštu Nr. SD(19.2)-9791 informavo, kad duomenys apie tai, kad M. S. vykdo savarankišką veiklą nuo 2018-07-06 iš VSDFV buvo gauti tik 2020-09-03.

VSDFV Utenos skyrius 2020-10-27 raštu Nr. (9.47E) DV_S-32874 kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) su prašymu informuoti, dėl kokių priežasčių duomenys apie M. S. individualią veiklą nuo 2018-07-06 Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojų registre buvo įvesti 2020-09-02.

VMI 2020-11-11 raštu Nr. (7.1E) K-11513 informavo, kad M. S. individualią veiklą buvo registravęs laikotarpiu nuo 2018-07-06 iki 2019-02-13. M. S. 2020-09-01 per VMI elektroninę deklaravimo sistemą pateikė metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2019 metus, deklaravo gautas pajamas iš individualios veiklos ir 2020-09-01 pateikė prašymą įregistruoti individualią veiklą atbuline data nuo 2019-02-14. Atsižvelgiant į M. S. prašymą, duomenys apie vykdomą individualią veiklą nuo 2019-02-14 Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojų registre buvo įregistruoti 2020-09-01.

VSDFV Utenos skyrius 2020-11-24 sprendimu Nr. (9.26) NI_SP1-51496 nustatė laikotarpiu nuo 2019-05-30 iki 2020-02-28 M. S. išmokėtos 3 504,66 Eur nedarbo išmokos permoką.

Nedarbo išmokos skiriamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu (toliau – NSD įstatymas) bei Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatais (toliau – NSDI nuostatai). NSD įstatymo 5 str. 1 d. numato, jog teisę į nedarbo išmoką turi Užimtumo tarnyboje įsiregistravę šio įstatymo 4 str. nurodyti asmenys, kuriems suteiktas bedarbio statusas, jeigu Užimtumo tarnyba jiems nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir jeigu jie atitinka kitas įstatyme numatytas sąlygas. Pagal NSDI nuostatų 3 p., nedarbo išmokos apskaičiuojamos, skiriamos ir mokamos pagal Užimtumo tarnybos teikiamus duomenis apie bedarbio statuso galiojimą ir priežastis (suteikimą, nutraukimą, panaikinimą, sustabdymą, atnaujinimą), asmens pateiktą prašymą skirti šią išmoką bei Registro, kuriam duomenis teikia draudėjai (darbdaviai), ir kitų registrų duomenis.

Pagal NSD įstatymo 20 str. 1 d. nedarbo išmokas apskaičiuoja, skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2013 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. V-51 „Dėl funkcijų, susijusių su nedarbo socialinio draudimo išmokomis, paskirstymo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams“ 1.1 p. numatė, kad nedarbo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą centralizuotai vykdo VSDFV Utenos skyrius (nuo 2021-07-01 – VSDFV Panevėžio skyrius).

Užimtumo įstatymo 22 str. numato, kad bedarbis yra asmuo, kuris atitinka visas šio straipsnio 1 d. 1-5 p. įtvirtintas sąlygas, tarp jų – nėra savarankiškai dirbantis asmuo. Užimtumo įstatymo 24 str. 4 d. 1 p. reglamentuoja, kad bedarbio statusas panaikinamas, kai <...> bedarbis pradeda vykdyti individualią veiklą ilgesnį kaip 6 mėnesių laikotarpį <...>.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 46 str. 1 d. reglamentuoja, kad jei Mokesčių mokėtojų registro nuostatai nenustato kitaip, asmuo, kuriam pagal mokesčių įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį, privalo įsiregistruoti pas atitinkamą vietos mokesčių administratorių, atliekantį registro tvarkymo funkcijas, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teisinio asmens įregistravimo, o jei teisinis registravimas įstatymų nenumatytas arba jei asmuo pradeda veiklą anksčiau negu po 5 darbo dienų po teisinio registravimo, – ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną.

Mokesčių mokėtojų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 1059, 57 p. numato, kad gyventojai, vykdantys veiklą (išskyrus veiklą pagal verslo liudijimus), nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, vykdantys individualią veiklą per nuolatines bazes Lietuvoje ar kitą veiklą, Registro tvarkymo įstaigai pateikia prašymą įregistruoti ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną, išskyrus advokatus, notarus, antstolius, advokatų padėjėjus, kurie turi pateikti prašymą įregistruoti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo įrašymo į atitinkamus sąrašus, nurodytus Mokesčių mokėtojų registro nuostatų 53.3 punkte, dienos.

Pagal NSD įstatymo 21 str. 3 d. neteisingai apskaičiuotos ir išmokėtos nedarbo išmokos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 str. 1 d. numatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

M. S. nuo 2019-02-14 pradėjo vykdyti individualią veiklą, tačiau prašymą įregistruoti Mokesčių mokėtojų registre pateikė tik 2020-09-01. Tokiu būdu M. S. pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 46 str. 1 d. ir Mokesčių mokėtojų registro nuostatų 57 p. numatytą pareigą Registro tvarkymo įstaigai pateikti prašymą įregistruoti individualią veiklą ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną. Dėl minėtų teisės normų pažeidimo, M. S. nepagrįstai nuo 2019-05-22 buvo suteiktas bedarbio statusas ir nepagrįstai už laikotarpį nuo 2019-05-30 iki 2020-02-28 buvo išmokėta 3 504,66 Eur nedarbo išmoka.

VSDFV Utenos skyrius 2020-11-30 raštu Nr. (9.47) DV_S-36129 kreipėsi į M. S. dėl geranoriško nedarbo išmokos grąžinimo, adresu – (duomenys neskelbtini). Šį adresą atsakovas buvo nurodęs 2019-05-23 prašyme skirti nedarbo išmoką. Laiškas nebuvo atsiimtas.

VSDFV Utenos skyrius 2021-01-15 išsiuntė M. S. raštą Nr. (9.47E) DV_S-1272 dėl nedarbo išmokos permokos grąžinimo per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo informacinę sistemą (elektroninio pristatymo dėžutė: marsad6101). Raštas buvo pristatytas, bet neperskaitytas.

2021-03-22 VSDFV Utenos skyrius išsiuntė M. S. raštą dėl permokos sumokėjimo Gyventojų registre deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). Laiškas neatsiimtas pašte per siuntos saugojimo laiką.

VSDFV Panevėžio skyrius 2021-07-09 išsiuntė raštą Nr. (9.47) DV_S-16889 į M. S. darbovietę UAB (duomenys neskelbtini). Laiškas grįžo neįteiktas, nes atsakovas 2021-07-12 buvo atleistas iš darbo.

VSDFV Panevėžio skyrius 2021-09-03 pakartotinai siuntė M. S. raštą Nr. (9.47) DV_S-35308 dėl permokos grąžinimo. Laiškas neįteiktas, nes neatsiėmė pašte.

VSDFV Panevėžio skyrius 2021-12-02 siuntė M. S. raštą Nr. (9.47) DV_S-64971 jo darbovietės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresu. Laiškas nebuvo atsiimtas per siuntos saugojimo terminą.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2021 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. V-168 „Dėl funkcijų, susijusių su nedarbo socialinio draudimo išmokomis, paskirstymo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams“ (toliau – Įsakymas) 1.1 p. nustato, kad nedarbo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą centralizuotai vykdo VSDFV Panevėžio skyrius. Įsakymo 1.2 p. numato, kad VSDFV Panevėžio skyriaus interesams teismuose – bylose dėl nedarbo išmokų permokų (Valstybinio socialinio draudimo fondui padarytos žalos), kai kaltieji asmenys nesutinka žalos atlyginti savo noru, priteisimo atstovauja (rengia ieškinius ir kitus procesinius dokumentus, dalyvauja teismo posėdžiuose, atlieka visus kitus reikiamus procesinius veiksmus) VSDFV teritoriniai skyriai, kurių aptarnaujamoje teritorijoje yra atsakovo gyvenamoji vieta ar buveinė. Vykdymo procese išieškotojo teises ir pareigas įgyvendina VSDFV Panevėžio skyrius. Atsižvelgiant į tai, kad M. S. gyvenamoji vieta pagal Gyventojų registro duomenis yra Jonavos r. sav., prašymą dėl 3504,66 Eur nedarbo išmokos permokos priteisimo iš atsakovo teikia VSDFV Kauno skyrius.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė, remdamasi prašyme nurodytais argumentais ir pateiktais įrodymais, prašė tenkinti pareiškėjo prašymą ir priteisti iš atsakovo 3 504,66 Eur nedarbo išmokos permoką, nes ją gavo neturėdamas teisės turėti bedarbio statusą.

Atsakovas M. S. nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į pareiškėjo prašymą, į teismo posėdį neatvyko, duomenų apie permokos grąžinimą teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėje byloje esančiais pareiškėjo pateiktais įrodymais nustatyta, kad M. S. 2019-05-22 buvo įregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) ir jam buvo suteiktas bedarbio statusas, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Utenos skyriaus 2019-06-03 sprendimu Nr. (9.26) NI_SP1-16504 jam buvo paskirta nedarbo išmoka laikotarpiu nuo 2019-05-30 iki 2020-02-28. Tačiau 2020-09-15 VSDFV Utenos skyrius gavo informaciją iš Užimtumo tarnybos, kad M. S. buvo panaikintas nuo 2019-05-22 suteiktas bedarbio statusas. Užimtumo tarnyba 2020-10-21 raštu Nr. SD(19.2)-9791 patvirtino, kad duomenys apie tai, jog M. S. nuo 2018-07-06 vykdo savarankišką veiklą iš VSDFV buvo gauti tik 2020-09-03, o Valstybinė mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2020-11-11 raštu Nr. (7.1E) K-11513 patvirtino, kad M. S. 2020-09-01 per VMI elektroninę deklaravimo sistemą pateikė metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2019 metus, deklaravo gautas pajamas iš individualios veiklos ir 2020-09-01 pateikė prašymą įregistruoti individualią veiklą atgaline data nuo 2019-02-14, todėl duomenys apie nuo 2019-02-14 vykdomą individualią veiklą Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojų registre buvo įregistruoti tik 2020-09-01. VSDFV Utenos skyrius 2020-11-24 sprendimu Nr. (9.26) NI_SP1-51496 nustatė M. S. išmokėtos 3 504,66 Eur nedarbo išmokos permoką laikotarpiu nuo 2019-05-30 iki 2020-02-28. VSDFV Utenos skyrius 2020-11-30 raštu Nr. (9.47) DV_S-36129, 2021-01-15 raštu Nr. (9.47E) DV_S-1272, 2021-03-22 raštu Nr. (9.47E) DV_S-8016, vėliau VSDFV Panevėžio skyrius 2021-07-09 raštu Nr. (9.47) DV_S-16889, 2021-09-03 raštu Nr. (9.47) DV_S-35308 ir 2021-12-02 raštu Nr. (9.47) DV_S-64971 kreipėsi į M. S. dėl geranoriško nedarbo išmokos grąžinimo jo paties nurodytos, taip pat oficialiai deklaruotos gyvenamosios vietos ir buvusių darboviečių adresais, tačiau šių raginimų atsakovas neatsiėmė pašte. Duomenų, kad nedarbo išmoką grąžino pareiškėjui M. S. teismui nepateikė.

Dėl reikalavimo priteisti socialinio draudimo išmokos permoką pagrįstumo

Nedarbo išmokos skiriamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu (toliau – NSD įstatymas) bei Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatais (toliau – Nuostatai).

NSD įstatymo 5 straipsnio 1 dalis numato, jog teisę į nedarbo išmoką turi Užimtumo tarnyboje įsiregistravę šio įstatymo 4 straipsnis nurodyti asmenys, kuriems suteiktas bedarbio statusas, jeigu Užimtumo tarnyba jiems nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir jeigu jie atitinka kitas įstatyme numatytas sąlygas.

Pagal Nuostatų 3 punktą, nedarbo išmokos apskaičiuojamos, skiriamos ir mokamos pagal Užimtumo tarnybos teikiamus duomenis apie bedarbio statuso galiojimą ir priežastis (suteikimą, nutraukimą, panaikinimą, sustabdymą, atnaujinimą), asmens pateiktą prašymą skirti šią išmoką bei Registro, kuriam duomenis teikia draudėjai (darbdaviai), ir kitų registrų duomenis.

Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalį asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, laikomi savarankiškai dirbančiais asmenimis.

Pagal Užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostatas savarankiškai dirbantis asmuo nelaikomas bedarbiu, o pagal 24 straipsnio 4 dalies 1 punktą, bedarbio statusas panaikinamas, kai bedarbis pradeda vykdyti individualią veiklą ilgesnį kaip 6 mėnesių laikotarpį.

Nagrinėjamu atveju atsakovas M. S. nedarbo išmoką gavo nuo 2019-05-30 iki 2020-02-28, tačiau VMI 2020-11-11 raštas Nr. (7.1E) K-11513 patvirtina, kad jis individualią veiklą vykdė jau nuo 2019-02-14, bet tik 2020-09-01 per VMI elektroninę deklaravimo sistemą pateikė metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2019 metus bei deklaravo gautas pajamas iš individualios veiklos, ir tik 2020-09-01 pateikė prašymą įregistruoti individualią veiklą atgaline data nuo 2019-02-14. Tokiu būdu dėl atsakovo veiksmų duomenys apie nuo 2019-02-14 jo vykdomą individualią veiklą Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojų registre buvo įregistruoti tik 2020-09-01, t. y. praėjus daugiau kaip pusantrų metų nuo individualios veiklos pradžios.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 45 straipsnio 1 dalis numato, kad jei Mokesčių mokėtojų registro nuostatai nenustato kitaip, asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį, privalo užsiregistruoti pas atitinkamą vietos mokesčių administratorių (registro tvarkymo įstaigą) ir pateikti Mokesčių mokėtojų registro nuostatuose nurodytus mokesčių mokėtojo registravimo duomenis. Šio įstatymo 46 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad jei Mokesčių mokėtojų registro nuostatai nenustato kitaip, asmuo, kuriam pagal mokesčių įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį, privalo įsiregistruoti pas atitinkamą vietos mokesčių administratorių, atliekantį registro tvarkymo funkcijas, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teisinio asmens įregistravimo, o jei teisinis registravimas įstatymų nenumatytas arba jei asmuo pradeda veiklą anksčiau negu po 5 darbo dienų po teisinio registravimo, – ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-06 nutarimu Nr. 1059 patvirtintų Mokesčių mokėtojų registro nuostatų 39.3 punktas numato, kad dokumentus ir duomenis apie Registro objektus Registrui teikia nuolatiniai Lietuvos gyventojai, vykdantys individualią ar kitą veiklą, o 57 punktas numato, kad gyventojai, vykdantys veiklą <...> Registro tvarkymo įstaigai pateikia prašymą įregistruoti ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną, išskyrus advokatus, notarus, antstolius, advokatų padėjėjus <...>.

Teismas konstatuoja, kad kreipimosi dėl nedarbo išmokos skyrimo metu atsakovas M. S. vykdė individualią veiklą dar nuo 2019-02-14, gavo pajamas, kurias vėliau deklaravo VMI, tačiau nebuvo įsiregistravęs Mokesčių mokėtojų registre ir tą padarė tik 2020-09-01 atgaline data. Tokiu būdu M. S. pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 46 straipsnio 1 dalies ir Mokesčių mokėtojų registro nuostatų 39.3 bei 57 punktuose numatytą pareigą Registro tvarkymo įstaigai pateikti prašymą įregistruoti individualią veiklą ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną ir dėl minėtų teisės normų pažeidimo jam nepagrįstai nuo 2019-05-22 buvo suteiktas bedarbio statusas, o už laikotarpį nuo 2019-05-30 iki 2020-02-28 nepagrįstai buvo išmokėta 3 504,66 Eur nedarbo išmoka.

Pagal NSD įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, neteisingai apskaičiuotos ir išmokėtos nedarbo išmokos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas nepagrįsto praturtėjimo sąvoką, yra nurodęs, kad be pagrindo įgyto turto grąžinimo pareiga reglamentuojama Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalyje pateiktą aptariamo teisės instituto sąvoką asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs, tai ko negalėjo ir neturėjo gauti privalo visą, ką yra gavęs, grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta išskyrus CK nustatytas išimtis. <...>Pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą neeliminuoja nei turtą įgijusio asmens sąžiningumas, nei atliktų veiksmų pobūdis (tyčia ar neatsargumas). <...>pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą institutas yra bendrojo teisės principo „iš neteisės teisė nekyla” (ex iniuria ius non oritur) išraiška (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011).

Nagrinėjamu atveju nedarbo išmokos permoka susidarė dėl paties atsakovo kaltės, nes jis pažeidė nurodytų teisės aktų reikalavimus ir dėl neišviešintos Registre bei nuslėptos nuo atsakovo informacijos Fondo biudžetui buvo padaryta žala dėl nepagrįstai išmokėtos nedarbo išmokos. Jokių neteisėtų veiksmų nei Mokesčių mokėtojų registro tvarkytojas, nei nedarbo išmoką skyręs VSDFV skyrius neatliko, todėl kaltė dėl neteisingai apskaičiuotos ir išmokėtos nedarbo išmokos tenka tik atsakovui, kurio veiksmai lėmė pavėluotą duomenų, reikšmingų nedarbo išmokos skyrimui, gavimą.

Atsakovas nenuginčijo VSDFV Utenos skyriaus 2020-11-24 sprendimo Nr. (9.26) NI_SP1-51496, kuriuo nustatyta M. S. išmokėtos 3 504,66 Eur nedarbo išmokos permoka laikotarpiu nuo 2019-05-30 iki 2020-02-28, taip pat neįrodė šio sprendimo nepagrįstumo teisme, todėl teismui konstatavus, kad nurodytas sprendimas yra pagrįstas, atsakovas privalo atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, kurią sudaro 3 504,66 Eur nedarbo išmokos permoka.

Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas pagrįstas, todėl iš atsakovo priteistina 3 504,66 Eur dydžio nepagrįstai išmokėta nedarbo socialinio draudimo išmoka (ABTĮ 88 straipsnio 4 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo prašymą patenkinti.

Priteisti iš atsakovo M. S. 3 504,66 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus keturis eurus 66 ct) nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus naudai.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.