- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-28
- Bylos Nr.
- M1-2984-1034/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-71146-2015-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, lietuviui, nevedusiam, vidurinio išsilavinimo, dirbančiam pagal individualią veiklą, gyv. (duomenys neskelbtini), teistam:
2008-04-03 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 258 straipsnio 2 dalį – 7 MGL (910 Lt) dydžio bauda; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-12 nutartimi A. K. pripažintas nepakaltinamumo būklėje padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje, ir jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis;
už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. dėl lėtinio psichikos sutrikimo – paranoidinės šizofrenijos, apsunkintu narkotikų išprovokuotu psichoziniu sutrikimu, dėl kurio negalėjo suvokti šios veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, 2015-12-27 apie 22.00 val. būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, be jokios priežasties abejomis rankomis sugriebė M. M. už kaklo ir pradėjo jį smaugti, taip sukeldamas pastarajam fizinį skausmą, po ko iš karto išsitraukė peilį ir pridėjo M. M. prie kaklo, sakydamas, kad papjaus, dėl ko nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas manyti, kad jo grasinimas gali būti įvykdytas, tokiu būdu padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
A. K. apklausiamas teisme parodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, bet neprisipažįsta. Buvo parūkęs psichotropinių medžiagų. Jį buvo apėmusi paranoja, kad jį seka. Tos medžiagos buvo cheminis hašišas. Šiuo metu nieko nevartoja, gydėsi ligoninėje. Tuo metu vartojo nuolat. Jis nukentėjusiajam tik grasino, nenorėjo žudyti. Jo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi. Jis peilį laikė ne prie kaklo. Gali būti, kad sakė, jog papjaus. Po šio įvykio nieko panašaus nebuvo. Jis išsigando ir pats kreipėsi gydytis. (duomenys neskelbtini), nuo sausio mėnesio. Psichiatrijos ligoninėje yra gydytas gal 4-5 kartus. Bandė skambinti nukentėjusiajam, atsiprašyti. Bet jiems nepavyko susitikti ir jo atsiprašyti. Sutiktų, jeigu teismas paskirtų ambulatorinį stebėjimą. Dabar jis vartoja vaistus, kurie jam paskirti ir turi gydytoją, kuris jį stebi. Su nukentėjusiuoju daugiau jokių ryšių nepalaiko. Gailisi, pats išsigando, sutinka su ambulatoriniu stebėjimu.
Nukentėjusysis M. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-12-27 apie 22.00 val., taksi automobilis jį atvežė į naktinę parduotuvę (duomenys neskelbtini) Prie parduotuvės susitiko seną pažįstamą A. K.. Kartu su juo buvo mergina, kurią matė pirmą kartą, kaip vėliau sužinojo, jos vardas buvo M.. Jie trise pradėjo prie minėtos parduotuvės kalbėtis, vėliau nusipirko alkoholio ir M. kartu su A. pasiūlė važiuoti kartu su jais į butą, kuris yra (duomenys neskelbtini). Trise sėdo į taksi ir nuvažiavo pas M. minėtu adresu. Užėjus pas M. jie buvo trise, bute daugiau nieko nebuvo. Jie sėdėjo, vartojo alkoholį, šnekėjosi, tarp jo ir A. jokių nesutarimų ar žodinių konfliktų nebuvo. Būnant bute matė, kaip A. rūkė galimai narkotinę medžiagą – hašišą. Jis taip pat siūlė jam ir M., tačiau jie atsisakė. Po kiek laiko jis nuėjo parūkyti cigaretės prie virtuvės gartraukio, jam berūkant A. priėjo iš priekio ir abejomis rankomis suėmė jam už kaklo ir pradėjo jį smaugti. Jis jautė fizinį skausmą, po to jis smaugdamas nuvedė jį prie lovos ir pargriovė ant jos, jam bandant išsilaisvinti, jis iš nugaros pusės suėmė už kaklo, o kita ranka išsitraukė peilį ir priglaudė jam prie kaklo. Iš kur išsitraukė peilį, jis nematė. M. pradėjo sakyti A., kad nekvailiotų ir slėptų peilį, tuomet ji įsiterpė tarp jų ir bandė juos išskirti. K. A. jam buvo prikišęs peilį prie kaklo, pradėjo jo klausinėti jam nesuvokiamų dalykų. Klausinėjo, kam jis dirba ir sakė, kad nebeišeis iš šito buto. Mano, kad jam tikriausiai pasireiškė narkotinės medžiagos poveikis, bet mano, jog jo grasinimai tuo metu buvo realūs. M.bandant juos išskirti jam pavyko išsivaduoti ir pabėgti. K. A. būtų mušęs M., jis nematė. Nubėgo iki savo namų adresu (duomenys neskelbtini) ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Po kiek laiko atvyko policija, kartu su jais nuvyko pas M. į namus, kur policija sulaikė Andrejų. (b. l. 9).
Liudytoja M. M.-S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-12-27 apie 22.00 val., paskambino pažįstamam taksistui A. K., kad jis parvežtų ją namo, adresu (duomenys neskelbtini). Važiuojant namo ji pasakė A. K., kad užsuktų į naktinę parduotuvę (duomenys neskelbtini) Atvažiavus prie parduotuvės A. K. susitiko seną pažįstamą M. M.. Jie trise pradėjo prie tos parduotuvės kalbėtis, vėliau ji nusipirko cigarečių ir pasiūlė užsukti pas ją į butą, (duomenys neskelbtini), V., pasėdėti. Trise sėdo į A. taksi ir nuvažiavo pas ją. Bute sėdėjo, vartojo alkoholį, matė, kaip A. galimai rūkė narkotinę medžiagą – hašišą. Po kiek laiko M. nuėjo parūkyti cigaretės prie virtuvės gartraukio. Po poros minučių A. abejomis rankomis suėmė M. už kaklo ir ėmė smaugti, po to smaugdamas nuvedė prie lovos ir pargriovė ant jos. M. bandant išsilaisvinti, jis iš nugaros pusės viena ranka suėmė už kaklo, o kita ranka išsitraukė peilį ir jį įrėmė į kaklą. Tuomet ji pradėjo rėkti, kad A. paleistų M. ir puolė ant A., suėmė jo ranką ir bandė atitraukti tą ranką, kurioje buvo peilis. K. A. buvo prikišęs peilį M. prie kaklo, jis pradėjo Manto klausinėti kažkokių dalykų, klausė, kam jis dirba, sakė, kad gyvas neišeis iš šio buto. Jai bandant juos išskirti, Mantui pavyko išsivaduoti ir pabėgti. Mantui pabėgus A. nebandė jo vytis, toliau kalbėjo jai nesuvokiamus dalykus, kad gresia pavojus, reikia bėgti iš Lietuvos. Pokalbio metu A. tvirtino, kad būtų nužudęs M.. Po to bekalbant A. jai sudavė delnu pora kartų per galvos viršutinę dalį, smūgiai buvo nestiprūs, fizinio skausmo nejautė (b. l. 15).
Liudytoja E. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-12-28 dirbant kartu su vyr. patruliu N. A. iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) pranešėją užpuolė su peiliu. Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko M. M., kuris paaiškino, kad jam būnant pas pažįstamą M. M., kuri gyvena P. gatvėje, V. ir vartojant alkoholinius gėrimus kartu su M. M. ir A. K., A. K. be jokios priežasties tapo agresyvus ir užsipuolė M. M., smaugė jį, grasino nužudyti ir buvo pristatęs peilį prie gerklės. Įsikišus M. M. A. K. paleido pranešėją ir pastarasis pabėgęs išsikvietė policijos pareigūnus. Jie iš karto išsikvietė pagalbą, nes įtariamasis buvo su peiliu ir atvykus pastiprinimui nuėjo į butą. Dar lauke juos pasitiko M. M., kuri paaiškino, kad A. K. yra vis dar bute. užėjus į namą, laiptinėje juos pasitiko pats A. K., jis jau buvo ramus. Jos kolegos jį sulaikė ir nusivedė į tarnybinį automobilį, o ji kartu su M. M. užėjo į butą. Apieškoję butą, peilio, kuriuo A. K. grasino M. M., nerado. Po to M. M. kartu su M. M. pristatė į Vilniaus m. 2 PK (b. l. 13).
2016-04-12 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu užfiksuota, kad liudytoja M. M.-S. pateikė lenktą peilį su dėklu (juodos spalvos) (b. l. 16).
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2016-07-07 išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktas peilis yra pramoninės gamybos kovinis (taktinis) peilis, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2011-03-24 posėdžio protokolo Nr. 12 bei 2013-03-05 posėdžio protokolo Nr. 15 išrašais, šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams nepriskiriamas (b. l. 19-20).
2016 m. rugsėjo 8 d. – spalio 7 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte duota išvada, kad:
1) A. K. nuo 2008 m. diagnozuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija; 2) A. K. jam inkriminuojamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, apsunkintu narkotikų išprovokuotu psichoziniu sutrikimu, dėl kurio negalėjo suvokti šios veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų; 3) A. K. šiuo metu diagnozuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, medikamentinė remisija bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant medžiagas iš kanapių ir narkotinių medžiagų mišinius (dabar susilaiko), dėl psichikos būsenos jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; 4) A. K. dėl dabartinės psichikos būsenos gali nurodyti faktines byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes ir duoti apie jas parodymus, jis gali būti apklausiamas ir dalyvauti baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme; 5) A. K. dėl psichikos būsenos rekomenduojamos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, t. y. Šeškiėns poliklinikos psichikos sveikatos centre.
Teismo psichiatrė ekspertė Z. K. teismo posėdyje patvirtino ekspertizės akto išvadą. Paaiškino, kad paranoidinė šizofrenija yra lėtinis susirgimas, remisijos galimos tik pastoviai vartojant psichotropines medžiagas. A. K. skiriami prailginto veikimo vaistai. Jais užtikrinamas tas gydymas. Jo ankstesnėje byloje jam buvo skirtas ambulatorinis stebėjimas. Tuo metu jis negalėjo suvokti savo veiksmų. Įvykio metu dar buvo psichozinis sutrikimas. Jis yra kritiškas savo būsenai. Ryškesnių paūmėjimų nepastebėta. 2015-12-08 – medikamentinė remisija šizofrenijos. Jis nebuvo apsvaigęs tokiais narkotikais, kurie būtų sukėlę psichozinę būklę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, tarp jų A. K. teisme duotus parodymus, ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo M. M., liudytojų E. K., M. M.-Slavinskės duotus parodymus, kitą minėtą rašytinę bylos medžiagą (specialisto išvadą, apžiūros protokolus ir kt.), konstatuoja, kad byloje visiškai įrodyta, kad A. K. dėl lėtinio psichikos sutrikimo – paranoidinės šizofrenijos, apsunkintu narkotikų išprovokuotu psichoziniu sutrikimu, dėl kurio negalėjo suvokti šios veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų:
2015-12-27 apie 22.00 val. būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, be jokios priežasties abejomis rankomis sugriebė M. M. už kaklo ir pradėjo jį smaugti, taip sukeldamas pastarajam fizinį skausmą, po ko iš karto išsitraukė peilį ir pridėjo M. M. prie kaklo, sakydamas, kad papjaus, dėl ko nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas manyti, kad jo grasinimas gali būti įvykdytas, tokiais savo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Teismas, įvertinęs teismo psichiatrijos ekspertizės akto duomenis, pateiktą išvadą ir teismo psichiatro eksperto teismui duotus paaiškinimus, pripažįsta, kad A. K., darydamas nurodytas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, apsunkintu narkotikų išprovokuotu psichoziniu sutrikimu, dėl kurio negalėjo suvokti šios veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, t. y. buvo nepakaltinamas (BK 17 straipsnio 1 dalis).
BK 17 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką; jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones. Nagrinėjamu atveju teismas, nustatymas, kokią priverčiamąją medicinos priemonę tikslinga taikyti V. K., atsižvelgia į ekspertizės akte pateiktas rekomendacijas ir išvadą, kad šiuo metu nėra duomenų, leidžiančių tvirtinti, jog V. K. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu ar silpnaprotyste, jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, taip pat į eksperto teisme duotus paaiškinimus, kad būtina stebėti, ar nurodyti sutrikimai nesivysto, nesikartoja, konstatuoja, jog A. K. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).
Teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis).
Ikiteisminio tyrimo metu A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 35-36), įsiteisėjus nutarčiai, naikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilis perduotas saugojimui į saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje (b. l. 22), įsiteisėjus nutarčiai, sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pripažinti, kad A. K. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas.
Taikyti A. K. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilį, perduotą saugojimui į saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje, įsiteisėjus nutarčiai, sunaikinti.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą