- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-06-09
- Bylos Nr.
- A2.6.-4718-888/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-03997-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laima Šeputienė
- Pažeidėjas
- M. B.
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Justinai Antanaitienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 1 dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016 m. gegužės 8 d., 01 val. 43 min., (duomenys neskelbtini), M. B. vairavo transporto priemonę Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, kai teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Apklaustas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. B. kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino, teismui paaiškino, kad įvykio dieną, apie 01 val. 43 min., norėjo draugę pristatyti į gydymosi įstaigą, teisės vairuoti neturėjo, tačiau tuo metu jis mokėsi vairuoti, o jo draugė, būdama šeimos nare, stebėjo jo vairavimą. Paaiškino, kad turėjo visus dokumentus, leidžiančius mokytis vairuoti su šeimos nariu. Pripažino, jog jo vairuojama mašina nebuvo pažymėta skiriamuoju „M“ ženklu (18-19 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių.
Nors teismo posėdžio metu apklaustas M. B. savo kaltės dėl teisės pažeidimo, numatyto ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, nepripažino, paaiškino, kad jis mokėsi vairuoti su savo šeimos nariu (18-19 b.l.), tačiau tokia jo pozicija vertintina kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą, ir nelaikoma pagrindžiančia jo nekaltumą. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokyti vairuoti keliuose šeimos narius, siekiančius įgyti teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, leidžiama Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Šią tvarką numato Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymas Nr. 2B-84 „Dėl Vairuotojų mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (TAR, 2014-05-02, Nr. 2014-05078).Vairuotojų mokymo tvarkos aprašas nustato vairuotojų mokymo reikalavimus, kokias žinias, gebėjimus ir įgūdžius privalo turėti vairuotojas, šeimos narių, siekiančių įgyti teisę vairuoti B kategorijos motorines transporto priemones, mokymo tvarką. Šeimos narių mokymo reikalavimai yra nustatyti šio aprašo 18–25 punktuose. Vairuotojų mokymo tvarkos aprašo 3.1 punkte nustatyta, kad šeimos vairavimo instruktorius – šeimos narys, kuris pagal šio aprašo nustatytą tvarką moko praktinio vairavimo kitą tos pačios šeimos narį.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad vairuoti mokėsi su savo sugyventine I. B., kuri laikytina jo šeimos nare (10 b.l.). Teismas sutinka su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentu, kad į šeimos nario sąvoką patenka ir asmuo, su kuriuo teisės pažeidimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos – toks šeimos nario reglamentavimas nurodomas ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 2 dalyje, kuri apibrėžia šeimos nario sąvoką – juo pripažįstamas ir asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos. Tačiau iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, kad I. B. būtų M. B. šeimos narys (sutuoktinis) ar kad juos sietų partnerystės ar kiti ryšiai, ar duomenys, pagrindžiantys faktą apie bendro ūkio tvarkymą, priešingai - byloje esantys duomenys neleidžia teigti apie juos siejančius šeiminius santykius. M. B. pateikė pažymą apie gyvenamosios patalpos savininkui (bendraturčiams) (14 b.l.), iš kurios matyti, jog I. B. ir M. B. savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), tačiau M. B. savo gyvenamąją vietą I. B. gyvenamojoje vietoje deklaravo tik 2016 m. gegužės 13 d., t. y. praėjus 5 dienoms po pažeidimo padarymo (2016 m. gegužės 8 d.). Jokių kitų duomenų, patvirtinančių šeiminius santykius bei faktą apie bendro ūkio tvarkymą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 59 punktas šeimos narius apibrėžia kaip sutuoktinius, tėvus, vaikus, įvaikius, brolius, seseris, senelius ir vaikaičius, tačiau šiuo atveju laikytina, jog sutuoktinio sąvoka turėtų apimti ir kartu bendrai gyvenančius asmenis, neįregistravusius santuokos, jei šie asmenys atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus šeimos narių mokymui vairuoti. Nagrinėjamu atveju I. B. neatitiko šeimos vairavimo instruktoriaus požymių ir įvykio metu neturėjo teisės mokyti vairuoti M. B.. Pažymėtina ir tai, jog administracinis teisės pažeidimas užfiksuotas 2016 m. gegužės 8 d., apie 01 val. 43 min, nakties metu, M. B. tiek savo rašytiniuose paaiškinimuose, tiek apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad vežė savo draugę į gydymosi įstaigą, nes ji labai blogai jautėsi (10, 18 b.l.), todėl teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus apie, jog nakties metu jis mokėsi vairuoti, vertina kaip gynybinę versiją.
M. B. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, įrodyta byloje surinkta rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimo padarymo faktas (1-2 b.l.), tarnybiniais pranešimais (3, 4 b.l.), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (5 b.l.).
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad 2016 m. gegužės 8 d., 01 val. 43 min., (duomenys neskelbtini), M. B. vairavo transporto priemonę Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, kai teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir jo veiksmai atitinka teisės pažeidimo, numatyto ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. M. B. kaltas dėl šio pažeidimo padarymo, todėl baustinas administracine nuobauda.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
M. B. neteistas, administracine tvarka nebaustas, jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Vertinant galimybę administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymu (11 b.l.) jam taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali, teismas pažymi, kad atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda, nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas „Dėl teismo įgaliojimų sušvelninti ATPK nustatytą sankciją“). M. B. rašytiniame paaiškinime (10-11 b.l.) nurodomos aplinkybės, jog jis dėl padaryto pažeidimo labai gailisi, pažeidimas padarytas esant būtinajam reikalingumui, niekada nėra baustas, jo pažeidimas nepadarė jokios žalos, turėjo visus reikiamus dokumentus, leidžiančius jam mokytis vairuoti transporto priemonę su šeimos nariu (11 b.l.), negali būti laikomos išskirtinėmis, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairuodamas automobilį neturėdamas teisės vairuoti, prisiėmė atsakomybę už kilusias neigiamas pasekmes. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, jog pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę kiti neigiami padariniai, susiję su atitinkamos sankcijos – baudos paskyrimu, nelaikytini aplinkybe, dėl kurios reikėtų tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymą skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali. Pažymima, kad šiuo atveju įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimo padarymu. M. B. privalėjo būti ypatingai atidus bei numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš vairuodamas automobilį neturėdamas tam teisės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra teisinio pagrindo M. B. taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti baudos arba skirti įspėjimą, tačiau įvertinus tai, jog M. B. niekada nebaustas administracine tvarka, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jam skirtina administracinė nuobauda – bauda, numatyta ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, jos dydį nustatant artimą minimaliam. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalimi, 284 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 288 straipsniu, 302⁴ straipsniu,
nutaria:
M. B. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, kad paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK:16057728673. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ATPK 314 str. 1 d., 3 d.).
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.