- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-06
- Bylos Nr.
- 2S-263-109/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Bobrel (pirm.), Leonas Jachimavičius, Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- D. N.
- Ieškovas
- D. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. N. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 4 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones panaikinimo civilinėje byloje Nr.2-20345-254/2007 pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui D. N. dėl išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1. priteisti iš atsakovo D. N. sūnaus M. N. , a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymui po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, turto tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant M. N. įstatyminę atstovę D. S. ; 2. priteisti iš atsakovo ieškovei 2100 Lt sūnaus M. N. , a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2007 m. birželio 1 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos. Siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo D. N. sūnaus M. N. , a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 4 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino - priteisė iš atsakovo D. N. , a.k. (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą M. N. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 350 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kol bus priimtas teismo sprendimas. Teismas nutartyje nurodė, jog laikino išlaikymo priteisimo paskirtis apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, todėl laikinosios apsaugos priemonės taikytinos atsakovui nepranešus, išimtinai atsižvelgus į nepilnamečio vaiko interesus. Teismas taip pat atsižvelgė į ieškovės nurodytą aplinkybę, kad atsakovas išlaikymo sūnui M. N. neteikia nuo 2007 m. birželio 1 d.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 4 d. nutartį panaikinti. Apeliantas nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, atsižvelgė tik į ieškinyje nurodytus, tačiau niekuo nepagrįstus teiginius. Ieškovė nenurodė motyvų bei realios grėsmės, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Apelianto nuomone, tokios realios grėsmės ir nėra. Nurodo, kad nuo sūnaus gimimo jis rūpinosi ir ieškove, ir sūnumi. Ilgą laiką visi kartu gyveno jo mamai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, ieškovė niekur nedirbo, šeimą išlaikė tik jis. Vėliau nuomavo butą, esantį Kovo 11-osios g. 30-38, Kaune. Nuo birželio mėnesio su ieškove negyvena, tačiau atsakovas visada aplanko sūnų, apie jį teiraujasi darželyje auklėtojų, ieškovė su sūnumi svečiuojasi atsakovo mamos namuose, praleidžia kartu šventes. Išlaikymą ieškovei teikia atsakovas iki šios dienos, duodamas pinigus už buto nuomą ir sūnaus išlaikymui. Atsakovui svarbu, kad sūnus ir jo mama jaustųsi gerai, turėtų geras gyvenimo sąlygas, netrūktų būtiniausių maisto produktų, namų apyvokos daiktų, aprangos, avalynės. Teiginiams dėl išlaikymo teikimo pagrįsti atsakovas neturi įrodymų, nes ieškovė jam nesako savo asmeninės sąskaitos numerio, atidaryti sąskaitos jos vardu negali, pašto perlaidos taip pat negali siųsti, nes ieškovė keičia gyvenamąsias vietas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo teismo nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį priteisti laikiną išlaikymą vaikui civilinės bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu, tuo apsaugodamas vaiko interesus, nepažeisdamas sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijų bei CK 3.3 str. reglamentuotą prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, šeimos įstatymų taikymo principų. Nepilnamečio sūnaus poreikiai nuolat didėja, jo išlaikymui reikia skirti vis daugiau lėšų, todėl atsakovui nuo 2007 m. birželio 1 d. visiškai nevykdant pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką, ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Ieškovė nurodo, kad byloje pateikė įrodymus, jog šiuo metu ji dirba UAB „Palink“, išmokamo darbo užmokesčio suma vidutiniškai per mėnesį sudaro 1206,40 Lt. Atsakovas dirba UAB „Lirosta“, jo mėnesinis atlyginimas – 1206,40 Lt, nekilnojamojo turto nei ieškovė, nei atsakovas neturi. Sūnus M. lanko darželio – mokyklos „Žara“ lopšelio grupę, už jo ugdymą darželyje ieškovė privalo mokėti kas mėnesį 130 Lt. Be to, vaikui reikia apsirengti ir pavalgyti, ieškovė dar pagal buto nuomos sutartį kas mėnesį moka 300 Lt dydžio nuomos mokestį bei už komunalinius patarnavimus. Apeliantas melagingai teismui nurodo apie kartu švenčiamas šventes, jo teikiamą išlaikymą sūnui ir ieškovei. Šioms aplinkybėms pagrįsti jis nepateikė jokių įrodymų. Pripažindamas, kad nežino ieškovės asmeninės sąskaitos, apeliantas kartu pats patvirtina aplinkybę, kad nepervedinėjo pinigų į sąskaitą vaiko išlaikymui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte sakoma, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, gali būti taikomos ne tik tos, kurios numatytos CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose. Vienas iš tokių įstatymų yra CK 3.65 straipsnis, kuriame numatytas laikinųjų apsaugos priemonių institutas. Ši norma laikytina bendrąja ir taikytina visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų interesus. CK 3.65 straipsnis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t.y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Viena iš tokių apsaugos priemonių, numatytų CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, kurią ir prašė taikyti ieškovė, yra priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Lietuvos Respublikos Seimas 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr.I-983 ratifikavo 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais. Minėtos Konvencijos 3 straipsnio pirmoji dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia - vaiko interesai.
CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nepilnametį sūnų ji augina viena, atsakovas nuo 2007 m. birželio mėnesio visiškai neprisideda prie sūnaus išlaikymo, su vaiku nebendrauja, nesiekia su juo susitikti, nesidomi vaiko poreikiais, sveikata. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, siekdamas užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus ir atsižvelgdamas į ieškovės argumentus, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iš atsakovo priteisė nepilnamečio sūnaus laikiną išlaikymą, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šie teismo veiksmai atitinka CK 3.65 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 4 punkto, taip pat CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punkto reikalavimus. Kilus abejonėms dėl fakto, ar atsakovas teikia sūnui išlaikymą, buvo pagrindas įpareigoti atsakovą mokėti laikiną išlaikymą, nes visos abejonės dėl vaiko išlaikymo nustatymo, kaip minėta turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko turtinius interesus. Todėl atmestinas atskirojo skundo argumentas, jog teismas nepagrįstai priėmė skundžiamą nutartį, nes ieškovė nenurodė realios grėsmės, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.
CK 3.192 straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. To paties straipsnio antroje dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovės prašomo dydžio laikiną išlaikymą, nutartyje nemotyvavo kodėl vaiko išlaikymui reikalinga skirti būtent 350 Lt per mėnesį. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atskiruoju skundu neginčija priteisto laikino išlaikymo dydžio, nesutinka tik su pačios priemonės taikymu, bei į tai, jog nutartyje neįvardinti įrodymai, pagrindžiantys vaiko poreikius, ir kokią piniginių lėšų sumą, atsižvelgiant į savo pajamas, pati ieškovė skiria vaiko išlaikymo, o atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė tik nurodė, jog atsakovo gaunamas darbo užmokestis yra 1206,40 Lt per mėnesį, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, jog abiejų tėvų mėnesio išlaikymo dydis vienam vaikui negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesinę algą (skundžiamos nutarties priėmimo metu minimali mėnesinė alga buvo 700 Lt), teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis – 350 Lt per mėnesį, atitinka CK 3.192 straipsnio nuostatas ir laikytinas pakankamu užtikrinti šalių nepilnamečio vaiko poreikius šiai dienai. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog laikino išlaikymo priteisimo negalima pripažinti ginčo dėl išlaikymo priteisimo, pagal šalių pareikštus reikalavimus, išankstiniu išsprendimu, nes juo tik siekiama laikinai, bylos nagrinėjimo metu apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Reikalingas išlaikymo dydis bus nustatytas tik išsprendus bylą iš esmės, o pasikeitus aplinkybėms, galės būti ir keičiamas.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog atskirojo skundo motyvais panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmuoju punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2007m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.