Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos V. J. M. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nutarimo, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde išsakė nuomonę, jog tikėtina, kad A. M., piktnaudžiauja savo pažintimis su teisėsaugos bei kitose valstybinėse institucijose dirbančiais valstybės tarnautojais, kurie toleruoja šitokius neteisėtus jos atžvilgiu jo veiksmus, tuo suteikdami galimybę šitaip ją terorizuoti bei nesąžiningai kėsintis užvaldyti turtą - žemę. Dėl paskirtos nuobaudos – įspėjimo, jai sutriko sveikata, ji blogai miega naktimis, dažnai padidėja kraujospūdis, dėl įvairiausių incidentų su A. M. negali laiku bei kokybiškai atlikti savo darbinių pareigų.

Motyvuojamoji dalis

Virginijos J. M. skundas atmestinas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 188 str. numatyta administracinė atsakomybė, kai asmuo savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdo savo tikrą ar tariamą teisę.

Konstatuotina, kad A. M. 2012 m. birželio 15 d. skundu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) apskrities VPK dėl to, jog V. J. M. jo nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje išrovė riboženklius ir juos jungiančią vielą. V. J. M. neneigė, kad A. M. priklausančiame žemės sklype išrovė kuoliukus, kuriuos A. M. vadina riboženkliais bei jog ten auga jos pasodinti kopūstai ir braškės. Darytina išvada, kad V. J. M. naudojosi A. M. žemės ploto dalimi, ji neginčijamai įrodyta.

Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pasidalinimo, notariškai patvirtinto 1992 m. rugsėjo 8 d. žemės sklypo plano, žemės sklypas priklauso bendraturčiams V. M. (165/758), V. J. M. (165/758) ir A. M. (428/758). Šia žemės valda, kaip nurodė pirmosios instancijos teismo posėdyje ginčo šalys, naudojasi pagal notariškai patvirtintą 1992 m. rugsėjo 8 d. bendrą susitarimą. Nustatyta, kad V. J. M., laikotarpyje nuo 2012 m. birželio12 d iki 2012 m. birželio 19 d. (tiksli data nenustatyta), atkarpoje, pažymėtoje Plane tarp taškų A-B-C, t.y. vietose, kuriose ribojasi V. J. M. žemės sklypai, išardė tvorą, t. y. išraudama A. M. sukaltus metalinius strypus, žyminčius jo žemės ribas ir nuimdama aliumininę vielą. Šią aplinkybę V. J. M. pati patvirtino tiek apklausiama (duomenys neskelbtini) apskrities VPK, tiek nagrinėjant skundą Administracinės komisijos prie (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu, tiek teisme. Liudytoju apklaustas matininkas G. B. paaiškino, kad A. M. prašymu paruošė jam naują žemės sklypo padalijimo planą, o po kelių dienų jo sklypo ribas sužymėjo kuoliukais (aitvarais). Kaip nurodo V. J. M. ir A. M., jie tarpusavyje yra nesantaikoje, pastoviai tarpusavyje konfliktuoja. Įvertinus išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad V. J. M. nesilaikė įstatymų nustatytos tvarkos spręsti kilusį ginčą, o savavališkai vykdė tariamą savo teisę, t.y. išrovė A. M. sukaltus metalinius strypus, žyminčius jo žemės žyminčias ribas ir nuimdama aliuminio vielą.

Įstatymų suteiktomis civilinėmis teisėmis asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi, tarp jų ir teise į nuosavybę, tačiau jas įgyvendindami privalo laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai. Draudžiama įgyvendinti teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai, nes tai laikytina piktnaudžiavimu.

Skunde nurodoma, kad V. J. M. gynė savo teisę, naudojo savigynos būdą (ATPK 18 str.). ATPK 18 str. reglamentuota būtinoji gintis, kai administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinosios ginties būklėje, tai yra ginant valstybinę ar viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką nuo priešingo teisei kėsinimosi tokiu būdu, kad padaroma pasikėsintojui žalos, jeigu tik nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos.

Šis apeliacinio skundo argumentas laikytinas nepagrįstu, kadangi jokių būtinosios ginties požymių šiuo konkrečiu atveju, nebuvo. Pastebėtina, kad V. J. M. neatsižvelgė, jog šioje teisės normoje nurodoma, kad turi būti priešingas teisei kėsinimasis, ir pasikėsintojas, atliekantis neteisėtus veiksmus, o minimu laikotarpiu A. M., kaip nurodyta jo pirminiame 2012 m. birželio 15 d. skunde, su žmona buvo išvykęs į Palangą ir grįžo į namus tik 2012 m. birželio 15 d. Taigi, nesant pasikėsintojo, priešingo teisei kėsinimosi, nėra ir jokios būtinosios ginties požymių.

Įvertinus išdėstyta, darytina išvada, jog V. J. M. žinodama ir suvokdama, kad savo veiksmais pažeidžia A. M. teises, sąmoningai ir tikslingai išardė praėjimo takelį užtvėrusią tvorą ir jo žemės valdoje esančią tvorą, tokiu savo elgesiu V. J. M. padarė pažeidimą ir nesilaikė įstatyme numatytų normų, todėl jos veiksmai teisingai vertintini kaip savavaldžiavimas ir kvalifikuoti pagal ATPK 188 str.

Apeliaciniame skunde išsakyta nuomonė dėl galimo A. M. piktnaudžiavimo savo pažintimis su teisėsaugos bei kitose valstybinėse institucijose dirbančiais valstybės tarnautojais. Šioje administracinės teisės pažeidimo byloje tokių duomenų nėra, todėl šis skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas priimdamas teisingą ir pagrįstą sprendimą, jį įformino neteisingos formos procesiniu sprendimu, t.y. ATPK 302 str. 4 d. yra numatyta, kad apylinkės teismas, palikdamas nutarimą nepakeistą ir skundo netenkindamas, turi priimti nutartį. Tuo tarpu nagrinėjamojoje byloje teismas šį klausimą išsprendė nutarimu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad apylinkės teismas teisingai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, tik suklydo parašydamas procesinio dokumento pavadinimą, apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai nesudaro savarankiško pagrindo naikinti šį teisingą savo esme sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. J. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.