Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, šiuo metu Užimtumo tarnybos siuntimu atlieka profesinį mokymąsi (duomenys neskelbtini), užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, vedęs, turintis (duomenys neskelbtini) vaikus, kuriems reikalingas išlaikymas, baustas administracine tvarka, neteistas; kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K., neturėdamas leidimo, įgijo ir laikė šaudmenis, o būtent: jis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2019 metų vasarą, tvarkydamas aplinką prie savo gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), rado metalinę dėžutę su 22 šoviniais ir tokiu būdu neturėdamas leidimo įgijo: 21 vnt. pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro 1974 m. pavyzdžio (5,45x39) šovinių, skirtų šaudyti iš įvairių modelių 5,45 mm kalibro graižtvinių šaunamųjų ginklų; 1 vnt. pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro (7,62x51) imitacinį šovinį, kuris skirtas šaudyti iš įvairių modelių 7,62 mm kalibro graižtvinių šaunamųjų ginklų; kuriuos A. K. neturėdamas leidimo laikė savo namuose adresu (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. spalio 22 d., 12.19 val., kol Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2 - ojo skyriaus pareigūnai atlikdami kratą šiuos šaudmenis surado ir paėmė.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad šovinius rado 2019 metų vasarą prie savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), kasdamas žemę ir ruošdamas vietą nuotekų valymo įrenginiams pastatyti. Kasdamas rado metalinę dėžutę, ją atidarė, apžiūrėjo, pamatė šovinius, jų kiekio neskaičiavo, nesidomėjo, ar jie tinkami naudoti, taip pat kokiems ginklams skirti. Rastus šovinius perdėjo į maišelį, nes dėžutė buvo nekokia ir ją išmetė, bei uždėjo ant sekcijos viršaus miegamajame. Šovinius pasiliko namuose, nes išmesti juos bijojo – galvojo jeigu kas nors ras, bus problemų. Norėjo nunešti į policiją, bet nespėjo. Dėl laiko stygiaus apie rastus šovinius nepranešė ir bendruoju pagalbos telefonu 112. Šoviniai namuose buvo rasti darant kratą, kurios metu kaltinamasis dalyvavo. Leidimo ginklams bei šoviniams laikyti neturi, niekada jo neturėjo. Jam atrodė, kad tokius daiktus laikyti galima, jeigu būtų žinojęs apie gresiančią atsakomybę, šovinių nebūtų pasilikęs. Jokio tikslo juos laikyti namuose nebuvo, tiesiog pasidėjo ir tiek. Labai gailisi dėl savo veiksmų. Šiuo metu stažuojasi Užimtumo tarnybos siuntimu įmonėje UAB (duomenys neskelbtini), stažuotė truks iki gegužės mėnesio, tada turėtų įsidarbinti vairuotoju šioje įmonėje. Šiuo metu gauna 250 Eur išmoką iš Užimtumo tarnybos, žmona dirba, šiuo metu šeimos pajamos sudaro 800 Eur per mėnesį; gyvena žmonos name, kreditų neturi; dukra mokosi kolegijoje, perėjo į nemokamas studijas, bet ją vis dar reikia išlaikyti. Įsidarbinus įmonėje žadamas 1 000 Eur darbo užmokestis „į rankas“. Paskyrus arešto bausmę, jo stažuotė būtų nutraukta, prarastų galimybę įsidarbinti, kiltų neigiamos pasekmės dėl susitarimo su Užimtumo tarnyba nesilaikymo, reikėtų grąžinti pinigus dėl praktikos sutarties nutraukimo (2 t., b. l. 70-71).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.).

Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi leista atlikti kratą A. K. gyvenamojoje vietoje – name, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 85-87).

Kratos protokolo duomenimis, 2019 m. spalio 22 d., nuo 12.02 val. iki 12.19 val. A. K. gyvenamojoje vietoje – name, adresu (duomenys neskelbtini) buvo atlikta krata. Kratos metu apžiūrint miegamąjį ant spintos buvo rastas 21 šovinys su užrašais „87, 270“, vienas šovinys su užrašu „7,62X51“ (1 t., b. l. 95-97).

2020 m. sausio 23 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-IS1-324(8.1) nurodyta, kad tirti pateikti 21 vnt. pirmos rūšies šovinių yra pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro 1974 m. pavyzdžio (5,45x39) šoviniai, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra šaudmenys. Šios rūšies šoviniai skirti šaudyti iš įvairių modelių 5,45 mm kalibro graižtvinių šaunamųjų ginklų. Tirti pateiktas vienas antros rūšies šovinys yra pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro (7,62x51) imitacinis šovinys, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2011 m. kovo 24 d. posėdžio protokolo Nr. 12 išrašu, yra šaudmuo. Šios rūšies šoviniai skirti šaudyti iš įvairių modelių 7,62 mm kalibro graižtvinių šaunamųjų ginklų. Tirti pateikti šoviniai tinkami šaudyti (1 t., b. l. 151-153).

Pagal Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos duomenis, A. K. nėra išduoti jokie leidimai (2 t., b. l. 38-40, 43).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 253 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą (tarp jų kaltinamojo A. K. paaiškinimus teisme, kurie iš esmės sutampa su jo paaiškinimais ikiteisminio tyrimo metu, jo gyvenamojoje vietoje atliktos kratos protokolo, specialisto išvados bei kitų byloje esančių įrodymų duomenis) konstatuoja, jog byloje visiškai įrodyta, kad kaltinamasis A. K., veikdamas tiesiogine tyčia, neteisėtai disponavo 22 vienetais šovinių, juos, neturėdamas leidimo, įgijęs ir laikęs savo namuose.

Minėtų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis A. K. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei 2019 metų vasarą, rengdamas vietą nuotekų valymo įrenginiams, savo gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), kieme rado metalinę dėžutę su 22 šoviniais, kuriuos pasiliko ir laikė savo namuose, perdėjęs minėtus šovinius iš dėžutės į maišelį ir padėjęs juos miegamajame ant sekcijos.

Kaltinamasis paaiškino, kad jis kasdamas žemę, rado metalinę dėžutę, ją atidarė, apžiūrėjo jos vidų ir matė, kad joje yra šoviniai, juos perdėjo į maišelį ir padėjo ant sekcijos. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis A. K. teisme prisipažino, jog jis bijojo išmesti rastus šovinius, nes nenorėjo problemų, jeigu juos kas nors būtų suradęs. Vadinasi, kaltinamasis suprato, kad rastų daiktų (šovinių) laikyti be specialaus leidimo negalima. Dėl to teismas kritiškai vertina kaltinamojo paaiškinimus, kad jis nežinojo, jog numatyta atsakomybė už tokių daiktų įgijimą ir laikymą, neturint leidimo. Juolab kad įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 2 str. 2 d.). Be to, nepagrįsta ir kaltinamojo versija, kad jis planavo rastus šovinius nunešti į policiją, tačiau neturėjo tam laiko. Kaltinamojo teigimu, šovinius jis rado 2019 m. vasarą, o krata pas jį namuose atlikta ir minimi šoviniai rasti 2019 m. spalio 22 d. Taigi kaltinamasis turėjo pakankamai laiko tam, kad rastus daiktus nuneštų į policijos komisariatą arba apie jų suradimą praneštų bendruoju pagalbos telefonu 112. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindo konstatuoti, kad nurodyta kaltinamojo A. K. tyčinė veika, neteisėtai įgijus, o vėliau ir laikius 22 vnt. šovinių, neturint tam leidimo, atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, sudėtį; jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. K., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą (įvykdytas vienas, baigtas, tyčinis, apysunkis nusikaltimas, susijęs su neteisėtu disponavimu šaudmenimis), šios nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes (kaltinamasis 22 vnt. šovinių rado savo namų teritorijoje, kieme, kuriuos vėliau laikė namuose, neturėdamas tam leidimo; byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų naudojęs ar išnešęs iš savo namų rastus šovinius, taip pat nėra duomenų, kad jis turėtų ginklą). Taip pat teismas įvertina tai, kad nustatyta kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be kita ko, teismas, skirdamas bausmę, įvertina kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – brandaus amžiaus, iš esmės nuolat dirbantis – šiuo metu atlieka praktiką UAB (duomenys neskelbtini) Užimtumo tarnybos siuntimu, planuoja po praktikos įsidarbinti šioje įmonėje, anksčiau dirbo pagal verslo liudijimą, turi šeimą, 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) dirbti vaikus, kuriems reikalingas išlaikymas, šiuo metu šeimos pajamos sudaro apie 800 Eur per mėnesį; kaltinamasis iki šiol neteistas, baustas administracine tvarka tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, viršijant leistiną greitį, paskirtos baudos faktiškai sumokėtos.

Minėta, kad BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos tik dviejų – griežčiausių bausmių – arešto ir laisvės atėmimo paskyrimo galimybės. Tuo tarpu BK 55 straipsnyje numatyta, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta BK 62 straipsnio 1-2 dalių taikymo sąlygų, tačiau, teismo vertinimu, yra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir kaltinamajam A. K. skirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę – laisvės apribojimo bausmę, jos trukmę nustatant mažesnę nei vidurkis bei paskiriant teismo įpareigojimus, kurie užtikrins BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą.

Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad nors BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų, šioje byloje nagrinėjama nusikalstama veika pagal savo pobūdį yra mažiau pavojinga nei kiti apysunkiai nusikaltimai, tokie kaip smurtiniai nusikaltimai arba nusikaltimai žmogaus gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir pan. Antra, įvertintina kaltinamojo asmenybė – jis anksčiau neteistas, baustas tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turintis nuolatinę gyvenamąją veiklą, faktiškai nuolat dirbantis, turintis šeimą, du vaikus, kuriuos turi išlaikyti. Trečia, kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme pripažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai dėl to gailėjosi. Ketvirta, kaip minėta, nėra duomenų, kad jis būtų naudojęs šovinius ar kitokiu būdu sukėlęs pavojų aplinkiniams, juos išnešant iš savo namų, perduodant kitiems asmenims ir pan. Priešingai, bylos duomenimis, surastus šovinius kaltinamasis padėjo saugioje vietoje – miegamajame, ant spintos, t. y. lengvai nepasiekiamoje ir paprastai nematomoje vietoje. Penkta, arešto bausmės paskyrimas nutrauktų kaltinamojo sutarties su Užimtumo tarnyba sutarties vykdymą ir mokymąsi UAB (duomenys neskelbtini), taip sukeliant finansines pasekmes bei užkertant galimybę nuo gegužės mėnesio įsidarbinti šioje įmonėje. Šešta, nors šiuo atveju galima taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, laisvės atėmimo paskyrimas, esant tokiam nusikaltimo pavojingumui bei kaltinamąjį charakterizuojantiems duomenims, būtų akivaizdžiai neproporcingas.

Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendžia, kad BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir nutaria taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę bei jo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, be kita ko, siekiant paveikti jį, kad daugiau nenusikalstų ir laikytųsi įstatymų bei nubausti kaltininką, kaltinamajam laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu nustatytini šie įpareigojimai: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) dirbti (BK 48 str. 6 d. 3 p., 7 d.). Prokuroras kartu su bausme kaltinamajam prašė skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgus į įvykdyto nusikaltimo pobūdį bei kaltinamojo asmenybę, jo pakeistą darbinę veiklą, šeimos turtinę padėtį, tai būtų perteklinė priemonė.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajam A. K. paskirta bausmė sumažintina trečdaliu (BK 64¹ str. 1-2 d.).

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. spalio 22 d., 13.30 val. iki 2019 m. spalio 23 d., 12.33 val. (viena para, prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms; BK 65-66 str.; 2 t., b. l. 26).

Kaltinamajam A. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti teismo nuosprendį – panaikinta (2 t., b. l. 27-28).

2019 m. spalio 22 d. kratos metu paimti 22 vnt. šaudmenys, kurie buvo perduoti Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centrui (1 t., b. l. 96, 149-150) ir, bylos duomenimis, tyrimo metu buvo sunaudoti (1 t., b. l. 152), todėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, šioje byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti laisvės apribojimo 9 (devyniems) mėnesiams bausmę, bausmės vykdymo metu įpareigojant A. K.: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) dirbti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir A. K. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės vykdymo metu įpareigojant A. K.: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) dirbti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. K. laikinojo sulaikymo metu išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 22 d., 13.30 val. iki 2019 m. spalio 23 d., 12.33 val. (vieną parą, prilyginamą dviem laisvės apribojimo dienoms).

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – kardomąją priemonę panaikinti.

Bausmės pradžią A. K. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti A. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.