- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-11-07
- Bylos Nr.
- 1-243-633/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- I. U.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas A. V. pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
I. U., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. 1971-05-05 Vilkaviškio r. sav., Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsituokusi, gyv. (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nedirbanti, - užsiregistravusi darbo biržoje, neteista,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji I. U. 2013-09-28, apie 14 val., V. L. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), sudavė delnu penkis kartus per veidą ir įspyrė vieną kartą į kairį šoną savo motinai V. L., tuo sukeldama šiam šeimos nariui fizinį skausmą.
Šiais veiksmais kaltinamoji I. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.
Motyvuojamoji dalis
FAKTINIAI DUOMENYS, KURIAIS GRINDŽIAMOS TEISMO IŠVADOS
Kaltinamosios I. U. kaltė byloje įrodyta pačios kaltinamosios visišku kaltės pripažinimu ir parodymais, nukentėjusiosios parodymais, įvykio vietos apžiūra, specialisto išvada, kt. bylos duomenimis.
1. Kaltinamoji I. U. byloje kalta yra visiškai prisipažinusi, paaiškinusi, jog 2013-09-28 motinos V. L. namuose (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, supykusi ant motinos, sudavė jai delnu kelis kartus per veidą, kiek kartų sudavė, tiksliai neprisimena. Taip pat dėl neblaivumo neprisimena, ar spyrė V. L. į šoną, tačiau neneigia, kad taip galėjo pasielgti. Taip pasielgė dėl girtumo, dėl to gailisi (b. l. 24, 28).
2. Nukentėjusioji V. L. byloje yra parodžiusi, kad 2013-09-28, apie 14 val., namuose, (duomenys neskelbtini), neblaivi dukra I. U. ėmė jos atžvilgiu vartoti necenzūrinius žodžius ir ne mažiau penkis kartus delnu sudavė jai per veidą, taip pat vieną kartą spyrė į kairės pusės šoną. Dėl to ji jautė fizinį skausmą (b. l. 12-13).
3. 2013-09-28 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto pažymėta, kad 2013-09-28, apie 14 val., namuose, (duomenys neskelbtini), prieš savo motiną V. L. smurtavo dukra I. U., – sudavė motinai ranka per veidą ir spyrė koja į pilvo šoną (b. l. 3-5).
4. 2013-09-28 įvykio vietos apžiūra nustatyta, kad įvykis įvykęs bute, esančiame daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), antrame aukšte. Įėjus į butą patenkama į koridoriaus patalpą, kurios dešinėje pusėje yra virtuvės patalpa, kairėje pusėje ir tiesiai prieš koridorių – kitos patalpos (kambariai) (b. l. 6-9).
5. 2013-10-03 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 911/13(09) konstatuota, kad V. L. 2013-09-28 įvykusio įvykio metu galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 18).
6. Blaivumo (neblaivumo) patikros alkotesteriu testu Nr. 18970, 2013-09-28, 16.06 val., kaltinamajai I. U. nustatytas sunkus girtumas – 2,53 promilės (b. l. 19).
Visi aukščiau aprašyti šios bylos faktiniai duomenys, surinkti ikiteisminiu tyrimu, teismo yra pripažįstami kaltinamajai inkriminuoto nusikaltimo padarymo ir jos asmeniškai kaltės įrodymais, jie tarpusavyje neprieštaringi, vieni kitus papildo, patvirtina, jų visuma yra pakankama teismui konstatuoti, kad kaltinamoji supykusi dėl staiga kilusio grynai buitinio šeiminio konflikto, – veikiama išskirtinai asmeninio pobūdžio paskatų, neviešoje privačioje erdvėje, mušdama sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, – motinai V. L..
Kaltinamosios I. U. nusikalstama veika byloje kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog prieš nukentėjusiąją smurtavo būtent kaltinamoji ir niekas daugiau. Antra, kaltinamoji taip aktyviai veikė (sudavė nukentėjusiajai delnu penkis kartus per veidą ir įspyrė vieną kartą į kairį šoną) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių (fizinio skausmo sukėlimo) atžvilgiu jos tyčia ir buvo neapibrėžta. Trečia, nevienkartinis sudavimas delnu per veidą, įspyrimas į šoną, neabejotino fizinio skausmo sukėlimas šiais veiksmais, aiškinamos baudžiamojo įstatymo normos prasme turi būti laikoma mušimu. Ketvirta, kompetentingo specialisto konstatuotos nukentėjusiosios sumušimo pasekmės (fizinio skausmo jutimas) yra pakankamai pagrįstos ikiteisminio tyrimo duomenimis. Penkta, kaltinamoji smurtą vartojo prieš savo šeimos narį, t.y. savo motiną. Šešta, kaltinamoji byloje įrodytus nusikalstamus veiksmus atliko neviešoje, privačioje šeimos gyvenamo būsto erdvėje, kitų pašalinių be šeimos narių asmenų betarpiškoje akivaizdoje nebuvo, nėra duomenų, kad šiuo įvykiu būtų kaip tai atkreiptas aplinkinių dėmesys, sukelti kokie tai jiems nepatogumai, išgąstis ar pan., todėl yra pagrindas spręsti, kad šiuo atveju vieša tvarka sutrikdyta nebuvo.
Spręsdamas, kokios rūšies ir dydžio bausmę kaltinamajai paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į padarytos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį teismas kvalifikuoja mažesniu nei jis apibrėžtas rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 140 str. 2 d.) dispozicijoje, kadangi smurtinių veiksmų skaičius buvo nedidelis, užpuolimui papildomi įrankiai, priemonės naudoti nebuvo, smurto sukeltos pasekmės savo pobūdžiu buvo minimalios (kūno sužalojimų nepadaryta, sveikata nesutrikdyta).
Nuspręsdamas dėl bausmės individualizavimo teismas atsižvelgia ir į iš esmės dar teigiamą kaltinamosios asmenybę : ji anksčiau teismo teisiama nebuvo, - nusikalto pirmąjį kartą, yra visiškai darbinga ir ieškosi darbo per Darbo biržą, priklausomybių ligų ar psichiatro priežiūra ar gydymas nebuvo ir nėra jai taikoma, turima viena administracinė nuobauda jai paskirta už nešiurkštų Kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą. Pastarosios aplinkybės mažina kaltinamosios pavojingumo visuomenei laipsnį ir lengvina jos teisinę padėtį traukiant baudžiamojon atsakomybėn, bei turi tiesioginės ir esminės reikšmės nustatant jai skiriamos bausmės rūšį ir dydį.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe kvalifikuojamas visiškas kaltės pripažinimas ir pareikštas nuoširdus gailėjimasis (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe kvalifikuojamas jos sunkus girtumas nusikaltimo įvykio metu, turėjęs, kaip pripažinusi byloje ir pati kaltinamoji, lemiamos reikšmės jos apsisprendimui nusikalsti (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Lietuvos Respublikos BK 55 str. 1 d. nustatyta, jog asmeniui teisiamam pirmą kartą už nesunkų kad ir tyčinį nusikaltimą teismo paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis, be to, nusikalsta šiuo atveju buvo privačioje erdvėje, tokio veikimo paskatos ir motyvai buvo grynai buitinio asmeninio pobūdžio ir platesnio visuomenės narių rato interesai tiesiogiai pažeisti nebuvo. Visų šių aplinkybių visuma suponuoja, kad šiuo atveju nukrypti nuo bendrosios taisyklės pagrindo nėra, kaltinamajai skirtina su laisvės jai atėmimu nesusijusi bausmės rūšis, teismas sprendžia skirti prokuroro prašomą viešų darbų bausmę kaip pakankamą bausmės tikslams pasiekti.
Bausmės dydis kaltinamajai nustatytinas apytiksliai įstatymo sankcijos vidurkio, šiuo atveju prokuroro prašomo dydžio, - 6 mėn., įpareigojant kas mėnesį neatlyginti dirbti visuomenės labui po 20 val. Teismas sprendžia, kad tokios bausmės paskyrimas kaltinamajai atitinka bausmės paskirtį, jos paskyrimu siekiamus tikslus bei teisingumo principą, bausmė bus pakankamai adekvati nusikaltimo pobūdžiui ir kaltinamosios asmenybei.
Procesą byloje užbaigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajai savo kaltę pripažinus visiškai, taikytinos Lietuvos Respublikos BK 64-1 str. nuostatos ir bausmė I. U. mažintina 1/3 dalimi, t.y. iki 4 mėn. po 20 val., viso – 80 val.
Į šią bausmę įskaitytinas kaltinamosios I. U. laikiname sulaikyme išbūtas laikas 2 dienos už 12 viešų darbų valandų (LR BK 66 str. 2 d.).
Kaltinamajai I. U. skirti baudžiamojo poveikio priemones faktinio pagrindo nenustatyta.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai kardomoji priemonė skirta nebuvo, būtinumo taikyti tokią procesinę prievartos priemonę iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo vertinimu, taip pat nėra.
Įsiteisėjus šiam teismo baudžiamajam įsakymui, panaikintinos teismo nutartimi byloje anksčiau skirtos nukentėjusios apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugos priemonės, - įpareigojimas kaltinamąją laikinai išsikelti iš nukentėjusios būsto ir nesiartinti, nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja (b. l. 31-32).
Civilinių ieškinių, daiktinių įrodymų, atlygintinų proceso išlaidų byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 ir 422 str. str., teismas
nusprendė:
I. U. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir nuteisti ją 6 (šešiems) mėnesiams viešų darbų, įpareigojant ją kiekvieną mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatas ir skiriamą I. U. bausmę sumažinti 1/3 dalimi, t.y. iki 4 (keturių) mėnesių viešų darbų, įpareigojant ją kiekvieną mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.
Į skiriamą bausmę įskaityti I. U. laikiname sulaikyme išbūtą 2 dienų laiką nuo 2013-09-28 iki 2013-09-30 už 12 valandų jai skiriamos viešų darbų bausmės.
Kardomosios priemonės iki baudžiamojo įsakymo neskirti. Panaikinti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos 2013-09-30 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi skirtas kaltinamajai I. U. nukentėjusios nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugos priemones, - įpareigojimą ją išsikelti iš nukentėjusios namų ir nesiartinti, nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja.
Kaltinamoji I. U., nesutikdama su bausmės jai paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo jo nuorašo įteikimo jai turi teisę paduoti Vilkaviškio rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Jeigu kaltinamoji šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.