- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-06-28
- Bylos Nr.
- e1-2011-1170/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21261-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Justyna Žukovska-Pečiulienė
- Kaltinamasis
- R. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Krogerto pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje R. J., (duomenys neskelbtini) piliečio asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. J. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,5 prom. neblaivumas, o būtent - jis, 2022 m. birželio 12, apie 08.15 val., adresu Drujos g., Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Ford Tranzit“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,12 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. birželio 12 d. įtariamuoju apklaustas R. J. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jis, 2022 m. birželio 11 d., apie 19.00 val., būdamas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), dėl šeimyninių priežasčių pradėjo vartoti alkoholį, išgėrė 0,7 litro talpos romo butelį. Gėrė vienas, iki kelintos valandos tiksliai neprisimena. Išgėręs butelį romo nuėjo miegoti. 2022 m. birželio 12 d., apie 07.00 val., atsikėlęs, apsitvarkęs, vienas su automobiliu ,,Ford“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), išvažiavo į darbą. Automobilis jam nepriklauso, jį jam išnuomojo (duomenys neskelbtini) įmonė (duomenys neskelbtini). Jam bevažiuojant, kokioje tiksliai vietoje pasakyti negali, taikant policijos priemones, jį sustabdė policijos pareigūnai, paprašė jo papūsti į bekontaktį alkotesterį. Įpūtus į bekontaktį alkotesterį, nustatė promiles, bet kiek tiksliai promilių neprisimena. Papūtė į normalų alkotesterį du kartus. Vienu iš pūtimų jam buvo nustatytas 2,12 promilės girtumas, ar tai buvo pirmas pūtimas ar antras, neprisimena. Policijos pareigūnams nustačius jo neblaivumą, paskambino bendradarbiui Z. G., kad paimtų automobilį. Bendradarbiui paėmus automobilį, buvo pristatytas į policijos įstaigą. Narkologo ir psichiatro įskaitose jis neregistruotas, anksčiau neteistas. Gyvena (duomenys neskelbtini), bet kol vyks ikiteisminis tyrimas gyvens (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Lietuvoje planuoja būti iki 2022 m. birželio 16 d. Dėl savo poelgio labai gailisi (b. l. 61-64).
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. birželio 17 d. papildomos apklausos metu įtariamuoju apklaustas R. J. parodė, jog susisiekė su savo (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) atstovu G. K., kuris nurodė, jog automobilis, kurį vairavo - „Ford Transit“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso įmonei (duomenys neskelbtini) ir kad automobilio vertė yra 4 000 eurų (b. l. 93-95).
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. birželio 12 d. liudytoju apklaustas R. T. parodė, kad dirbo kartu su specialistu E. M., Vilniuje, Drujos g., įrengė mobilųjį postą vairuotojų blaivumo kontrolei palaikyti. Apie 08.15 val. patikrinimui sustabdė automobilį „Ford Tranzit“ su (duomenys neskelbtini) valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Sustabdžius minėtą automobilį, bekontakčiu alkoholio matuokliu „ALCOTEST 5000“ nustatyta, kad automobilio „Ford Tranzit“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo (duomenys neskelbtini) piliečio R. J., gimusio (duomenys neskelbtini), (duomenys buvo nustatyti iš vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) iškvėptame ore yra alkoholio. Bendraujant su vairuotoju iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Paklausus vairuotojo ar jis šiandien vartojo alkoholinius gėrimus, vairuotojas atsakė, jog naktį gėrė romą. 08.18 val. patikrino R. J. blaivumą alkotesteriu „ALCOTEST 7510“ Nr. ARKL-0774, patikra Nr. 1660036, ir jam buvo nustatytas 2,25 promilės girtumas (t. y. sunkus girtumo laipsnis). Tuo pačiu alkotesteriu 08.38 val., atliko pakartotinį blaivumo patikrinimą, kurio metu nustatytas 2,12 promilės girtumas. Vairuotojas R. J. su pažeidimu sutiko, labai gailėjosi. Įvykio vietoje buvo daromas vaizdo įrašas tarnybiniame automobilyje esančia vaizdo įrašymo įranga (b. l. 29-32).
Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. birželio 17 d. liudytoja apklausta I. Ž. parodė, kad R. J. yra jos kolega. Jie dirba ties filmavimo projektu, kartu filmuoja filmą. Filmas buvo pradėtas filmuoti (duomenys neskelbtini), vėliau persikėlė į Vilniaus senamiestį, ir R. J. su automobiliu „Ford Transit“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su kuriuo jau dirbo ir (duomenys neskelbtini), atvyko į Lietuvą. Automobilis „Ford Transit“ yra ne jo nuosavas, o įmonės, kurioje jis dirba. 2022 m. birželio 12 d. buvo Vilniaus rotušėje visi susitarę, turėjo susitikti 07.00 val ryto, belaukiant R. J. su kolege, gavo skambutį, jog R. J. yra sustabdytas policijos, dėl vairavimo esant neblaiviam. Nuėjo į įvykio vietą, pažiūrėti kaip ten kas vyksta. Pamatė R. J. sėdintį policijos automobilyje. R. J. pažįsta apie metus laiko, žino, jog jam dabar sunkus laikas, būtent tą savaitę, prieš įvykį buvo labai įtempta darbine prasme ir oras karštas, ir kiek žino R. J. turi šeimoje problemų, jis skiriasi su žmona, tai mano, jog viskas sukrito į vieną „krūvą“ ir per daug atsipalaidavo, neapskaičiavo alkoholio kiekio. Tai pirmas toks kartas R. J., kiek žino, jis nėra teistas ir yra pareigingas žmogus, tiesiog taip susiklostė aplinkybės (b. l. 35-38).
Iš 2022 m. birželio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Vilniuje, Drujos g., ties įsukimu į Lapų g. Apžiūrima transporto priemonė „Ford Tranzit“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė pastatyta kelio važiuojamojoje dalyje. Automobilis yra baltos spalvos, ties kaire ir dešine puse yra raudonos spalvos juostos. Ant automobilio galinės dalies yra užrašas „One way or another“. Automobilio gale yra sudėti įvairūs daiktai. Galo kairėje pusėje yra medinė, kelių aukštų, daiktų sudėjimui skirta spinta. Spintoje sudėti įvairūs daiktai. Apžiūrimo automobilio vairuotojo durelės yra atidarytos. Automobilio salone, ant priekinės, kairės pusės panelės yra padėta geltonos spalvos gertuvė. Taip pat automobilio salone yra įvairių laidų. Priekinis automobilio stiklas yra įskilęs horizontaliai priekinio stiklo apačioje. Ant priekinės automobilio dalies yra užklijuotas permatomas užrašas „Delivery“ ir juodos spalvos užrašas „One way or another“. Dešinėje kėbulo dalyje, išilgai kėbulo yra raudonos spalvos linija. Apžiūrima transporto priemonė yra paimama. Vaizdo kamerų ir kitų objektų galinčių turėti reikšmės tyrimui, apžiūros metu nenustatyta (b. l. 13-15).
Iš 2022 m. birželio 12 d. pakvitavimo matyti, kad A. T. D. patvirtino, jog jai grąžintas automobilis „Ford Tranzit“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 1.0. A. T. D. pakvitavime nurodė, kad ji yra įmonės (duomenys neskelbtini) atstovė (duomenys neskelbtini). Automobilis „Ford Tranzit“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso įmonei (duomenys neskelbtini). Nurodytas automobilis „Ford Tranzit“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2022 m. birželio 17 d. išvyksta į (duomenys neskelbtini) Respubliką filmavimo tikslais (b. l. 77-78).
Iš 2022 m. birželio 12 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad R. J. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. R. J. atliktas neblaivumo patikrinimas prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0774 ir 08.18 val. nustatytos 2,25 % promilės, o antro tikrinimo metu - 08.38 val. nustatytos 2,12 % promilės. Su neblaivumo nustatymo akte nurodytais duomenimis R. J. sutiko (b. l. 42).
Iš 2022 m. birželio 12 d. neblaivumo nustatymo alkotesterio kvito Nr. 725 matyti, kad R. J. 2022 m. birželio 12 d., 08.18 val. buvo užfiksuotas 2,25 % promilių girtumas, o iš alkotesterio kvito Nr. 726 matyti, kad 2022 m. birželio 12 d., 08.38 val. kaltinamajam buvo užfiksuotas 2,12 % promilių girtumas (b. l. 43-44).
Iš 2022 m. birželio 17 d. tarnybinio pranešimo dėl automobilio „Ford Tranzit“ vertės nustatymo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-21261-22 matyti, kad prie ikiteisminio tyrimo medžiagos nebuvo užfiksuoti automobilio „Ford Tranzit“ registracijos dokumentai, todėl įvertinus visas aplinkybes pagal VšĮ „Emprekis" duomenų bazę automobilio „Ford Tranzit“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertės nustatyti nepavyko. Taip pat pagal (duomenys neskelbtini) valstybinius automobilio numerius, tokio automobilio Lietuvos duomenų bazėse rasti nepavyko. Taip pat, telefonu susisiekus su (duomenys neskelbtini) piliečiu R. J., jis automobilio vertės nurodyti negalėjo ir automobilio įsigijimo dokumentų surasti nepavyko (b. l. 82).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Minėtos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu jis neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad R. J. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. J. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2022 m. birželio 11 d., apie 19.00 val., būdamas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), dėl šeimyninių priežasčių pradėjo vartoti alkoholį, išgėrė 0,7 litro talpos romo butelį. Išgėręs butelį romo, nuėjo miegoti. 2022 m. birželio 12 d., apie 07.00 val., atsikėlęs, su automobiliu ,,Ford“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), išvažiavo į darbą. Bevažiuojant, jį sustabdė policijos pareigūnai, paprašė jo papūsti į bekontaktį alkotesterį. Vėliau papūtė į normalų alkotesterį du kartus ir vienu iš pūtimų jam buvo nustatytas 2,12 promilės girtumas. Šie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. T., kuris parodė, kad apie 08.15 val. patikrinimui sustabdė automobilį „Ford Tranzit“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Sustabdžius minėtą automobilį bekontakčiu alkoholio matuokliu „ALCOTEST 5000“, nustatyta, kad automobilio vairuotojo R. J. iškvėptame ore yra alkoholio. Taip pat bendraujant su vairuotoju iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Paklausus vairuotojo ar jis šiandien vartojo alkoholinius gėrimus, vairuotojas atsakė, jog naktį gėrė romą. Liudytojas 08.18 val. patikrino R. J. blaivumą alkotesteriu „ALCOTEST 7510“ Nr. ARKL- 0774, patikra Nr. 1660036, ir jam buvo nustatytas 2,25 promilės girtumas. Tuo pačiu alkotesteriu 08.38 val., atlikus pakartotinį blaivumo patikrinimą, kurio metu nustatytas 2,12 promilės girtumas. Galiausiai, kaltinamajam inkriminuotą automobilio vairavimo neblaiviam aplinkybę patvirtina ir neblaivumo nustatymo aktas bei alkotesterio duomenys, taip pat liudytojos I. Ž. parodymai. Visi šie anksčiau aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina esmines R. J. inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.
Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad R. J. 2022 m. birželio 12, apie 08.15 val., Drujos g., Vilniuje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Ford Tranzit“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,12 promilių etilo alkoholio koncentracija. Minėtos, teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo R. J. veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiškai.
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, taip pat nustatęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės yra aiškios.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. J. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 96-99).
Dėl skirtinos bausmės
Teismas, skirdamas bausmę R. J., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis - atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.
R. J. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ bei Administracinio nusižengimų registro duomenimis, R. J. Lietuvos Respublikoje nėra teistas bei baustas administracine tvarka. Duomenų apie pastarojo teistumą užsienio valstybėse taip pat negauta. Taigi, teismo vertinimu, R. J. nėra sistemingas teisės pažeidėjas. Byloje nepateikta duomenų apie pastarojo gydymą psichikos sveikatos įstaigose bei Vilniaus priklausomybės ligų centre. R. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o pastarojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro prašomą bausmę – baudą. Prokuroro pasiūlyta 75 MGL (3 750 Eur) bauda, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikos pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo.
Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtina bausmė yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.
BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
Byloje neginčijamai nustatytų faktinių aplinkybių kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl teismas mano esant tikslinga R. J. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.
Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismas įsitikinęs, kad uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis minimaliam – vienerių metų terminui galėtų būti pateisinamas tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas blaivus, pavyzdžiui, padaro nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, tuo tarpu tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausio – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas negali būti pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Teismas įvertina tai, kad R. J. iškvepiamame ore nustatytas alkoholio kiekis – 2,12 promilės alkoholio daugiau nei penkis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės) bei viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,50 promilės). Taigi, R. J. nustatytinas skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemonės terminas – trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 12 d., t. y. nuo dienos, kai R. J. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas.
Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam R. J., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį „Ford Tranzit, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį trečiajam asmeniui – juridiniam asmeniui (duomenys neskelbtini). Automobilio priklausymą trečiajam asmeniui ikiteisminio tyrimo metu patvirtino pats kaltinamasis, taip pat juridinio asmens (duomenys neskelbtini) atstovė A. T. D., kurį minėtą automobilį atsiėmė kaip įmonės nuosavybę. Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas minima transporto priemonė atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau įvertinus tai, kad ji objektyviai priklauso trečiajam asmeniui ir byloje nėra duomenų apie tai, kad trečiasis asmuo būtų žinojęs apie tai, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, vairuoja jam priklausančią transporto priemonę, svarstytinas klausimas dėl šios transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo R. J. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo R. J. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, iki veikos padarymo dirbo. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors ikiteisminio tyrimo metu negauta duomenų visumos, apibūdinančios kaltinamojo vairuotos transporto priemonės pobūdį, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo R. J. parodymais dėl jo vairuoto automobilio „Ford Tranzit“ vertės, o būtent – 4000 eurų sumos, kadangi pastarojo pateikti parodymai dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių iš esmės atitiko kitus byloje ikiteisminio tyrimo surinktus duomenis, kuriuos teismas pripažino įrodymais. Ikiteisminio tyrimo metu pastarasis parodė, kad susisiekė su savo (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) atstovu G. K., kuris nurodė, jog automobilio „Ford Transit“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris priklauso įmonei (duomenys neskelbtini), vertė yra 4 000 eurų (b. l. 93-95). Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad kaltinamojo vairuotos transporto priemonės vertė yra 4000 eurų, o šią vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. birželio 22 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2022 m. birželio 22 d. pažyma Nr. APD-2022-07245, kuria prašoma už kaltinamajam R. J. suteiktą advokato V. G. antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteisti 76,67 Eur vertės antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamajam R. J. gynėjas advokatas V. G. buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto numatytais pagrindais, o būtent – dėl to, kad pastarasis yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir proceso kalbos – lietuvių kalbos nemoka. Advokatas pastarojo interesus atstovavo dalyje jo atžvilgiu atliktų procesinių veiksmų.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pabrėžtina, jog BPK 106 straipsnio 2 dalis numato tik du besąlygiškus pagrindus, kuriuos nustačius, valstybės dėl kaltinamajam suteiktos teisinės pagalbos patirtos išlaidos nėra atlyginamos. Tuo atveju, jeigu yra nustatomi kiti būtinieji gynėjo dalyvavimo baudžiamajame procese pagrindai, įskaitant ir būtinąjį gynėjo dalyvavimą dėl kaltinamojo proceso kalbos nemokėjimo, sprendimas dėl valstybės patirtų išlaidų atlyginimo teismo yra priimamas atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, bet ne būtinojo gynėjo dalyvavimo faktą.
Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis turi pastovią darbo vietą, gauna darbo užmokestį. Be to, kaltinamajam suteiktų teisinių paslaugų vertė nelaikytina itin didele bei neproporcinga jauno, darbingo ir dirbančio kaltinamojo turtinei padėčiai. Tiek anksčiau aptartas teisinis reguliavimas, tiek jo kontekste įvertintos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, leidžia teismui pripažinti, kad 76,67 Eur vertės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo turi būti išieškotos.
Kaltinamasis R. J., vadovaujantis BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka, nuo 2022 m. birželio 12 d., 08.18 val. iki 2022 m. birželio 12 d. 16.36 val. buvo laikinai sulaikytas. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu bei BPK 140 straipsnio 9 dalimi, R. J. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai.
Ikiteisminio tyrimo metu R. J. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. birželio 12 d. nutarimu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas bei dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) paso Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – naikintinos.
Atsižvelgiant į tai, kad R. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, iš R. J. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotinas saugoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsuliniam departamentui.
R. J. asmens dokumentas – (duomenys neskelbtini) asmens pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžintinas R. J.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
R. J., (duomenys neskelbtini) piliečio asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. J. paskirti galutinę 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio, 66 straipsnio ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. birželio 12 d., 08.18 val. iki 2022 m. birželio 12 d., 16.36 val. (t. y. vieną dieną) išbūtą laikotarpį ir vieną laikino sulaikymo dieną prilyginti 2 (dviejų) MGL dydžio baudai, R. J. paskirti galutinę 48 MGL (2400 Eur) dydžio baudą.
Paskirti R. J. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 3 (trejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 12 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš R. J. transporto priemonės „Ford Tranzit“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BPK 106 straipsnio 2 dalimi iš kaltinamojo R. J. valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos patirtų išlaidų sumą – 76,67 Eur.
R. J. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą bei dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) asmens paso Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini)) paėmimą palikti - galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
R. J. asmens dokumentą – (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsuliniam departamentui.
R. J. asmens dokumentą – (duomenys neskelbtini) asmens pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti R. J.
1. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, unikalų mokėjimo kodą – „e1-1273-990/2022“. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.
2. Konfiskuotino turto vertė turi būti sumokėta mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6610“.
3. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Surenkamosios sąskaitos: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale.
4. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
5. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
6. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
7. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
8. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
9. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
10. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
11. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.