- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-13
- Bylos Nr.
- II-1103-1129/2023
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dominykas Rusonis
- Pareiškėjas
- S. Č.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo S. Č. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. S. 2023 m. spalio 2 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-19694-2023 panaikinimo ROIK: (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. Č. administracinio nusižengimo protokolas surašytas dėl to, kad 2023 m. liepos 13 d. nukentėjusysis S. K. pervedė 65,00 eurus už peilį (duomenys neskelbtini),į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso S. Č., tačiau iki šiol prekės negavo, tokiu būdu S. Č. sukčiavimo būdu įgijo svetimą, S. K. priklausantį, turtą – 65 eurų ir jais disponavo, padarydamas S. K. 60 eurų turtinę žalą.
Administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija S. Č. veiksmus kvalifikavo pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį (Smulki vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas).
Šalies argumentai
S. Č. 2023 m. spalio 26 d. pateikė skundą, kuriame prašoma panaikinti 2023 m. spalio 2 d. nutarimą. Nurodydamas, kad jis pardavinėjo žaidimo pinigus, tas asmuo, kuris pirko iš jo duodavo jam banko sąskaitą ir jam pervesdavo skirtingas žmogus pinigus, todėl jis nieko neapgaudinėjo, mano, kad ji yra ir pats apgautas, kadangi jį viešoje erdvėje (duomenys neskelbtini),užblokavo, todėl prašo 2023 m. spalio 2 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-19694-2023 administracinio nusižengimo byloje panaikinti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą Institucija prašo skundo netenkinti ir palikti galioti nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjui neatvykus ir nepateikus pateisinamos priežasties dėl neatvykimo, 2023 m. rugsėjo 14 d. 10.21 val. jam nedalyvaujant buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini),ir taip pat išsiųstas asmeniui elektroniniu paštu. Administracinio nusižengimo nagrinėjimo dieną pareiškėjas į bylos nagrinėjimą neatvyko, reikalavimo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios nepateikė. Nušalinimų, prašymų iki bylos nagrinėjimo gauta nebuvo, todėl administracinio nusižengimo byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, vadovaujantis ANK 616 straipsnio 1 dalimi, 611 straipsnio 3 dalimi nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, priimtas nutarimas 2023 m. spalio 2 d. 10.41 val. Pareiškėjui taip pat buvo išsiųstas elektroniniu paštu. Pareiškėjas nepasinaudojo ANK 577 straipsnyje numatytomis traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teisėmis susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus, pateikti elektroninių ryšių priemonėmis, pašto siunta arba tiesiogiai administracinio nusižengimo tyrimą atliekančiam pareigūnui, teismui ar kitai administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai paaiškinimus nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka ar pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus. Visi procesiniai administracinio nusižengimo bylos dokumentai asmeniui buvo įteikti tinkamai. Taip pat pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, t. y. administracinio nusižengimo protokolas asmeniui buvo išsiųstas elektroniniu paštu, taip, kaip numato ANK 573 straipsnio nuostatos, t. y. šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Pareiškėjo elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini),gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų) ir atitinka ANK 573 straipsnio kriterijus. Elektroninis paštas, kad yra tinkamas ir naudojamas pareiškėjo patvirtina ir tai, jog pats pareiškėjas teigdamas skundą nurodė šį elektroninį paštą, todėl pareiškėjo teiginys, jog jis negavo jokių procesinių dokumentų ir nieko nežinojo, laikytinas tik kaip asmens gynybinė versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Nurodo, kad iš bylos duomenų matyti, jog nukentėjusysis pervedė pinigus į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitų, deklaracijų, faktūrų ir mokestinių tyrimų modulio pateiktų duomenų matyti, jog minėta sąskaita priklauso pareiškėjui. Nei administracinio nusižengimo tyrimo metu nei nagrinėjant nusižengime bylą nebuvo gauta jokių duomenų, jog sąskaita nepriklauso sąskaitos savininkui S. Č. nenustatyta, jokių duomenų, jog S. Č. sąskaitą būtų atsidaręs prieš savo valią ar sąskaitos duomenys būtų pagrobti.
Nukentėjusysis pateikė pavedimo išrašą, kuriame tiksliai nurodyta, jog pavedimas padarytas už prekę. Pavedimo paskirtyje nurodyta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini),. Pareiškėjas teigia, jog jis jokio skelbimo netalpino ir nieko nepardavinėjo, tačiau į jo sąskaitą įkritus pinigams iš nepažįstamo asmens už parduodamą prekę, žinodamas, kad jis nieko neparduoda ir šie pinigai jam nepriklauso, nesiėmė jokių veiksmų, kad pinigus sugrąžinti nukentėjusiajam. Pareiškėjas neveikimu pasisavino svetimą turtą. Svetimas turtas, tai kaltininkui nuosavybes teisia nepriklausantys kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, taip pat pinigai, vertybiniai popieriai ir pan. Turtinė teisė, tai kaltininko sau ar kito asmens naudai neteisėtai įgyta daiktinė ar prievolinė teise arba teisė, atsirandanti iš intelektinės veiklos rezultatų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.112 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai dėl apgaulės suklaidintas asmuo arba banko elektroninė sistema perveda pinigus į kaltininko sąskaitą, paprastai laikoma, kad kaltininkas apgaule įgijo turtinę teisę (Lietuvos Aukščiausiasis Teisinus konstatavo. kini asmuo, turintis įninki sąskaitą, įgyja ir turi teisę į turtą, esantį sąskaitoje. Bet kuriuo momentu jis gali pareikalauti banko išmokėti jam sąskaitoje esančius pinigus (kasacinė byla Nr. 2K-682/2001). Vertinant pagal vidutiniškai išsilavinusio, protingo ir apdairaus asmens (lot. bonus pater familias) standartą, kad būdamas pakankamai brandi asmenybė, turėdamas bendro pobūdžio teisiu ir pareigi} visumą jis turėjo numatyti, jog jo atliekami veiksmai/neveikimas gali būti neteisėti ar nusikalstami.
Institucijos pareigūnas priimdamas skundžiamą nutarimą Institucijos nuomone tinkamai individualizavo nuobaudą. Pareigūnas peržiūrėjęs visą surinktą medžiagą, įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes įvertino byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumą, nuoseklumą ir priėmė sprendimą, kad įvykyje yra administracinio nusižengimo numatyto ANK 108 straipsnio 1 dalyje sudėtis.
Institucija mano, kad byloje surinkti duomenys papildo vieni kitus ir sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią S. Č. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo numatyto ANK 108 straipsnyje, todėl pareiškėjo skundo argumentais naikinti nutarimo nėra jokio teisinio pagrindo. Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir pareikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Atsižvelgiant į tai prašoma palikti galioti skundžiamą Institucijos nutarimą ir pareiškėjo skundo netenkinti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. Č. teismo posėdžio metu skundą palaikė ir prašė skundą patenkinti, jame nurodytais motyvais . Papildomai paaiškino, kad jis žaidė žaidimus, kur gali pardavinėti milijonus, taip atsirado žmogus, kuris pirko žaidimo pinigus, taip jis galvojo, kad parduoda žaidimo pinigus, o jam pervesdavo tas žmogus (tikrus) pinigus, bet pasirodo, kad už kažkokius peilius. Jis net grąžino 35 eurus, tam asmeniui, kuris jam pervedė pinigus. Sąskaitos papildymą rašydavo už netikrus žaidimus (duomenys neskelbtini), jis parduodavo netikrus pinigus, o jam pervesdavo pinigus už žaidimo pinigus. Tas asmuo, kuris ,,Facebook“ pervesdavo pinigus, jį užblokavo, anksčiau tris kartus pervedė jam pinigus už žaidimo pinigus, tačiau jis jokių žmonių neapgaudinėjo, todėl prašo nutraukti bylą.
Atsiliepimas
Institucija teismui pateiktame atsiliepime taip pat pateikė prašymą bylą nagrinėti Institucijos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant (b. l. 8-10).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo S. Č. skundas tenkintinas.
ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
ANK 108 straipsnyje nustatyta atsakomybė už vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
ANK 591 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, tačiau pažymėtina, jog administracinio nusižengimo požymių nebuvimas reiškia: kad 1) arba visai nebuvo jokio įvykio, apie kurį buvo pateikta informacija, 2) arba įvykis pasireiškęs priešingu teisei elgesiu, yra buvęs, bet to įvykio negalima laikyti administraciniu nusižengimu, 3) buvo įvykis be niekieno kaltės.
Tiriamoje situacijoje S. Č. administracinėn atsakomybėn traukiamas už tai, kad jis galimai sukčiaudamas pasisavino į jo banko sąskaitą S. K. pervestus pastarajam priklausančius 65 eurus už peilį (duomenys neskelbtini),“, tačiau S. Č. nors ir neneigia, kad į jo sąskaitą buvo pervesta 65 eurai, tačiau teigia, kad jokio peilio nepardavinėjo, pinigines lėšas jam turėjo pervesti kitas asmuo, kuris atsiskaitė už virtualius žaidimo pinigus, neatkreipė dėmesio, kas yra mokėtojas, apie šių pinigų paskirtį ar galimai vykdomą neteisėtą veiklą nežinojo (b. l. 13). Jokių objektyvių duomenų, galinčių paneigti S. Č. nurodytas aplinkybes, nenustatyta, kaip ir nėra duomenų, kad būtent S. Č. panaudojo apgaulę S. K. atžvilgiu.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Įvertinus visus surinktus duomenis, daroma išvada, kad nėra pakankamai objektyvių įrodymų, jog S. Č. konkrečioje situacijoje suvokė, jog galimai sukčiavimo būdu buvo pasisavinti nukentėjusiajam S. K. priklausantys 65 eurai, t. y. S. Č. veiksmuose nenustatyta tyčia pasisavinti svetimus pinigus, todėl konstatuotina, kad S. Č. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje, sudėties.
Tačiau nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad įvykis, dėl kurio buvo gautas pareiškimas, faktiškai buvo kito asmens, kuris šiuo metu socialiniuose tinkluose yra užsiblokavęs, kai 2023 m. liepos 13 d. nukentėjusysis S. K. pervedė 65 eurus už peilį (duomenys neskelbtini), į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso S. Č., tačiau monėto peilio negavo, S. Č. teismo posėdžio metu paaiškinimu 35 eurai buvo grąžinti, taigi galimai sukčiaujant buvo pasisavinti S. K. priklausantys 65 eurai, iš kurių 35 eurai grąžinti, todėl negalima padaryti neginčytinos išvados, jog visai nebuvo jokio įvykio, o jei buvo, tai šis nelaikytinas administraciniu nusižengimu, ar kad buvo be niekieno kaltės. Šiuo metu nėra nustatytas asmuo, kuris galimai sukčiavo S. K. atžvilgiu ir galimai pasinaudojo S. Č., todėl nėra galimybės nustatyti ir jo kaltės. Tokiu atveju svarbu, kad įvykį tirianti institucija atliktų visus įmanomus veiksmus šiam asmeniui nustatyti, ir tik jei bus išnaudotos visos įmanomos galimybės tą padaryti, administracinio nusižengimo byla gali būti nutraukiama. Byloje būtina atlikti papildomą tyrimą, tikslu nustatyti su kuo bendravo S. Č., kokiomis priemonėmis ar būdais vyko bendravimas, koks to asmens telefono numeris, kas įdėjo skelbimą dėl peilio (duomenys neskelbtini), pardavimo ir kitas susijusias su šiuo įvykiu aplinkybes.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje administracinio nusižengimo byloje yra esminių įrodymų trūkumų (nenustatytas asmuo, galimai padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 108 straipsnyje), kurių negalima nustatyti teisme, tačiau administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, administracinio nusižengimo byla grąžintina institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
pareiškėjo S. Č. skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. S. 2023 m. spalio 2 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-19694-2023 ir grąžinti bylą ROIK: (duomenys neskelbtini), institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.