- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-08
- Bylos Nr.
- I-7957-463/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02528-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- D. Z.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 1.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, dalyvaujant atsakovės atstovams Aigerdui Skroliui ir Aleksandrai Pečuro, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Z. (D. Z.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. Z. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 18–25), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK), už nežmoniškas konvojavimo sąlygas ir nepagrįstai naudojamus antrankius konvojavimo metu bei posėdžių salėje laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 10 d. iki 2012 m. lapkričio 10 d., 2 500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti bei iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST), už nežmoniškas konvojavimo sąlygas ir nepagrįstai naudotus antrankius konvojavimo metu ir teismo posėdžių metu laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 10 d. iki 2014 m. gegužės 5 d. neturtinei žalai atlyginti 7 500 Eur (septynis tūkstančius penkis šimtus eurų).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2012 m. gegužės 10 d. buvo sulaikytas, suimtas ir laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) iki 2014 gegužės 5 d. Laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 10 d. iki 2014 m. gegužės 5 d. buvo konvojuojamas pervežamas iš Vilniaus AVPK areštinės į Lukiškių TI-K, iš Lukiškių TI-K – į Vilniaus miesto apylinkės teismą, Vilniaus apygardos teismą. Nurodė, kad buvo prastos konvojavimo sąlygos, teko sėdėti ant kieto pagrindo, automobiliai nešvarūs, prišiukšlinti. Dėl tokių sąlygų kreipėsi į konvojaus pareigūnus, bet jie nusiskundimų neužfiksavo. Konvojavimo metu buvo demonstruojami šaunamieji ginklai, dėl to pareiškėjas patyrė baimę, stresą, sapnavo košmarus. Jautėsi nesaugiai, kadangi automobilyje nebuvo saugos diržų ir rankenų, už kurių galėtų laikytis. Taip pat trūko gryno oro, šviesos. Dėl nurodytų konvojavimo sąlygų jautėsi kankinamas ir žeminamas, patyrė diskomfortą, kančią. Be to, tai turėjo neigiamą reikšmę ir jo sveikatai.
Taip pat pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 10 d. iki 2014 m. gegužės 5 d. pervežant konvojaus automobiliais bei teismo posėdžių salėje be pagrindo buvo laikomas su antrankiais. Antrankių naudojimas buvo perteklinis ir nereikalingas. Dėl to jis patyrė stresą, pažeminimą, taip buvo menkinamas prieš kitus asmenis.
Dėl tokių sąlygų nurodė, kad patyrė nežmoniškas kančias, nepatogumus, garbės ir orumo pažeminimus, neigiamas pasekmes.
Pareiškėjui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 56).
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, atstovaudamas Lietuvos valstybei, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 30–33).
Atsiliepime nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas iš Vilniaus AVPK areštinės į Lukiškių TI-K buvo konvojuotas tik vieną kartą – 2012 m. gegužės 11 d. techniškai tvarkingu automobiliu, įrengtos autonominės vėdinimo ir šildymo sistemos. Teisės aktai nenustato reikalavimo įrengti saugos diržus. Nurodė, kad pareiškėjui nebuvo uždėti antrankiai. Jis buvo sužalotomis rankomis. Iki Lukiškių TI-K nuo areštinės tik 2 km atstumas, todėl pareiškėjas negalėjo patirti nežmoniško diskomforto ar didelių nepatogumų per tokį trumpą laikotarpį. Pabrėžė, kad konvojavimą vykdo ginkluotų pareigūnų grupė ir valstybė neturi pareigos atsakyti dėl pareiškėjo baimės ar kitų neigiamų išgyvenimų, būnant ginkluotų pareigūnų akivaizdoje. Taip pat atkreipė dėmesį, kad nėra duomenų, jog Vilniaus AVPK Areštinės pareigūnai būtų pažeidę pareiškėjo teises ar jį išskyrę iš kitų konvojuojamų asmenų. Jis buvo konvojuotas tokiomis pat sąlygomis kaip ir visi kiti asmenys.
Vilniaus AVPK nurodė, kad pareiškėjas yra praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą. Nenurodė, dėl kokių objektyvių priežasčių kreipėsi praėjus ketveriems metams į teismą. Vilniaus AVPK teigimu, jokių objektyvių pagrindų atnaujinti praleistą senaties terminą nėra.
Vilniaus AVPK atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atsiliepime į skundą (b. l. 41–42) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
VST nurodė, kad neturi duomenų apie pareiškėjo konvojavimą jo skunde nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2012 m. lapkričio 10 d. iki 2014 m. gegužės 5 d. Pažymėjo, kad be VST ir kitos kompetentingos institucijos vykdo konvojavimo veiklą.
Atsakovo VST atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes. Pabrėžė, kad neturi duomenų, jog pareiškėjas skunde nurodytu laikotarpiu būtų buvęs konvojuotas VST.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kildinamą iš netinkamų konvojavimo sąlygų, konvojuojant jį bei nepagrįstai naudojamus antrankius Vilniaus AVPK laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 10 d. iki 2012 m. lapkričio 10 d., bei VST – nuo 2012 m. lapkričio 10 d. iki 2014 m. gegužės 5 d.
Dėl Vilniaus AVPK veiksmų
Vilniaus AVPK pareiškėjo reikalavimui prašo taikyti ieškinio senatį.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad nagrinėjant administracinių teismų kompetencijai priskirtas bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio) atlyginimo, taikomos Civilinio kodekso normos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais aktais padarytos žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad šiose bylose taikytinos ne tik Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį.
Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis įtvirtina sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti. Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
Pareiškėjas prašo priteisti jam neturtinę žalą dėl, jo teigimu, neteisėtų Vilniaus AVPK veiksmų, konvojuojant jį laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 10 d. iki 2012 m. lapkričio 10 d., o skundą teismui išsiuntė 2016 m. birželio 17 d. (b. l. 10). Vilniaus AVPK prašo taikyti Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjas tuo metu, kai buvo konvojuojamas, jo teigimu, netinkamomis sąlygomis, galėjo suvokti, jog jo teisės yra pažeidžiamos ir šią teisę tinkamai ginti, paduodant skundą teismui. Pareiškėjas nepaaiškino ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pažeidimų metu jis nežinojo ar negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus bei nepagrindė, kodėl tuo metu jis galimai pažeistų teisių negynė teismine tvarka.
Atsižvelgus į tai, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas yra praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą. Teismas ex officio taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių galėtų būti atnaujintas ieškinio senaties terminas. Pažymėtina, 2014 m. gegužės 5 d. buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis ir pareiškėjui buvo panaikinta kardomoji priemonė. Jokių aplinkybių, kodėl iš karto panaikinus kardomąją priemonę, jis nesikreipė į teismą, nenurodė. Kadangi Vilniaus AVPK prašo taikyti ieškinio senatį, tai reikalavimui priteisti neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 10 d. iki 2012 m. lapkričio 10 d. taikytina ieškinio senatis. Tai atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2570-624/2016).
Dėl pritaikytos ieškinio senaties, yra pagrindas pareiškėjo reikalavimą Vilniaus AVPK atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą (Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalis).
Dėl VST veiksmų
Pareiškėjas skunde teigė, kad laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 10 d. iki 2014 m. gegužės 5 d. jį konvojavo VST netinkamomis sąlygomis.
VST atsiliepime nurodė, kad neturi duomenų apie pareiškėjo konvojavimą nurodytu laikotarpiu. Pareiškėjas skundo teiginiams pagrįsti jokių duomenų nepateikė. Susipažinęs su atsiliepimais, taip pat neginčijo VST argumentų. Teismas neturi pagrindo abejoti VST pateiktos informacijos teisingumu.
Pažymėtina, kad Konvojavimo taisyklių 2 punkte nustatyta, jog konvojus yra viešojo saugumo pajėgų, institucijų ir įstaigų, vykdančių operatyvinę veiklą, Lietuvos Kariuomenės Karo policijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublik?s teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ginkluotų pareigūnų grupė, kurios užduotis yra konvojuojamųjų konvojavimas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą.
Taigi konvojavimą be VST atlieka ir kitos viešojo saugumo institucijos, todėl pareiškėjui tinkamai nepagrindus ir neindividualizavus, kad jį konvojavo ginčo laikotarpiu būtent VST, jo teiginiai laikomi nepagrįstais, todėl reikalavimas atlyginti neturtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų. Nagrinėjamu atveju nenustačius VST neteisėtų veiksmų, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo D. Z. (D. Z.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.