Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centro Šiaulių filialui, VĮ „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės žemėtvarkos skyriui dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kurią atstovauja Kelmės skyrius, prieštaravimų dėl M. M. pareiškimo nereiškia ir bylą prašo nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (l. 66-68). Nurodo, kad vandens bokštas, inventorinėje byloje pažymėtas indeksu VB1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), koordinatės X 6165745,73; Y 435245,78), ir giluminis gręžinys, inventorinėje byloje pažymėtas indeksu k1 (gręžinio koordinatės X 6165757, Y 435230, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu Varių k., Liolių sen., Kelmės r., yra nesuformuotame laisvame valstybinės žemės sklype.

Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Šiaulių filialas prieštaravimų dėl prašymo nereiškia, prašo nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant. Nurodo, kad pareiškime nurodomi vandens bokštas VB1 ir gręžinys k1 ir daiktinės teisės į juos nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Nekilnojamieji daiktai yra formuojami. Taip pat nurodo, kad vandens bokštui VB1 suteiktas unikalus Nr. 4400-4049-5496 (l. 72).

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pareiškėjo M. M. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo į vandens bokštą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) nagrinėti teisės norminių aktų numatyta tvarka, atsižvelgiant į Turto banko poziciją, išdėstytą atsiliepime ir teismo nuožiūra. Nurodo, jog tuo atveju, jeigu minėti statiniai nebuvo įregistruoti ūkinėse knygose, tikėtina, kad jie nebuvo priimti eksploatuoti. Tokiu atveju statiniai ir daiktinės teisės į juos galėtų būti registruojami tik suinteresuoto asmens iniciatyva viešojo administravimo procedūrų metu priimtų individualių teisės aktų pagrindu. Prašo nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant (l. 74-75).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 532 straipsnio 1-2 dalimis, apie bylą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo 2016 m. kovo 4 d. buvo paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (www.teismai.lt) (l. 58). Kitų asmenų prašymų dėl jų įtraukimo į bylą suinteresuotais asmenimis negauta. Statinių valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir/ar nepertraukiamumas nėra ginčijami, iki šiol nėra gauta jokių suinteresuotų asmenų prieštaravimų dėl pareiškimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant šių sąlygų visetui: 1) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t. y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22, 4.68 straipsniai); 2) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo. Tai reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.68, 4.70 straipsniai); 3) asmuo valdo daiktą teisėtai (CK 4.23, 4.68 straipsniai). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą; 4) daikto atviro valdymo sąlyga (CK 4.68 straipsnis). Ši sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 5) nepertraukiamas daikto valdymas ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68, 4.71 straipsniai). Asmuo, kuris sąžiningai įgijo (užvaldė) daiktą, bet nėra jo savininkas, yra netitulinis daikto valdytojas, jo teisės neginamos, jas užginčijus daikto savininkui ar kitiems asmenims, turintiems daikto valdymo teisę pagal įstatymus ar sutartį. Dėl to daikto valdymo terminas nutrūksta pareiškus teisėtą reikalavimą (ieškinį) dėl daikto grąžinimo ar daiktą valdančiam asmeniui pačiam pripažinus kito asmens teisę į jį (LAT 2008 m. spalio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-514/2008; LAT 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-535/2008 ir kt.). Teismui konstatavus visas šias sąlygas valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 straipsnyje numatyta, kad Civilinio kodekso ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio kodekso įsigaliojimo (t. y. pagal 1964 m. CK) ir tęsiasi jam įsigaliojus („Valstybės žinios“, 2000, Nr. 74-2263).

Iš žemės gelmių registro gręžinių dalies išrašo (l. 8) matyti, kad gręžinys, esantis (duomenys neskelbtini), įrengtas 1966-12-01, įregistruotas 1997-07-17. Apie gręžinio išregistravimą duomenų nėra.

Iš Gavybos geriamojo – gėlo vandens gręžinio ID Nr. 14433(299), esančio (duomenys neskelbtini) paso kopijos (l. 9-18) matyti, kad gręžinys, esantis (duomenys neskelbtini) įrengtas pagal 1966 m. 17 zonos Liolių projektą Nr. 25; 1966-12-21 surašytas gręžinio priėmimo perdavimo aktas.

Iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos (l. 20-26) matyti, kad inžineriniam statiniui – vandens bokštui, unikalus Ne. (duomenys neskelbtini), pažymėtam plane VB1, ir inžineriniam statiniui – gręžiniui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtame plane k1, esantiems Kelmės r., 2015-12-16 atlikti kadastriniai matavimai.

Iš pateiktų Šiaulių apskrities archyvo dokumentų (l. 36-54) matyti, kad gręžinys ir vandens bokštas, esantys (duomenys neskelbtini), buvo pastatyti 1966 m. Juos pastatė ir įrengė Kelmės rajono kolūkis „Žingsnis pirmyn“. 1970 m. kolūkis Žingsnis pirmyn“ prijungtas prie „Gegužės 1-osios“ kolūkio (l. 36-37, 38-43). Pakeitus „Gegužės 1-osios“ kolūkio į „Maironių“ kolūkį, vėliau jį reorganizavus į „Maironių“ žemės ūkio bendrovę (l. 44), 1994 m. nutarta vandens bokštą parduoti kaip statybines medžiagas (l. 52). Vandens bokštas ir gręžinys buvo perduoti 8 pajininkams: P. A., J. A., V. P., S. P., E. K., M. N., L. N., R. A..

Iš paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą (l. 33) matyti, kad palikėjos M. N., mirusios 1999-06-14 turtą lygiomis dalimis paveldėjos E. Ž. ir L. N.. Paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas (l. 34) patvirtina, kad J. A., mirusios (duomenys neskelbtini) testamente nurodyto turto įpėdinis yra anūkas R. A..

Iš liudijimų (l. 27-32) matyti, kad E. K., R. A., V. P., L. N., S. P. ir E. Ž. patvirtina, jog M. M. jiems sumokėjo atitinkamai 90 Eur, 150 Eur, 50 Eur, 22,79 Eur, 76 Eur ir 109,83 Eur, už jiems priklausančio gręžinio, esančio (duomenys neskelbtini), dalis. Jie neturi jokių pretenzijų dėl gręžinio, kurio dalis pardavė M. M..

Liudytoja E. Ž. parodė, kad netoli (duomenys neskelbtini) esančio vandens bokšto pajininkai buvo jos tėvai. Iširus „Maironių“ kolūkiui prieš daugiau nei 20 metų pagal pajus vandens bokštas ir gręžinys (vandentiekis) atiteko aštuonioms šeimoms, tarp kurių buvo jos tėvai P. N., M. N. ir brolis L. N.. Dar bokštas priklausė K., A. ir P.. „Maironių“ kolūkio laikas bokštas nebebuvo veikiantis, nes šalia jo fermų nebuvo ir jis nebuvo reikalingas. Pajininkai bokštu pagal paskirtį nesinaudojo. Iki šiol bokšto niekas neprižiūrėjo, tik kartais apipjaudavo žolę. Netoli vandens bokšto M. M. statosi namą ir jam reikalinga žemė, ant kurios stovi bokštas. Ji ir kiti pajininkai sutarė ir 2015 m. žiemą pardavė vandentiekį M. M.. Pardavė iš viso už 500 Eur.

Liudytojas R. A. parodė, kad vandens bokštą perėmė iš „Maironių“ bendrovės apytiksliai prieš 20 metų kaip pajininkas kartu su kitais pajininkais, t.y. savo seneliais A., taip pat N., P. ir E. K.. Visi pajininkai 2015 m. nutarė bokštą parduoti M. M.. Vandens bokštas ir gręžinys, kurie šiuo metu yra neveikiantys, yra (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) kaime. Kai bokštas atiteko pajininkams, jis buvo neveikiantis. Pajininkai nieko su juo nedarė. Prie bokšto buvo išskirtas žemės sklypas. M. M. statosi namą šalia bokšto, todėl sutvarkius gręžinį ir bokštą jis M. M. labai praverstų. Pajininkai nepaliko bokšto likimo valiai, keletą kartų yra pjovę žolę aplink bokštą, laukė progos bokštą parduoti. M. M. visiems pajininkams sumokėjo jų dalis pinigais.

Iš VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2016-01-04 sprendimo (l. 9) matyti, kad M. M. pareikštas prašymas įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir nuosavybės teises į vandens bokštą VBI, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gręžinį k1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) teritorijoje, Nekilnojamojo turto registre, registro Nr. (duomenys neskelbtini) atmestas, kadangi nepateikti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo teisiniai pagrindai ir daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų formose neįrašyta statinio kategorija, Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti įregistruotos tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas, o teritoriniam registratoriui pateiktų dokumentų pagrindu prašomų įregistruoti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Suinteresuoti asmenys patvirtino, kad nėra šių daiktų savininkų. Teismas neturi duomenų, kad vandens bokštas ir gręžinys, esantys (duomenys neskelbtini), būtų savavališka statyba, ar kad jie priklausytų valstybei ar savivaldybei.

Tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę (LAT 2011 m. vasario 21 d. nutartis Nr. 3K-7-67/2011 ir kt.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (LAT 2011 m. vasario 2 d. nutartis Nr. 3K-3-41/2011 ir kt.). Asmeniui turi būti suteikiama galimybė įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme tiesiogiai įtvirtintas sąlygas, kurioms esant gali būti pripažįstama jo nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu.

Iš aptartų įrodymų matyti, kad pareiškėjas M. M. nėra įgijęs nuosavybės teisių į minėtus daiktus kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu, bet daiktus valdo kaip savus; statiniai buvo pastatyti „Žingsnis pirmyn“ kolūkio 1966 m. ir buvo naudojami. 1970 m. kolūkis „Žingsnis pirmyn“ prijungtas prie „Gegužės 1-osios“ kolūkio, o 1989 m. jo pavadinimas pakeistas į „Maironių“ kolūkį. Atkūrus nepriklausomybę, kolūkis reorganizuotas į „Maironių“ žemės ūkio bendrovę. 1994 m. likvidavus žemės ūkio bendrovę, vandens bokštas ir gręžinys buvo perduoti 8 pajininkams, kurie tvarkė prie bokšto ir gręžinio esančią aplinką bei pardavė juos pareiškėjui M. M., kuris toliau valdo juos kaip savus. Likviduojant žemės ūkio bendroves, jų turtas buvo išdalintas pajininkams, tačiau tuo metu įstatymas nereikalavo, kad pajininkams perduodamas turtas būtų įregistruotas viešame registre. Taigi gręžinys ir vandens bokštas yra valdomi sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai daugiau nei 10 metų. Byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį, kuriuo pajininkai, o vėliau pareiškėjas valdė minėtus inžinerinius statinius, į šį turtą kas nors būtų pareiškęs pretenzijas, jokių pretendentų dėl teisių į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka, nėra ginčo dėl valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo, nepertraukiamumo, daiktai neįregistruoti kitų asmenų vardu.

Vertinant šias nustatytas aplinkybes daroma išvada, kad yra visos įstatymo numatytos sąlygos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymui, todėl pareiškėjo M. M. pareiškimas tenkinamas.

Tikslintinas vandens bokšto VB1 unikalus numeris, nes iš bylos medžiagos ir suinteresuotų asmenų atsiliepimų akivaizdu, kad jis yra (duomenys neskelbtini).

Ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantiems asmenims bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (Lietuvos Respublikos CPK 443 straipsnio 6 dalis), todėl, tenkinant pareiškimą, iš pareiškėjo valstybei priteistina 12,84 Eur teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (l. l., Lietuvos Respublikos CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 269-270 straipsniais ir 533 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į į vandens bokštą VB1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gręžinį k1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 12,84 Eur (dvylika eurų 84 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.