Kauno apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Audriaus Armo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, nesusituokusi, dirbanti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. Kaltinamoji R. V. 2024 m. rugpjūčio 29 d. apie 14:50 val. prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ slapta pagrobė iš prekių vežimėlyje paliktos rankinės nukentėjusiajai N. Š. priklausančią piniginę, kurioje buvo nukentėjusiosios vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas, nukentėjusiosios vardu išduotas invalidumo pažymėjimas, įvairios nuolaidų kortelės, ir 155 eurai įvairiomis kupiūromis, iš viso pagrobė nukentėjusiajai N. Š. priklausančio turto, kurio vertė iš viso 155 eurai.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

2. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji R. V. kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikaltimo padarymo. Parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 29 d. atėjo į parduotuvę, neturėjo tikslo pavogti piniginės. Ši mintis kilo parduotuvėje netikėtai. Vogė piniginę dėl sunkios materialinės padėties. Pažada nukentėjusiajai atlyginti padarytą žalą ir ateityje nenusikalsti (b. l. 135-137).

3. Kaltinamosios kaltė, be jos paties prisipažinimo, nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma:

3.1. Nukentėjusioji N. Š., apklausta liudytoja, parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 29 d. apie 14:50 val. buvo parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Buvo vaisių ir daržovių skyriuje. Parduotuvės vežimėlyje paliko juodos spalvos rankinę su joje esančiais asmeniniais daiktais bei nusisukusi nuo rankinės pradėjo rinktis prekes. Išsirinkusi prekes, priėjo prie prekybos kasų, kur pardavėjai pradėjus skenuoti prekes pastebėjo, kad rankinėje nebėra jos piniginės, kurioje buvo vairuotojo pažymėjimas, invalidumo pažymėjimas, įvairios nuolaidų kortelės, 150 eurų grynaisiais pinigais, kupiūromis po: 1 vnt. 100 eur., 1 vnt. 20 eur., 1 vnt. 10 eur., 3 vnt. 5 eur., o visi kiti likę pinigai monetomis. Apie vagystę pranešė sutuoktiniui, kuris buvo automobilyje ir laukė jos apsipirkusios. Kreipėsi į apsaugos prekybos centre ir bendruoju pagalbos telefonu 112. Dėl vagystės patyrė 150 eurų turtinę žalą. Piniginė buvo juodos spalvos su metaliniu užsegimu (b. l. 16-26). Papildomai parodė, kad su ja rugpjūčio 30 dieną susisiekė moteris, prisistatė A.. Kreipėsi „Messenger“. Pranešė, kad rado jai priklausančią piniginę, kurioje buvo jos vardu išduoti dokumentai. Nuvykusi į (duomenys neskelbtini), susitiko su A. prisistačiusia moterimi ir iš jos atgavo piniginę su dokumentais be grynųjų pinigų. Piniginėje nebuvo pinigų. Su savimi turi atsinešusi atgautą piniginę ir dokumentus (b. l. 89-92). Papildomai parodė, kad žala jai atlyginta, civilinio ieškinio nereiškia. Žalą jai atlygino R. V., jos atsiprašė, pretenzijų neturi (b. l. 143, 144). Papildomai parodė, kad pavogtos piniginės vertė 5 eurai ir 150 eurų grynaisiais pinigais įvairiomis kupiūromis. Iš viso dėl vagystės patyrė 155 eurų turtinę žalą;

3.2. Ikiteisminis tyrimas pradėtas, gavus N. Š. pareiškimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini), esančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, vaisių ir daržovių skyriuje, iš jai priklausančios parduotuvės vežimėlyje be priežiūros paliktos rankinės buvo pagrobta piniginė su jos viduje esančiais daiktais: vairuotojo pažymėjimu, invalidumo pažymėjimu, įvairiomis nuolaidų kortelėmis, 150 eurų grynaisiais (kupiūromis po: 1 vnt. 100 eur., 1 vnt. 20 eur., 1 vnt. 10 eur., 3 vnt. 5 eur., o visi kiti likę pinigai monetomis) pinigais (b. l. 16-26)

3.3. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugpjūčio 29 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta – parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), prekybos salė (b. l. 1-3, 30-37);

3.4. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėta N. Š. atgauta piniginė su dokumentais (b. l. 93-101);

3.5. Ikiteisminiam tyrimui gauta ir apžiūrėta vaizdo medžiaga patvirtina, kad vežimėlyje paliktą rankinę ima moteriškos lyties asmuo, ji atsega juodos spalvos rankinę, apsidairo, tuomet iš rankinės paima juodos spalvos daiktą, panašų į piniginę, ir įsideda jį į rankose turimą prekių krepšelį. Vėliau ši moteris nueina ir pasitraukia iš vaizdo stebėjimo kameros matymo ribų (b. l. 75-77, 82-88).

4. Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo kilnojamojo (judamojo) turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Slapta ir atvirai grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą.

5. Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamoji R. V. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent 2024 m. rugpjūčio 29 d. apie 14:50 val. prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ slapta pagrobė iš prekių vežimėlyje paliktos rankinės nukentėjusiajai N. Š. priklausančią piniginę, kurioje buvo nukentėjusiosios vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas, nukentėjusiosios vardu išduotas invalidumo pažymėjimas, įvairios nuolaidų kortelės, ir 155 eurai įvairiomis kupiūromis, iš viso pagrobė nukentėjusiajai N. Š. priklausančio turto, kurio vertė iš viso 155 eurai. Veiką padarė tiesiogine tyčia, kaltinamoji suvokė, kad grobia svetimą jai nepriklausantį turtą. Esant tokioms teismo nustatytoms bylos aplinkybėms teismas sprendžia, kad kaltinamosios nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

III. Bausmės skyrimo motyvai

6. Skiriant kaltinamajai bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininkės asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininkės asmenybę, jos vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkei turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

7. Kaltinamoji padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką, veika padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis).

8. Vertinant kaltinamosios R. V. asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog ji neteista, nebausta administracine tvarka (b. l. 141, 142). Dėl psichiatrinio ar priklausomybės gydymo nėra kreipusi (b. l. 120-121). Kaltinamoji dirbanti. Jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog kalta prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

9. Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamosios asmenybę, ją charakterizuojančius duomenis, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajai prokuroro siūlomą bausmės rūšį – baudą, su kuria kaltinamoji sutiko. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, pagrįstai manytina, kad būtent tokia bausmės rūšis yra adekvati ir būtina priemonė sulaikyti kaltinamąją nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąją, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

10. Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, kaltinamajai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

IV. Kiti spręstini klausimai

11. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.

13. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmena su vaizdo įrašu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktina prie bylos, kaip bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsniu, 420 - 421 straipsniais,

nusprendė:

R. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje ir skirti jai bausmę – 15 (penkiolikos) MGL, t. y. 750 (septynių šimtų penkiasdešimt) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. V. galutinę bausmę – 10 (dešimt) MGL, t. y. 500 (penkių šimtų) eurų dydžio baudą, ją sumokant per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti R. V., kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą asmens pasirinktame banke per teismo nustatytą terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjus nurodytą sumą, ji privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111), tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Savanoriškai nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai per antstolį. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistosios gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmeną su vaizdo įrašu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti prie bylos, kaip bylos medžiagą.

R. V. išaiškinti, kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.