Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.2.11.2.2.2; 2.1.10.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.

2024 m. balandžio 29 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi – 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, paskiriant įpareigojimą per mėnesį visuomenės labui išdirbti po 20 valandų, bausmę atlikęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J., būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iš savo mobiliojo telefono SAMSUNG S10 viešai – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje puslapyje „INIT.TV“ parašydamas komentarą po paskelbtu vaizdo įrašu, kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl seksualinės orientacijos, o būtent: 2023 m. lapkričio 08 d. 18 val. 43 min. po patalpintu vaizdo įrašu „Kaip susitarę: panaikinti draudimą nepilnamečiams pasakoti apie dviejų princų meilę lyg pagal komandą Seimą ragina ne tik psichologai, bet ir rašytojai“, pasivadinęs „R. J.“, parašė komentarą: „Šaudyt tokius kurie demonstruojas. Išsigimėliai“, tokiu būdu išreiškė raginimą smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe, skiriama seksualinės orientacijos pagrindu.

Kaltinamasis R. J. teisiamojo posėdžio metu parodė (b. l. 105-106), kad kaltinime nurodytu laiku jis buvo namuose. Socialiniame tinkle rado vaizdo įrašą apie tai, kad švietimo įstaigose norima mokyti vaikus, jiems sekant pasakas apie dviejų princų meilę. Jis nieko blogo mintyse neturėdamas parašė komentarą. Nesupranta, kaip mažiems vaikams galima aiškinti tokius dalykus. Jam keista, kad homoseksualūs asmenys nori pasakoti apie savo santykius vaikams, mažamečiams darželiuose. Nieko blogo homoseksualams nelinkėjo, niekada jokiuose mitinguose prieš homoseksualus nedalyvavo, nėra prieš tokius asmenis smurtavęs. R. J. patvirtino, kad jis 2023-11-08 18.43 val. po patalpintu vaizdo įrašu Facebook patalpino komentarą: „šaudyt tokius, kurie demonstruojasi, Išsigimėliai“. Komentarą parašė, nes norėjo, kad įstaigose, mokyklose, darželiuose nebūtų sekamos tokios pasakos, taip išreiškė savo nuomonę. Jokių blogų ketinimų, smurto prieš homoseksualius asmenis nesiekė. Komentare nurodytas žodis „Išsigimėliai“ reiškia, kad „ne tokie, kaip visi, kaip žmonės, t. y. homoseksualūs žmonės. Komentare parašyti žodžiai „tie, kurie demonstruojas“ reiškia tuos, kurie viešoje vietoje demonstruoja savo pažiūras, kitaip rengiasi, demonstruoja savo artimus santykius. Vyras su vyru, moteris su moterimi savo santykius turėtų demonstruoti tik vienas kitam savo namuose, ne viešose vietose, matant kitiems, vaikams. Nesutinka, kad jie viešai demonstruotų savo pažiūras. Į klausimą, ar asmenis, kurie kitaip nei dauguma rengiasi arba viešai demonstruoja savo jausmus kitiems asmenims, reikia šaudyti, kaltinamasis atsakė, jog tuo metu jam taip atrodė. Jis pats yra lietuvis, lietuvių kalbą supranta gerai, tai jo gimtoji kalba. Supranta, jog, jei šaunama į žmogų, jį nušaus, nužudys. Tuo metu jo nuomonė buvo karštakošiška, šį žodį parašė spontaniškai, taip elgtis neturėjo. Šiuo komentaru smurtauti nesiekė.

Alytaus apskrities Vyriausiame policijos komisariate 2023-11-12 užregistruotas Virtualaus patrulio pranešimas apie tai, kad 2023-11-08 18.43 val. socialinio tinklo FACEBOOK puslapyje „Init.TV“ po pasidalintu vaizdo įrašu „Kaip susitarę: panaikinti draudimą nepilnamečiams pasakoti apie dviejų princų meilę lyg pagal komandą Seimą ragina ne tik psichologai, bet ir rašytojai.“ vartotojas „R. J.“ patalpino komentarą, galimai kurstantį neapykantą prieš žmonių grupę dėl jų seksualinės orientacijos – „šaudyt tokius kurie demonstruojas. Išsigimėliai.“ (b. l. 1-4).

Žurnalistų etikos inspekcijos tarnybos eksperto (specialisto), teikiančio išvadas dėl viešosios informacijos priskyrimo informacijos, kuria skatinama nesantaika dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, kategorijai, išvadoje nurodyta, kad šiuo pasisakymu išsakomas itin neigiamas homoseksualių asmenų vertinimas. Veiksmas yra nukreiptas į visuomenės grupę, sukuriamą seksualinės orientacijos pagrindu, todėl visuomeniškai yra reikšmingas. Komunikacijos ketinimas išreikštas konstrukcija „šaudyt tokius, kurie demonstruojas“, t. y. atvirai raginama imtis veiksmų seksualinės orientacijos pagrindu. Bendratis šiame kontekste vartojama vietoj liepiamosios nuosakos ir yra suprantama kaip liepimas, raginimas. Šnekos aktas visuomeniškai reikšmingas, nes platinamas per visuomenės informavimo priemonę ir siekia paveikti visuomeniškai reikšmingą grupę. Minčių ir raginimų sklaida per visuomenės informavimo priemonę, turint galvoje ir adresatą, ir raginamų veiksmų objektą, visuomeniškai yra svarbi. Sėkmingo komunikacijos akto sąlyga tenkinama. Rašoma savo noru, todėl neabejojama raginimo nuoširdumu. Sėkmingo komunikacijos akto sąlyga tenkinama. Mintys reiškiamos su klaidomis, o homoseksualūs asmenys pavadinti menkinamai (išsigimėliai). Menkinama leksika, viešai paskleista negatyvia nuomone siekiama žeminti, niekinti homoseksualus kaip visuomenės grupę, skiriamą seksualinės orientacijos pagrindu. Komunikacijos aktu išreikštos idėjos, kurias galima suvokti kaip raginimą smurtauti prieš homoseksualus kaip žmonių grupę, skiriamą seksualinės orientacijos pagrindu, kurstymą su jais susidoroti (šaudyt tokius, kurie demonstruojas), tačiau akto sėkmingumas labai abejotinas dėl kai kurių sėkmingo komunikacijos akto sąlygų dalinio tenkinimo, kylančio iš adresanto bei adresato hipotetiškumo ir raginamų veiksmų pobūdžio. Taip pat pasakymu tyčiojamasi, niekinami homoseksualai kaip žmonių grupė dėl jų seksualinės orientacijos (b. l. 34-40).

Nagrinėjamoji byla yra susijusi su vadinamosios neapykantos kalbos (angl. hate speech) vertinimu pagal baudžiamojo įstatymo normas.

Tarptautinėje teisėje nėra vieno neapykantos kalbos apibrėžimo. Antai 2015 m. gruodžio 8 d. Europos Komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija (ECRI) bendrosios politikos rekomendacijoje Nr. 15 „Dėl kovos su neapykantos kalba“ apibrėžta, kad šios rekomendacijos prasme neapykantos kalba turi būti suprantama kaip vienos ar daugiau išraiškos formų – būtent asmens ar asmenų grupės juodinimo, neapykantos ar šmeižimo – palaikymas (angl. advocacy), skatinimas ar kurstymas, taip pat bet koks priekabiavimas, įžeidinėjimas, neigiamas stereotipizavimas, stigmatizavimas arba grasinimai tokiam asmeniui ar asmenims, taip pat bet koks visų šių išraiškos formų pateisinimas – panaudojimas rasės, spalvos, kilmės, nacionalinės ar etninės kilmės, amžiaus, negalios, kalbos, religijos arba įsitikinimų, lyties, lytiškumo, lytinės tapatybės, seksualinės orientacijos ir kitų asmeninių ypatybių ar statuso pagrindu (žr. minėtos rekomendacijos aiškinamojo rašto 9 punktą). Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje CM/Rec(2022)16 „Dėl kovos su neapykantos kalba“ (žr. priedo 2 punktą) neapykantos kalba suprantama kaip visų rūšių išraiška, kuria kurstomi, skatinami, skleidžiami ar pateisinami smurtas, neapykanta ar diskriminacija prieš asmenį ar asmenų grupę arba jie niekinami dėl jų tikrų ar priskiriamų asmeninių savybių ar statuso, pavyzdžiui, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, tautybės, nacionalinės ar etninės kilmės, amžiaus, negalios, lyties, lytinės tapatybės ir seksualinės orientacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-58-489/2024).

Sprendžiant galimos neapykantos kalbos vertinimo klausimus, yra aktuali EŽTT praktika dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje įtvirtintos saviraiškos laisvės ribojimo atsižvelgiant į tai, kad naudojantis šia laisve buvo tariamai kurstomas ar pateisinamas smurtas, neapykanta ar netolerancija (t. y. buvo išsakyta neapykantos kalba). Vertindamas, ar konkrečiu atveju saviraiškos laisvės įgyvendinimo ribojimas šiame kontekste buvo būtinas demokratinėje visuomenėje, EŽTT atsižvelgia į kelis kriterijus (pvz., Didžiosios kolegijos 2015 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Perin?ek prieš Šveicariją, peticijos Nr. 27510/08, 204–212 punktai, su tolesnėmis nuorodomis; Didžiosios kolegijos 2023 m. gegužės 15 d. sprendimas byloje Sanchez prieš Prancūziją, peticijos Nr. 45581/15, 154 punktas): 1) ar svarstomi teiginiai buvo išsakyti (arba saviraiškos laisvė įgyvendinama kita forma) įtemptame politiniame ar socialiniame kontekste, kuriam esant bendriausia prasme paprastai pripažįstamas tam tikro saviraiškos laisvės įgyvendinimo ribojimo būtinumas; 2) ar teiginiai, aiškinant sąžiningai ir vertinant tiesioginiame ar platesniame kontekste, gali būti vertinami kaip tiesioginis ar netiesioginis raginimas naudoti smurtą ar smurto, neapykantos ar netolerancijos pateisinimas; 3) kokiu būdu išsakyti teiginiai ir ar jie gali tiesiogiai ar netiesiogiai skatinti žalingų padarinių kilimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-58-489/2024).

Lietuvos Respublikos neapykantos nusikaltimai ir neapykantos kalba apima keletą veikų, tarp kurių nagrinėjamai bylai aktualios yra patekusios į BK 170 straipsnio 2 ir 3 dalių sudėtį. Šio straipsnio 2 dalyje (2017 m. gegužės 4 d. įstatymo redakcija) nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, o pagal to paties straipsnio 3 dalį atsako tas, kas viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią veiklą. Tiek BK 170 straipsnio 2 dalyje, tiek 3 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų sudėtys yra formaliosios – jos laikomos baigtomis nuo viešo atitinkamų pareiškimų ar raginimų paskelbimo, nepriklausomai nuo padarinių. Aptariamos veikos padaromos tiesiogine tyčia – kaltininkas supranta, kad viešais pareiškimais viešai tyčiojasi, niekina, skatina neapykantą, kursto diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį arba kursto viešai prieš juos smurtauti, fiziškai susidoroti, ir nori taip veikti. Kvalifikuojant veiką pagal BK 170 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti, kad raginimai smurtauti buvo skiriami tam tikram neapibrėžtam skaitytojų ar klausytojų ratui tiesiogiai palenkti; kurstymas smurtauti ar fiziškai susidoroti aiškinamas kaip tiesioginis ar netiesioginis skatinimas naudoti fizinę ar psichinę prievartą (žudyti, žaloti ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-86-648/2016, 2K-206-693/2017).

Šioje baudžiamojoje byloje R. J. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 170 straipsnio 3 dalyje, padarymu už socialiniame tinkle „Facebook“ paskyroje puslapyje „INIT.TV“ pavartotą neapykantos kalbą. Todėl svarbu nustatyti, ar R. J. komentaru išreiškiamas aiškus viešas kurstymas smurtauti, fiziškai susidoroti su visa žmonių grupe dėl jų seksualinės orientacijos.

Bylos duomenys - specialisto išvada, komentaro turinys, komentaro parašymo aplinkybės, kaltinamojo parodymai, jog „išsigimėliais“ pavadino homoseksualių žmonių grupę, patvirtina, kad komentaru pasisakoma apie homoseksualius asmenis.

Teismas, įvertinęs pirmiau minėto lingvistinio tyrimo duomenis (b. l. 35-40), atidžiai tirdamas ne tik komentaro turinį, bet ir jo parašymo aplinkybes, socialinę aplinką, paskyros pobūdį, kaltinamojo poziciją, daro išvadą, kad R. J. parašyto komentaro turinys yra aiškiai lenkiantis kitus asmenis smurtauti ar fiziškai susidoroti su homoseksualiais asmenimis.

Kaltinamasis R. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinime nurodytą komentarą jis parašė spontaniškai, šios veiksmo gerai neapgalvojęs, jo tikslas buvo išreikšti neigiamą nuomonę dėl ketinimo įstaigose, mokyklose, darželiuose sekti pasakas apie dviejų princų meilę. Jo komentare nurodyti žodžiai „Išsigimėliai“, „kurie demonstruojasi“ reiškia homoseksualius asmenis. R. J., jo teigimu, nepatinka, kai homoseksualūs asmenys viešai demonstruoja savo jausmus, jo manymu, tokie asmenys tai „turėtų demonstruoti savo namuose“, bet ne viešai. Supranta, kad žodis „šaudyti“ reiškia „žudyti, žaloti“, jis yra lietuvis, jo gimtoji kalba yra lietuvių. Teigia, kad nieko blogo homoseksualams nelinkėjo.

Minėta, kad Žurnalistų etikos inspekcijos tarnybos eksperto (specialisto), teikiančio išvadas dėl viešosios informacijos priskyrimo informacijos, kuria skatinama nesantaika dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, kategorijai, išvadoje (toliau – ir Išvada) nurodyta, kad šiuo pasisakymu komunikacijos ketinimas išreikštas konstrukcija „šaudyt tokius, kurie demonstruojas“, t. y. atvirai raginama imtis veiksmų seksualinės orientacijos pagrindu. Bendratis šiame kontekste vartojama vietoj liepiamosios nuosakos ir yra suprantama kaip liepimas, raginimas. Šnekos aktas visuomeniškai reikšmingas, nes platinamas per visuomenės informavimo priemonę ir siekia paveikti visuomeniškai reikšmingą grupę. Minčių ir raginimų sklaida per visuomenės informavimo priemonę, turint galvoje ir adresatą, ir raginamų veiksmų objektą, visuomeniškai yra svarbi. Sėkmingo komunikacijos akto sąlyga tenkinama.

R. J. parašyto komentaro turinys yra konkretaus pobūdžio, aiškiai suprantamas, žodis „šaudyt“ aiškiai suprantamas kaip raginimas, liepimas žudyti, žaloti asmenis seksualinės orientacijos pagrindu. R. J., būdamas psichiškai sveikas, pagrindinio išsilavinimo, rašydamas tokio pobūdžio komentarą, neabejotinai suprato, kad komentare naudojamo žodžio „šaudyt“ kita prasme, išskyrus kaip „žudyti, žaloti“, komentarą skaitantys asmenys suprasti negali. Kaltinamasis suprato, kad rašo viešai, Facebook paskyroje, jį gali matyti ir skaityti neribotas skaičius asmenų. Nusikaltimas baigtas nuo komentaro paskelbimo. Nesvarbu, kiek žmonių jį perskaitė, sureagavo ir kaip reaguoja. Svarbu, kad autorius nori, jog jo nuomonė taptų žinoma kitiems asmenims, todėl tai paskelbia. Visa tai patvirtina, kad jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, kad viešu pareiškimu kursto smurtauti, fiziškai susidoroti su homoseksualiais asmenimis, ir norėjo taip veikti.

EŽTT praktikoje komentarai socialiniame tinkle „Facebook“ pripažįstami tokiais pat pavojingais kaip komentarai interneto naujienų portaluose. Išties neapykantos kalbos internete, be kita ko, ir socialiniuose tinkluose, atsižvelgiant į itin greito ir plataus tokios kalbos skleidimo skaitmeninėje aplinkoje galimybę, keliamas pavojus ir kovos su neapykantos kalba elektroninėje aplinkoje problemos aktualumas, taip pat ir Lietuvai, yra pabrėžiami daugelyje tarptautinių institucijų dokumentų, skirtų neapykantos kalbai, taip pat EŽTT praktikoje (pvz., minėtos Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos CM/Rec(2022)16 preambulės 5 įtrauka, Rekomendacijos 2, 3 punktai, priedo 16–27 punktai; EŽTT 2020 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41288/15, 127 punktas, su nuoroda į ECRI ataskaitą apie Lietuvą). Nagrinėjamos bylos kontekste reikšminga ir EŽTT praktikos nuostata, kad net ir vieno neapykantą kurstančio komentaro parašymas asmens „Facebook“ paskyroje turi būti vertinamas rimtai (Beizaras ir Levickas prieš Lietuvą, 127 punktas). Nagrinėjamoje byloje toks vertinimas ir buvo pateiktas.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad R. J., būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iš savo mobiliojo telefono SAMSUNG S10 viešai – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje puslapyje „INIT.TV“, parašydamas komentarą po paskelbtu vaizdo įrašu, kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl seksualinės orientacijos, o būtent: 2023 m. lapkričio 08 d. 18 val. 43 min. po patalpintu vaizdo įrašu „Kaip susitarę: panaikinti draudimą nepilnamečiams pasakoti apie dviejų princų meilę lyg pagal komandą Seimą ragina ne tik psichologai, bet ir rašytojai“, pasivadinęs „R. J.“, parašė komentarą: „Šaudyt tokius kurie demonstruojas. Išsigimėliai“, tokiu būdu išreiškė raginimą smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe, skiriama seksualinės orientacijos pagrindu. Kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 170 straipsnio 3 dalį.

Seksualinės mažumos šiuo laikotarpiu neabejotinai susiduria su tam tikru neigiamu visuomenės požiūriu, todėl aptariamas klausimas visuomenėje yra aktualus, o tokio pobūdžio komentaro viešas paskelbimas internete neabejotinai padidina veikos pavojingumą ir gali sukelti neigiamas pasekmes ir neigiamą poveikį visuomenėje. Komentarai apie seksualines mažumas visuomenėje susilaukia didelio dėmesio.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Už nusikaltimo, numatyto BK 170 straipsnio 3 dalyje, padarymą numatytos baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis R. J. teistas vieną kartą, teistumas neišnykęs (b. l. 66-67), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 58-65), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, į priklausomybės ligų ir psichiatro įskaitas neįrašytas (b. l. 55), padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti R. J. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 170 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskyrus laisvės apribojimo bausmę, jos trukmę, įvertinus veikos pobūdį, aplinkybes, nustatant mažesnę nei šios bausmės rūšies vidurkis, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant bausmės vykdymo metu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė naikintina.

Civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės ribojimas netaikytas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 170 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Kaltinamajam R. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti R. J., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatyto įpareigojimo ir draudimo, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.