- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-10-03
- Bylos Nr.
- e1-840-448/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29598-2023-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Jakučiūnienė
- Kaltinamasis
- V. S.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.1.7.4Kiti bausmės nuostatų taikymo klausimai
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.15Kiti bausmės skyrimo klausimai
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro T. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini), turinti (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamoji V. S. 2023 m. rugpjūčio 2 d. apie 21.30 val. gyvenamosiose patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, tyčia spyrė vieną kartą koja sėdinčiai ant lovos L. K. į kairį skruostą bei du kartus sudavė kumščiu į veido kairę pusę, tuo padarė nukentėjusiajai L. K. kairio skruosto sumušimą bei kraujosruvą kairės akies obuolyje ir veide, tęsdama nusikalstamą veiką, tyčia spyrė koja į galvą R. A. ir padarė nukentėjusiajam kairio skruosto sumušimą bei kraujosruvą kairės akies obuolyje ir apatiniame voke, tokiu būdu nukentėjusiems L. K. ir R. A. sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai juos sužalojo.
Kaltinamoji V. S. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažino ir paaiškino, jog stiprių galvos traumų ji neturėjusi, psichinėmis ligomis nesirgusi ir dėl to nesigydžiusi, į įskaitas neįrašyta. Nuo 2023 m. rugpjūčio 13 d. gyvena (duomenys neskelbtini) su sugyventiniu M. S., yra netekėjusi, vaikų neturi. Dirba (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini), jos atlyginimas yra apie 700 Eur per mėnesį. Kitų pajamų ji negauna. Ankščiau su sugyventiniu gyveno (duomenys neskelbtini). Tame pačiame daugiabutyje, tik kitame bute, su savo sugyventiniu R. A. gyvena sugyventinio motina L. K. Jos gyveno atskirai, jokio bendro ūkio su sugyventinio motina nevedė, artima aplinka jos su sugyventinio motina ir jos sugyventiniu R. A. nesieja. 2023 m. rugpjūčio 2 d. vakare, koks tikslus laikas buvo, neprisimena, ji su sugyventiniu M. S., būdami neblaivūs, nuėjo pas L. K. ir R. A. į jų butą išgerti. Ji nesijautė labai girta, jos suvartotas alkoholis jos veiksmams įtakos neturėjo, įvykio aplinkybes ji prisimena puikiai. Jie namuose taip pat gėrė, abu buvo jau gerokai apsvaigę nuo alkoholio. Bute buvo tik keturiese. Visi toliau gėrė alų. Išgertuvių metu, tarp jos ir L. K. kilo konfliktas, ji jai priekaištavo, kad neva ji vilioja jos sugyventinį. Jos abi susibarė. Konflikto metu ji pradėjo keikti L. K. necenzūriniais žodžiais, tuomet ji sugriebė ją už plaukų. Kai L. K. sugriebė ją už plaukų, ji spyrė jai koja į veidą, ji sėdėjo ant lovos žemai, todėl spirdama pataikė į veidą, į kurią pusę, neįsidėmėjo. Taip pat sudavė jai du kartus kumščiu į veidą, kur pataikė, nežino. Buvo L. sugyventinis, kuriam taip pat įspyrė vieną kartą į veidą. Ją iš kambario išvedė jos sugyventinis M. S. Konflikto metu L. K. ranka nebuvo sužalota. L. K. ją išeinančią iš jų buto vijosi ir bėgdama kažkur krito, ji girdėjo ir tuomet pamatė, kad jos ranka kraujuoja. Ji jai rankos nesužalojo. Koridoriuje buvo pridėta statybinių medžiagų, ji galėjo susižaloti krisdama. Kad sudavė L. K. ir R. A. smūgius ji labai gailisi, jų abiejų atsiprašė. Mano, kad su jais susitaikys, kadangi abu su ja bendrauja, toliau nesipyksta. Papildomai apklausta V. S. parodė, kad jai yra išaiškinta, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pateiktas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, kuris sudaro 46,04 Eur, tačiau civiliniam ieškiniui atlyginti pinigų šiuo metu neturi, atlyginimą gauna 10 mėnesio dieną, sumokės gavusi atlyginimą. Duomenys žalai atlyginti jai yra žinomi. Kadangi yra dirbanti, todėl nesutinka, jog jai būtų paskirta viešųjų darbų bausmė.
Motyvuojamoji dalis
Be pačios kaltinamosios V. S. prisipažinimo bei paaiškinimų, jos kaltę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio pagrindu pripažįstami įrodymais.
Nukentėjusioji L. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 2 d. apie 18 val. adresu (duomenys neskelbtini), ji buvo savo namuose su savo sugyventiniu R. A., jie abu gėrė alų, vėliau pas juos į namus atėjo jos sūnus M. S. su savo drauge V. S., jie atsinešė 6 skardines alaus. Jie visi gėrė alų. Vėliau, maždaug apie 21 val., V. S. pradėjo konfliktuoti, dėl ko kilo konfliktas, ji pasakyti negali, kadangi neatsimena. Konflikto metu, ji su savo sugyventiniu R. gulėjo lovoje, R. jau miegojo. Tada V. užlipo ant lovos, kurioje gulėjo, ir jos sugyventiniui spyrė su koja į galvą. Ji pradėjo savo sugyventinį ginti, neleido toliau jo spardyti, tada V. pradėjo mušti ją, jos sūnus M. pradėjo ją ginti, tai yra V. traukė nuo jos, neleido mušti. Tačiau V. nesiliovė, tiksliai pasakyti, kiek kartų ranka ar su koja jai sudavė į galvą, ji negali, kadangi nepamena. Konflikto metu ji tai pat susižalojo dešinės rankos plaštaką, tačiau kaip susižalojo, ar V. jai ranką sužalojo, pasakyti negali. Jos sūnus M. S. konflikto metu ją gynė, jis jos nemušė. Po konflikto ji pati paskambino pagalbos telefonu ir išsikvietė policiją bei greitąją medicinos pagalbą. Atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ją su sugyventiniu R. pristatė į (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių, kur nustatė jai dešinės rankos plaštakos pjautinę žaizdą ir veido kairio skruosto sumušimą. Konflikto metu ji jautė fizinį skausmą, pas medicinos ekspertus vyks. Papildomų apklausų metu L. K. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 2 d. vakare tarp jos ir jos sūnaus draugės V. S. kilo konfliktas. Konfliktas kilo kambaryje, išgertuvių metu, ji su savo sugyventiniu R. A. buvo lovoje, ji sėdėjo, o jos sugyventinis gulėjo, jai atrodo jis jau miegojo, nes buvo girti. Su V. S. atėjo ir jos sūnus M., visi gėrė alų, iki jų atėjimo ji jau buvo gėrusi, todėl buvo gerokai neblaivi. Išgertuvių metu jos su V. S. pradėjo konfliktuoti, dėl ko, nepamena. Kadangi jų lova yra žema, sėdima dalis yra padėta ant žemės, konflikto metu V. S. užlipo ant lovos ir be jokios priežasties spyrė jos gulinčiam sugyventiniui vieną kartą į skruostą. Konflikto metu jos sūnus M. buvo kambaryje, jis galėjo matyti V. veiksmus. Ji stojo ginti savo sugyventinį, tuomet V. S. puolė mušti ją. Pirmiausia spyrė su koja jai vieną kartą į galvą, pataikė į kairį skruostą. Įspyrė, kadangi ji sėdėjo, o ji stovėjo ant lovos sėdimos dalies. Kai įspyrė, tuomet iš karto du kartus kumščiu sudavė jai į kairį žandikaulį. Daugiau smūgių ji jai nesudavė, jas išskyrė jos sūnus M., tiesiog vieną nuo kitos atitraukdamas. Kai ją V. mušė, ji nematė, kad ji būtų ką nors turėjusi rankose, ar peilį, ar kitokį aštrų daiktą. Muštynių metu, kai jai buvo suduodami smūgiai, jos ranka buvo sveika. Ji dabar viską apgalvojusi prisiminė, kad ranką galėjo susižaloti pati grumtynių metu, nes buvo neblaivi, jos stumdėsi, gal kažkur nukrito ir susižalojo ranką. Kai sūnus jas išskyrė ir išsivedė V. S. iš jų buto, ji tik tada pamatė, kad jos dešinės rankos delnas kraujuoja. Ji negali pasakyti, kokiomis aplinkybėmis ji susižalojo ranką. Atvykus policijos pareigūnams sakė, kad ranką jai sužalojo V., tačiau nemano, kad taip buvo. Jokių kruvinų daiktų po įvykio savo namuose nerado. Rado tik savo kruvinus akinius po lova, tačiau akiniai nebuvo sudaužyti, tik sulankstyti ir kruvini. Dėl jai padaryto sužalojimo ji pretenzijų V. S. neturi. Vaistų nepirko, žalos nepatyrė, civilinio ieškinio nei dėl turtinės, nei dėl neturtinės žalos ji nereiškia. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nukentėjusysis R. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 2 d. apie 18 val. adresu (duomenys neskelbtini), jis buvo namuose su savo sugyventine L. K., jie abu gėrė alų. Vėliau pas juos į namus atėjo jos sugyventinės sūnus M. S. kartu su savo drauge V. S. Jie atsinešė alaus, kiek tiksliai atsinešė, nepamena. Jie visi gėrė alų. Geriant alų jis užmigo lovoje. Vėliau pajuto smūgį į galvą, nuo smūgio į galvą jis pabudo ir pamatė, kad lovoje stovi V. S. ir stumdosi, konfliktuoja su jo sugyventine L., jos sūnus M. S. bando jas išskirti. Dėl ko kilo konfliktas, jis pasakyti negali, kadangi tuo metu miegojo lovoje. V. S. jam su koja spyrė į galvą vieną kartą, dėl to jis jautė fizinį skausmą. Po konflikto jo sugyventinė L. paskambino pagalbos telefonu ir išsikvietė policiją bei greitąją medicinos pagalbą. Atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai jį ir jo sugyventinę pristatė į (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių, kur jam buvo nustatyta veido kairio skruosto sumušimas. Konflikto metu, po spyrio į galvą, jis jautė fizinį skausmą, pas medicinos ekspertus vyks, ieškinį pateiks vėliau tyrimo eigoje. Papildomos apklausos metu R. A. civilinio ieškinio nei dėl turtinės, nei dėl neturtinės žalos nereiškė. V. S. pretenzijų jis neturi. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.
Liudytojas M. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis su savo sugyventine V. S. gyvena (duomenys neskelbtini). Tame pačiame daugiabutyje, kitame bute, esančiame antrame aukšte, su savo sugyventiniu R. A. gyvena jo motina L. K. 2023 m. rugpjūčio 2 d. vakare, koks tikslus laikas buvo neįsidėmėjo, jis su savo sugyventine V. S. nuėjo pas savo motiną į būtą. Jie visi kambaryje vartojo alkoholinius gėrimus. Jis su V. S. jau buvo neblaivūs, jo motina su savo sugyventiniu taip pat buvo neblaivūs, visi gėrė alų. Jo motina su savo sugyventiniu sėdėjo ant lovos, ar gulėjo, tiksliai nepamena, nes ten tokia išskleista sofa kambaryje buvo, sėdimoji dalis praktiškai ant grindų. Jiems begeriant, tarp jo motinos ir V. S. kilo žodinis konfliktas, kodėl, jis pasakyti negali. Jo motina ir V. S. buvo susikibusios, tačiau jis nematė, kad V. jo motinai ar jos sugyventiniui būtų sudavusi smūgius ar spyrusi jiems kojomis. Tuo metu, kai V. su jo motina buvo susikibusios, jis jas išskyrė ir savo sugyventinę iš motinos buvo išsivedė, tuo viskas pasibaigė. Iki jiems su V. S. išeinant, motinos ranka buvo sveika, jokio kraujo jis nematė. Butas netvarkingas, aplink daug netvarkingai sudėtų daiktų, gal ji kažkur pargriuvo ir susižalojo, jis gali tik spėlioti, jo motina buvo stipriai neblaivi.
(duomenys neskelbtini) S. D. tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių patikslinimo nurodyta, kad 2023 m. rugpjūčio 2 d, dirbant kartu su Alytaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu M. K., apie 21.31 val. iš Alytaus apskrities VPK OVS budėtojų dalies buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) metų amžiaus pranešėjai ranką įpjovė sūnus. Visi vietoje, kraujuoja, nepilnamečių nėra. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko A. K., kuri paaiškino, kad jai būnant kartu su savo sugyventiniu O. Š. ir dukra L. Š. adresu (duomenys neskelbtini), ji išgirdo triukšmą kitame bute, kur šiuo metu gyvena jos motina L. K. ir jos sugyventinis R. A.. Kas įvyko, A. K. paaiškinti negalėjo, nes nebuvo nuėjusi į mamos L. K. sugyventinio R. A. butą. Nuėjus į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kambaryje ant lovos sėdėjo R. A., gimęs (duomenys neskelbtini), kartu su juo taip pat ant lovos sėdėjo L. K., gimusi (duomenys neskelbtini). Iš L. K. dešinės rankos plaštakos kraujavo. Paklausus, kas atsitiko, L. K. paaiškino, kad jos sūnaus M. S. draugė V. S., atėjusi pas juos į butą, kilusio žodinio konflikto metu iš dešinės kojos spyrė vieną kartą jai į kairės pusės veido skruostą ir kažkuo perpjovė dešinės rankos delną, tačiau kuo tiksliai, L. K. pasakyti negalėjo. L. K. teigimu, V. S. taip pat vieną kartą koja spyrė miegančiam jos sugyventiniui R. A. į kairės pusės veido sritį. Alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810 Nr. ARFM-0248“ (metrologinės patikros sertifikato Nr. 1938364) 21.53 val. L. K. nustatytas 3,42 promilių neblaivumo laipsnis, o jos sugyventiniui tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu 21.58 val. buvo nustatytas 3,51 promilių neblaivumo laipsnis. Į įvykio vietą buvo iškviesta greitosios medicinos pagalbos brigada, kuri po apžiūros L. K. ir jos sugyventinį R. A. išsivežė į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. Nuėjus pabendrauti į butą, kur gyvena A. K., gimusi (duomenys neskelbtini), su savo sugyventiniu O. Š. ir jų dukra L. Š. Jiems taip pat buvo patikrintas blaivumas. Alkoholio kiekio matuokliu nustatyta, kad jie abu buvo blaivūs. Išėjus į kiemą, lauke buvo rasta V. S. Jai alkoholio kiekio matuokliu 22.01 val. buvo nustatytas 1,43 promilių neblaivumo laipsnis. Paklausus V. S. apie įvykį, ji nieko neaiškino. Teigė, kad L. K. ir jos sugyventinio R. A. tikrai nemušė, jie tiesiog išsigalvoja. Ji teigė, kad L. K., būdama neblaivi, pati krito ir susižalojo. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, L. K. buvo nustatyta dešinės rankos plaštakos pjautinė žaizda ir kairio veido skruosto sumušimas, o R. A. – veido kairės pusės skruosto sumušimas, jie abu išleisti į namus. Įvykis filmuotas „Body“ registratoriais.
L. K. protokole – pareiškime nurodyta, kad 2023 m. rugpjūčio 2 d. apie 18 val. ji buvo savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), su savo sugyventiniu R. A., jie abu gėrė alų, vėliau pas juos į namus atėjo jos sūnus M. S. su savo drauge V. S., jie atsinešė 6 skardines alaus. Jie visi gėrė alų. Maždaug apie 21 val. V. pradėjo konfliktuoti, dėl ko kilo konfliktas, ji pasakyti negali, kadangi neatsimena. Konflikto metu, ji su savo sugyventiniu R. gulėjo lovoje, R. jau miegojo. Tada V. užlipo ant lovos, kurioje gulėjo, ir jos sugyventiniui spyrė su koja į galvą. Ji pradėjo savo sugyventinį ginti, neleido toliau jo spardyti, tada V. pradėjo mušti ją, jos sūnus M. pradėjo ją ginti, tai yra V. traukė nuo jos, neleido mušti, tačiau V. nesiliovė, tiksliai pasakyti, kiek kartų ranka ar su koja jai sudavė į galvą, ji pasakyti negali, kadangi nepamena. Konflikto metu ji tai pat susižalojo dešinės rankos plaštaką, tačiau kaip susižalojo, ar V. jai ranką sužalojo, pasakyti negali. Jos sūnus M. S. konflikto metu ją gynė, jis jos nemušė. Po konflikto ji pati paskambino pagalbos telefonu ir išsikvietė policiją bei greitąją medicinos pagalbą, kurie ją su sugyventiniu R. pristatė į (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių, kur nustatė jai dešinės rankos plaštakos pjautinę žaizdą ir veido kairio skruosto sumušimą.
R. A. protokole – pareiškime nurodyta, kad 2023 m. rugpjūčio 2 d. apie 18 val., jis buvo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), su savo sugyventine L. K., jie abu gėrė alų, vėliau pas juos į namus atėjo jo sugyventinės sūnus M. S. su savo drauge V. S., jie atsinešė alaus, kiek tiksliai atsinešė, nepamena. Jie visi gėrė alų. Geriant alų, jis užmigo lovoje. Vėliau, kuriuo laiku pasakyti negali, kadangi miegojo, pajuto smūgį į galvą, nuo smūgio į galvą jis pabudo ir pamatė , kad lovoje stovi V. S. ir stumdosi, konfliktuoja su jo sugyventine L., o L. sūnus M. S. bando jas išskirti. Dėl ko kilo konfliktas, jis pasakyti negali, kadangi tuo metu miegojo lovoje. V. S. jam su koja spyrė į galvą vieną kartą, dėl to jis jautė fizinį skausmą. Po konflikto jo sugyventinė L. paskambino pagalbos telefonu ir išsikvietė policiją bei greitąją medicinos pagalbą. Atvykę greitosios darbuotojai jį ir jo sugyventinę pristatė į (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių.
Įvykio vietos apžiūros protokole su priedu nurodyta, kad įvykio vieta yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r. sav., kambarys. <...> Kambario viduryje ant grindų yra matomas sulaužytas baltos spalvos virdulys bei sulaužyta pilkos spalvos plastikinė šluota, tai pat kambaryje, ant grindų yra matomos raudonos spalvos (panašios į kraują) dėmės ir lašai. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Įvykio vietoje filmuota „Body“ kamerų registratoriais.
Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijos matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 2 d. 21.53 val., L. K. nustatytas 3,42 promilių neblaivumas. 2023 m. rugpjūčio 2 d. 21.58 val. R. A. nustatytas 3,51 promilių neblaivumas. 2023 m. rugpjūčio 2 d. 22.01 val. V. S. nustatytas 1,43 promilių neblaivumas. Alkoholio kiekio matuoklio patikros sertifikato Nr. 1938364.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G451/2023 (09) nurodyta, kad L. K. klinikiniais duomenimis konstatuota dešinės plaštakos pjautinė žaizda, kairio skruosto sumušimas bei kraujosruva kairės akies obuolyje ir veide. L. K. konstatuota pjautinė žaizda buvo padaryta kietu plokščiu aštriabriauniu pjaunančio tipo įrankiu, sužalojimai veide – kietu buku daiktu. L. K. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2023 m. rugpjūčio 2 d. nurodytomis aplinkybėmis. L. K. konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti dviem poveikiais. L. K. konstatuoti kūno sužalojimai, tiek kiekvieną jų paėmus atskirai, tiek visus kartu, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiosios sveikata sutrikdyta ne ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui. L. K. sužalojimų padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G452/2023 (09) nurodyta, kad R. A. klinikiniais duomenimis konstatuota kairio skruosto sumušimas bei kraujosruvos kairės akies obuolyje ir apatiniame voke. R. A. konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu, mažai tikėtina, jog konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiajam griūnant. R. A. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2023 m. rugpjūčio 2 d. nurodytomis aplinkybėmis. R. A. konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti vienu poveikiu. Jam konstatuoti kūno sužalojimai, tiek kiekvieną jų paėmus atskirai, tiek visus kartu, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiosios sveikata sutrikdyta ne ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui. R. A. sužalojimų padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą.
BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamosios V. S. kaltė dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo įrodyta. Aptarti įrodymai patvirtina, jog kaltinamoji V. S., kilusio konflikto metu, tyčia spyrė vieną kartą koja sėdinčiai ant lovos L. K. į kairį skruostą bei du kartus sudavė kumščiu į veido kairę pusę, tuo padarė nukentėjusiajai L. K. kairio skruosto sumušimą bei kraujosruvą kairės akies obuolyje ir veide, tęsdama nusikalstamą veiką, tyčia spyrė koja į galvą R. A. ir padarė nukentėjusiajam kairio skruosto sumušimą bei kraujosruvą kairės akies obuolyje ir apatiniame voke, tokiu būdu nukentėjusiems L. K. ir R. A. sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai juos sužalojo. Tokie kaltinamosios veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Prokuroras pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
Prokuroro pareiškimas tenkinamas.
Pranešime, kurį pasirašė kaltinamoji V. S., jai buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamoji susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamoji sutiko su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi – laisvės apribojimu bei jo trukme.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamoji V. S. padarė nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamoji padarė veikdama tiesiogine tyčia, kadangi ji suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). V. S. praeityje neteista, administracine tvarka bausta, ne visas paskirtas baudas sumokėjusi. Kaltinamoji V. S. yra dirbanti. Kaltinamosios V. S. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas šios bylos aplinkybes bei kaltinamosios V. S. asmenybę, sprendžiama, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pilnai įgyvendinta paskyrus kaltinamajai prokurorės pasiūlytą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.
Kaltinamosios V. S. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu, ji pilnai pripažino savo kaltę, todėl V. S. atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jai paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Byloje yra pateiktas Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašoma priteisti iš kaltinamosios 46,04 Eur PSDF biudžetui nukentėjusiųjų gydymo išlaidas ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Tarp V. S. nusikalstamų veiksmų ir dėl L. K. ir R. A. sužalojimo gydymo atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Kaltinamoji sutinka atlyginti padarytą žalą. Konstatavus, jog ši žala padaryta dėl jos tyčinių neteisėtų veiksmų, Valstybinės teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, iš V. S. priteistina 46,04 Eur PSDF biudžetui padarytai turtinei žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Baudžiamajame procese, visų pirma, sprendžiamas asmens kaltės klausimas, žalos padarymo faktas jo neteisėtais veiksmais ir nustatomas padarytos žalos dydis. Įsiteisėjus teismo sprendimui, atsiranda ir prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Procesinių palūkanų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką baudžiamosiose bylose teisė reikalauti procesinių palūkanų atsiranda įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam nusikaltimu padarytos žalos dydį (kasacinės nutartys Nr. 2K-234/2010, 2K-181/2010). Atsižvelgiant į tai, civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš V. S. priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai V. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė kaltinamajai panaikinama pradėjus jai paskirtos bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,
nusprendžia:
V. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jai 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kurios vykdymo metu paskirti jai intensyvią priežiūrą – nuteistosios buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad nuo 22 val. iki 6 val. ji privalo būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, taip pat uždrausti bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamosios V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 46,04 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 04 ct) žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (46,04 Eur) nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679. Priteistos žalos atlyginimas turi būti sumokėtas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, mokėjimo paskirtyje nurodant „Žala PSDF už L. K. ir R. A. gydymo paslaugas“.
Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti kaltinamajai V. S. tai, jog ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamoji paduos prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Jeigu kaltinamoji šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti V. S.
Išaiškinti V. S., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Išaiškinti V. S., kad jeigu nuteistoji vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.