Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus (Jonava) prokurorės Astos Kaminskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-08722-20,

kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neįgalus, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas:

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2020 m. vasario 29 d. 02.00-02.45 val. laikotarpiu, namuose, (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu gyvenančia sutuoktine O. P. metu, nepilnamečio sūnaus T. P., gim. 2003 m. gegužės 28 d. akivaizdoje, tyčia kumščiu sudavė smūgį nukentėjusiajai O. P. į veidą, rankomis ne mažiau kaip du kartus sugriebė O. P. už rankų ir jas suspaudė, po to spyrė nukentėjusiajai į pilvą. Tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajai O. P. poodines kraujosruvas abiejuose žastuose ir abiejuose dilbiuose, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios O. P. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą, nukentėjusiajam T. P. – išgąstį ir kitas neigiamas emocijas bei psichologinį nepatogumą, tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino ir parodė, kad O. P. yra jo sutuoktinė. Santuokoje gyvena 28 metus, turi du vaikus - suaugusią, kartu gyvenančią dukrą D. ir nepilnametį sūnų T.. Gyvena trijų kambarių bute, kuris priklauso abiem su sutuoktine. 2020 m. vasario 28 d. vakare vartojo alkoholinių gėrimų, išgėrė litrą alaus ir 200 gramų degtinės. Be to, kiekvieną dieną vartoja gydytojo skirtus raminančius vaistus. Nuo 2014 metų jam buvo atlikta ne viena operacija, naudojant narkozę, todėl tam, kad apsvaigti, užtenka visai nedidelio kiekio alkoholinių gėrimų. Suvartojęs paminėtus gėrimus, apsvaigo. Miegoti nesigulė, naršė internete. Sutuoktinė iš darbo grįžo vakare, laiko nurodyti negali. Apie 22.00 val. tarp jų kilo žodinis konfliktas. Dėl ko jis kilo, neprisimena, bet O. P. sakė, jog jai priekaištavo, kad matė ją su kitu vyru, kėlė pavydo sceną. Barėsi iki paryčių, o tada, matyt, apsistumdė. Tikrai prisimena, kad O. P. spyrė į pilvą, bet tuo metu stovėjo ar sėdėjo, nepamena. Kokius dar veiksmus prieš sutuoktinę atliko, dėl apsvaigimo neprisimena. Bet jei sutuoktinė sako, kad jai sudavė smūgį kumščiu į veidą ir kad buvo suspaudęs rankomis jos rankas, reiškia taip ir buvo, neturi pagrindo ja netikėti. Pamena, kad konflikto metu kambaryje buvo abu vaikai ir prisimena, kad dukra bandė jam užlaužti rankas. Galvoja, kad jei jau ji tai darė, reiškia jis elgėsi netinkamai. Kas iškvietė policijos pareigūnus, nežinojo, galvojo, kad kaimynai. Kai buvo paleistas iš areštinės, su sutuoktine kalbėjosi. Jos atsiprašė, mano, kad ji atleido. Atsiprašė ir sūnaus. Labai gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką ir kaltę pripažįsta pilnai. Pageidauja, kad šis procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 101-103).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltę be jo prisipažinimo įrodo bylos rašytinė medžiaga:

nukentėjusiosios O. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad V. P. yra jos sutuoktinis. Santuokoje gyvena 27 metus. V. P. turi alkoholio vartojimo problemų. Būna, kad nevartoja visiškai apie du mėnesius, bet jei ima išgėrinėti, negali liautis maždaug savaitę-pusantros. O apsvaigęs nuo alkoholio, tampa piktu, agresyviu, priekabiu. 2020 m. vasario 27 d. V. P. pradėjo vartoti alkoholį. Jis nedirba, todėl išgėrinėjimą tęsė ir 2020 m. vasario 28 d. Tą dieną grįžusi į namus po darbo apie 20.20 val., rado jį miegantį kambaryje. Tačiau nuėjus į virtuvę, jis netrukus atėjo paskui ją ir ėmė triukšmauti, priekaištauti, neva ji kalta dėl to, kad jis neturi darbo. Bandė jį raminti, kalbinti. Namuose buvo ir jų vaikai - nepilnametis sūnus T. P., gim. (duomenys neskelbtini), bei suaugusi, tačiau dėl psichikos sutrikimų neįgali dukra D. P., todėl jiems užsukus į virtuvę, sutuoktinis trumpam aprimdavo ir vėl imdavo triukšmauti. Šis žodinis konfliktas su pertraukomis vyko iki pat paryčių. Apie 02.00 val. su sutuoktiniu buvo svetainėje. Nesigulė miegoti, nes miegoti triukšmaudamas neleido V. P.. Barnio metu ji trumpai prisėsdavo ir vėl atsistodavo. V. P. taip pat. Neapsikentusi tokio sutuoktinio elgesio, jam pasakė: „Tu tvarkykis arba aš paduosiu skyryboms“. Iš karto po to V. P. prie jos priartėjo ir dešiniu kumščiu smogė į kairį skruostą. Jo vyras buvo gerokai apsvaigęs, jo judesiai nekoordinuoti, smūgio metu ji loštelėjo galvą, todėl smūgis nebuvo labai stiprus, sužalojimo žymės neišryškėjo, bet tuo buvo sukeltas fizinis skausmas. Smūgio sudavimo metu kambaryje buvo abu vaikai ir matė tėvo prieš ją atliktus veiksmus. Iš karto po smūgio, abu vaikai prišoko prie tėvo ir jį nuo jos nustūmė. Bet kai jį paleido, V. P. vėl prišoko prie jos ir abiem rankomis ne mažiau kaip du kartus sugriebė ją už rankų ir jas suspaudė, taip sukeldamas fizinį skausmą. Su vaikų pagalba nuo savęs patraukusi sutuoktinio rankas, jį nustūmė. Nuo pastūmimo vyras sėdosi ant sofos. Jai stovint priešais jį, sėdėdamas, dešine koja V. P. jai spyrė į apatinę pilvo dalį-kairę kirkšnį. Nuo skausmo net susirietė, ėmė verkti. Tai pamatęs V. P. pasakė: „O dabar pakauk“. Po spyrio, kambaryje buvusiems vaikams pasakė, kad su tėvu patys nesusitvarkys. Sūnus paėmė telefoną ir apie 03.00 val. (smurtiniai vyro veiksmai tęsėsi apie valandą laiko) jos akivaizdoje paskambino bendrajam pagalbos centrui. Atvykę pareigūnai V. P. išsigabeno su savimi. Sutuoktinis prieš ją smurtavo nepilnamečio sūnaus akivaizdoje. Smurto atvejai jų šeimoje dažni, todėl tai labai stipriai neigiamai veikia sūnų, jis lankosi pas psichologą Jonavos poliklinikoje. Sutuoktinio prieš ją naudojamas smurtas pasireiškia ne tiek fizinio skausmo sukėlimu, kiek psichologiniu poveikiu. Kai V. P. apsvaigsta, jis savęs visiškai nekontroliuoja, šaukia ant jos, keikiasi, būna, kad sugriebia ją už rankų, apstumdo, bet taip, kaip elgėsi šį kartą - kad suduotų smūgius, toks atvejis buvo pirmas. Be to, po konfliktų ne kartą kalbėjosi su V. P. apie jo atliktus veiksmus, o jis visada tvirtina, jog neprisimena nieko, ką darė būdamas girtas. Apie sutuoktinio veiksmus ji policijos pareigūnų anksčiau neinformavo, nes jai su vaikais pavykdavo V. P. apraminti. Šis kartas buvo kitoks. Ji įsitikinusi, kad V. P. prieš ją panaudotas fizinis smurtas sūnaus akivaizdoje, jam padarė moralinės žalos. Medikų pagalbos jai nereikėjo ir nereikia, į gydymo įstaigas nesikreipė. Civilinio ieškinio nereikš. Sutinka, kad šis procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 27-29, 30-32).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 680/2020 (02) nustatyta, kad O. P. padaryta poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose ir abiejuose dilbiuose. Išvardinti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2020 m. vasario 29 d. Sužalojimų, būdingų griuviminei traumai ir savigynai O. P. kūne nekonstatuota. Sužalojimai O. P. padaryti nemažiau kaip septyniais trauminiais poveikiais. O. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 37).

2020 m. vasario 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta - butas (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota, nieko nepaimta (b. l. 20-24).

2020 m. vasario 29 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulio M. F. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad 2020 m. vasario 29 d. Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate gautas nepilnamečio T. P. pranešimas apie namuose (duomenys neskelbtini), tėvo V. P. panaudotą fizinį smurtą prieš motiną O. P.. Įvykio vietoje nustatyta, kad nepilnamečio sūnaus T. P. akivaizdoje V. P. sudavė smūgį kumščiu O. P. į veidą ir spyrė į pilvą. Smurtą galinčių rodyti požymių neužfiksuota (b. l. 15-19).

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo Nr. ARFM-0406 įrašų duomenimis nustatyta, kad 2020 m. vasario 29 d. atlikus asmens blaivumo testus, 03.07 val. O. P. buvo blaivi (0,00 ‰), 03.25 val. V. P. nustatytas 1.38 ‰ girtumas (b. l. 38-41).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui ar artimam giminaičiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai. Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, nuoseklius nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, aplinkybes, nurodytas atliekant medicininį tyrimą bei specialisto išvadą, kuri patvirtina, kad nukentėjusiajai buvo padaryta poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose ir abiejuose dilbiuose, sprendžia, kad nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis apie patirtą smurtą – nepilnamečio sūnaus akivaizdoje suduoti smūgiai rankos kumščiu į veidą, sugriebimas už rankų ir jų spaudimas, spyris į pilvą, nėra pagrindo netikėti. Taigi, byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nariu – sutuoktine – metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nepilnamečio sūnaus T. P., gimusio 2003 m. gegužės 28 d. akivaizdoje, tyčia kumščiu sudavė smūgį nukentėjusiajai O. P. į veidą, rankomis ne mažiau kaip du kartus sugriebė O. P. už rankų ir jas suspaudė, spyrė nukentėjusiajai į pilvą. Tokiais veiksmais V. P. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios O. P. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą, nukentėjusiajam T. P. – išgąstį ir kitas neigiamas emocijas bei psichologinį nepatogumą. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas sprendžia, kad kaltinamojo kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, prokurorės siūloma bausme ir kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais (b. l. 125-127). Nukentėjusioji informuota apie sprendimą užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis veikdamas tyčia, padarė vieną nesunkų smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį (sutuoktinę) (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis praeityje neteistas, per paskutinius penkerius metus administracine tvarka baustas, baudos sumokėtos, (b. l. 121-124), Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ligų pradėjo lankytis 2001 m. Dgn.: (duomenys neskelbtini) (b. l. 116), nedirba, nustatytas neįgalumas.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, taip pat įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, teismas daro išvadą, kad už padarytą nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama prokuroro siūloma bausmė – laisvės apribojimas, nustatant jos trukmę mažesnę nei šios rūšies bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis). Paskyrus laisvės apribojimo bausmę kaltinamajam tikslinga nustatyti šiuos įpareigojimus: 1) neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, šį įpareigojimą įvykdyti per 5 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, 2) per visą bausmės atlikimo laiką nevartoti alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. vasario 29 d. 03.10 val. iki 2020 m. kovo 1 d. 10.15 val.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios taikytinos iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti – panaikintinos.

Proceso išlaidų, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

1) neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, šį įpareigojimą įvykdyti per 5 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;

2) per visą bausmės atlikimo laiką nevartoti alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laiką, V. P. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. vasario 29 d. 03.10 val. iki 2019 m. kovo 1 d. 10.15 val., vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

V. P. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti arčiau nei nustatytu atstumu – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti – panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46–49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.