Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėjas Algimantas Šimkaitis Proceso Nr.20-2-00083-08 Procesinio sprendimo kategorija:

2.4.9.

2010 m. rugsėjo 24 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, Jurgio Kiškio, Algimanto Smolsko, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam V. Č., jo gynėjai advokatei Vitalijai Smolenskienei, nukentėjusiajai I. Č., jos atstovei advokatei Eglei Keidošienei, specialistui Juozui Vėlavičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009-10-12 nuosprendžio, kuriuo:

V. Č. nuteistas pagal LR BK 138 str. 1 d. ir jam paskirta bausmė - laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per šešerius mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos, rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iš V. Č. priteista 10 000 (dešimt tūkstančių) Lt neturtinės žalos ir 1297,82 Lt turtinės žalos nukentėjusiajai I. Č.. Iš V. Č. priteista 3500 (trys tūkstančiai penki šimtai) litų atstovavimo išlaidų I. Č..

Kolegija išnagrinėjo skundą, išklausė pranešėjo pranešimo, proceso dalyvių nuomonių, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Č. nuteistas už tai, kad jis 2007-12-24 apie 18.30 val. savo namuose Kaune, (duomenys neskelbtini) tarpusavio konflikto metu su žmona I. Č., nesunkiai sutrikdė I. Č. sveikatą.

Apeliacine tvarka V. Č. skundžia Kauno miesto apylinkės teismo 2009-10-12 nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodoma, jog apkaltinamasis nuosprendis dėl V. Č. veikos yra nepagrįstas, kadangi kaltinamajame akte nurodytos aplinkybės neatitinka medicinos eksperto išvadų. Nuteistojo nuomone, nukentėjusioji I. Č. negalėjo aiškiai pasakyti, kaip ji patyrė sužalojimą, ji melavo, ne kartą keitė parodymus, tuo klaidindama prokuratūrą ir teismą. Kad jos parodymai yra nenuoseklūs nustatė ir pats apylinkės teismas ir paskelbė tai nuosprendyje.

Be to, prieštaringa yra ir medicinos eksperto išvada apie patirtus I. Č. sužalojimus, iš kurios matyti, kad specialisto Juozo Vėlavičiaus išvada surašyta pagal pačios nukentėjusios parodymus, o vėliau papildyta iš nukentėjusios pateiktos medicinos pažymos. Specialistas teisme išreiškė abejones dėl netikslių medicinos išvadų, tačiau teismas to neįvertino. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į nukentėjusios parodymų neatitikimus specialisto išvadai ir į kitas aplinkybes.

Be to, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme I. Č. parodė, kad V. Č. jai spyrė koja į pilvą ir krūtinę, nuo ko ji nukrito. Tuo tarpu liudytoja V. Č. parodė, kad I. Č. puolė ant V. Č. ir tuomet parkrito. Analogiškai parodė ir kitas liudytojas P. Č., jog I. Č. kėlė koją prieš V. Č. ir pakrito. Teismas visiškai nesirėmė šiais parodymais, bet rėmėsi liudytojų D. G. ir M. J. parodymais, kurie yra išvestiniai iš nukentėjusios I. Č. pasakojimo nuteistojo tėvams ir šioms liudytojoms.

Teismas rėmėsi specialisto išvada, kurioje nurodoma, jog I. Č. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau pačioje specialisto išvadoje taip pat yra nurodoma, jog sužalojimas galėjo susidaryti kaip nuo pašalinės jėgos poveikio, taip ir pačiai nukentėjusiajai griūnant aukštielninkai nuo pakylos be pašalinės jėgos poveikio. Nors ekspertas teisme patvirtino savo abejones dėl paties sužalojimo mechanizmo, kurios turėtų būti vertinamos kaltinamojo naudai, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.

Skunde nurodoma, jog nors nukentėjusioji melavo, kad konfliktas tarp jos ir nuteistojo kilo dėl chuliganiškų paskatų, tačiau teismas neginčijamai nustatė, kad 2007-12-24 vakarą konfliktas kilo dėl nesutarimo todėl, kad sūnus M. Č. norėjo Kūčių vakarą sutikti su tėvu, o tam prieštaravo I. Č.. Teismas, nustatęs konflikto priežastį, tai yra tai, kad I. Č. neleido tėvui laisvai bendrauti su vaiku, turėjo pritaikyti BK 28 str. 2 d., kadangi I. Č. pažeidė M. Č. teises į laisvą bendravimą su tėvu.

Teismo posėdyje, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusioji, jos atstovė ir prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

V. Č. apeliacinis skundas atmestinas.

BPK 320 str. 3 d. apibrėžia bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas: teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti.

Skunde be pagrindo nurodoma, jog apkaltinamasis nuosprendis dėl V. Č. veikos yra nepagrįstas dėl to, kad I. Č. nuolat keitė parodymus, jie nebuvo nuoseklūs, ir neva tuo ji klaidino prokuratūrą ir teismą. Kolegija su tuo nesutinka. Nors nuteistasis V. Č. kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 138 str. 1 d. neprisipažino, jo kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, proceso metu patikrina ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, sprendžia klausimą dėl jų pripažinimo įrodymais ir juos įvertina. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymai vertinami ne kiekvienas atskirai, o visete, tarpusavio sąryšyje, sudarant logišką neprieštaringą įrodymų grandinę. Kolegijos nuomone, teismas pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį V. Č. atžvilgiu. Nors teismas nuosprendyje konstatavo, kad nukentėjusiosios I. Č. parodymai yra nenuoseklūs ir skirtingi, o ekspertas J. Vėlavičius teisme išreiškė abejones dėl netikslių medicinos išvadų, kolegija sprendžia, kad apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir V. Č. kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo įrodyta kitais byloje esančiais įrodymais. Tai yra: liudytojos D. G. parodymais, iš kurių matyti, kad jai I. Č. pati pasakė, kad buvo atvažiavęs jos vyras ir sumušė, traukė ją už rankų, po to keliu spyrė į pilvą, dėl ko ji nukrito, o po to V. Č. paėmė ją už rankų ir stūmė; liudytojos M. J. parodymais, kurie patvirtino tą aplinkybę, jog atėjusi pas kaltinamojo tėvus 2007-12-25 ji matė verkiančią I. Č., ir V. Č. tėvai jai sakė, kad V. Č. sumušė žmoną, ir kurie patvirtino, kad V. Č. 2007-12-24 tarpusavio konflikto metu padarė I. Č. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog konfliktas kilo dėl nesutarimo dėl sūnaus M. Č. noro pasilikti su tėvu švęsti Kūčių. Susistumdymas įvyko dėl to, jog tėvas norėjo sūnų išsivežti kartu. Nuteistasis V. Č. vienodai davė parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, kad įvyko apsižodžiavimas ir susistumdymas tarp jo ir nukentėjusios. Nukentėjusioji parodė, kad vyksta procesas dėl turto padalijimo, sutuoktiniai tarpusavyje pykstasi, ir kad moterį V. Č. pastūmė, dėl ko ji nukrito ant grindų. V. Č. kaltė, remiantis jo paties, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, įrodyta, jog nuteistasis norėjo sūnų išsivežti iš namų, dėl ko kilo konfliktas tarp V. Č. ir I. Č., kurio metu jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pirmosios instancijos teismas kritiškai įvertino V. Č. parodymus, jog jis nusikaltimo nepadarė, kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jo versiją, kad moteris pati krito ant grindų ir susižalojo, paneigia įrodymų visetas.

Nuteistasis skunde teigia, jog teismas rėmėsi keliančia abejones specialisto išvada, kurioje nurodoma, jog I. Č. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir kurioje taip pat yra nurodoma, jog sužalojimas galėjo susidaryti kaip nuo pašalinės jėgos poveikio, taip ir pačiai nukentėjusiajai griūnant aukštielninkai nuo pakylos be pašalinės jėgos poveikio. Kolegija pažymi, jog apylinkės teismas nesivadovavo vien nukentėjusiosios parodymais, tačiau rėmėsi ir kitais teisme ištirtais įrodymais, kurie galėtų patvirtinti vieną ar kitą turinčią reikšmės aplinkybę. Aukščiau paminėtų liudytojų parodymais teismas nustatė, kad V. Č. 2007-12-24 konflikto metu su I. Č. padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, kurio mastas nustatytas 2008-02-29 M. Romerio universiteto TMI Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G-758/08(02), papildančia ankstesnę specialisto išvadą Nr. G-5146/07(02). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, ekspertas J.Vėlavičius paaiškino, jog nukentėjusioji galėjo būti sužalota ir prie jos pačios nurodytų įvykio aplinkybių, tai yra esant pašaliniui poveikiu. Nors abi specialisto išvados nurodo skirtingą sveikatos sutrikdymo mastą, teismas V. Č. nusikalstamą veiką teisingai įvertino pagal padarinius, kurie, kaip nustatyta vėlesnėje išvadoje Nr. G-758/08(02), yra nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Galiojančiame BPK įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, jog jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios ir nei viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą. Ekspertizės aktas ir specialisto išvada vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir bet kokie kiti įrodymai. Ekspertizės akto ir specialisto išvados, kaip įrodymų šaltinio, specifiką lemia tai, kad aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, nustato asmuo, turintis specialių žinių. Teisėjai, vertinantys ekspertizės akte ar specialisto išvadoje pateiktus duomenis, tokių žinių neturi, nes priešingu atveju, nereikėtų skirti ekspertizės ar kviesti specialisto. Tikrindamas ekspertizės aktą ar specialisto išvadą, teismas turi teisę skirti pakartotinę ekspertizę, tačiau ją reikėtų skirti tik tuo atveju, kai byloje esantys ekspertizės aktai ar specialisto išvados kelia abejonių dėl jų nepagrįstumo. Iš byloje esančio specialisto apklausos protokolo matyti (t. 1, b. l. 52), kad specialistas paaiškino, jog papildoma išvada Nr. G-758/08(02) buvo duota dėl to, kad tiriamoji I. Č. 2008-02-29, jau po pirmosios 2007-12-27 specialisto išvados Nr. G-5146/07(02), pristatė medicininius dokumentus, išrašytus 2008-01-25, apie jai padarytą sveikatos sutrikdymą, kurie turėjo įtakos sveikatos masto nustatymui, ir kuo remiantis I. Č. buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas neturi pagrindo netikėti papildomos išvados teisingumu. Nesant abejonių dėl specialisto išvados Nr.G-758/08(02), apylinkės teismas padarė teisingą ir kitais ištirtais įrodymais pagrįstą išvadą dėl V. Č. kaltės įrodymo.

Apelianto nuomone, teismas turėjo pritaikyti BK 28 str. 2 d. Argumentas nepagrįstas. Būtinosios ginties teisėtumo sąlygas nustato BK 28 straipsnis. Būtinoji gintis yra tada, kai baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančia veika baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms žala padaroma ginant save ar kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jeigu nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Būtinosios ginties atveju pavojingas kėsinimasis turi būti realus (egzistuojantis objektyviai) ir akivaizdus (pradėtas ar tiesiogiai gresiantis). Be to, gynyba turi atitikti šiuos požymius: ginantis žala gali būti padaryta tik besikėsinančiam asmeniui, ji padaroma atremiant pavojingą kėsinimąsi, ginantis negali būti peržengtos būtinosios ginties ribos. Ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina, kad situacijos, kurioje V. Č. reikėtų gintis nuo I. Č., nebuvo, ir jis tai suvokė. Bylos faktinė medžiaga patvirtina, kad V. Č. spyrė vieną kartą į krūtinę, du kartus spyrė į pilvą bei paėmus už abiejų kojų ir bloškiant nukentėjusiąją I. Č. į grindis, konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu, o ne gynybos tikslais. Taigi, akivaizdu, kad apeliantas nukentėjusiajai padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą ne savigynos tikslais, o iš pykčio, ir tai rodo, kad būtinosios ginties situacijos nebuvo.

Nuteistasis nepagrįstai skundžiasi, jog priteisdamas iš jo nukentėjusiajai 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, teismas neįvertino svarbių faktinių aplinkybių – neatsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį, į tai, kad jis turi finansinių įsipareigojimų, dėl ko civilinis ieškinys, jo nuomone, tenkintas neteisingai. Kolegijos nuomone, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygas ir jos dydžio skaičiavimo kriterijus nustato Civilinio kodekso normos, kuriomis ir reikia vadovautis sprendžiant nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Civilinio kodekso 6.250 str. nustato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikaltimo pasekmes, į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str.). Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Nagrinėjamoje byloje iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajai I. Č. padaryta tyčiniais nusikalstamais nuteistojo V. Č. veiksmais, kuriais buvo artimam žmogui padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusioji parodė, kad V. Č. spyrė į krūtinę, į pilvą, bloškė nukentėjusiąją I. Č. į grindis. Akivaizdu, kad nukentėjusioji dėl tokių savo vyro V. Č. veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, emocinį stresą. Kolegijos nuomone, iš nuteistojo V. Č. priteistas 10 000 Lt neturtinės žalos dydis nėra per didelis ir atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Mažinti priteistą neturtinės žalos dydį nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį įstatyminio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. Č. apeliacinį skundą atmesti.