Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Nukentėjusysis J. M., kaltinamojo brolis, paaiškino, kad lapkričio 13 d. jis buvo darbe, paskambino brolio buvusi žmona dėl to, jog brolis jai pasakė, kad nužudė mamą. Metęs darbus, nuvažiavo, kur gyveno mama. I. V. jam verkdama paskambino apie 11-12 val. Viską žino tik iš pasakojimų. Brolio buvusi žmona pasakojo, kad jie buvo laidotuvėse, išgėrė, daugiau jis nieko nežino. Tame bute jis 12 d. ir 13 d. nebuvo, buvo gal 10-11 d., tada mama apie konfliktus jam nieko nesakė. Ten lankydavosi tik I., gal kokia kaimynė, daugiau niekas. Brolio ir mamos santykiai buvo geri, mama jam viskuo padėdavo, bet būdavo ir konfliktinių situacijų dėl to, kad jis nedirba ir panašiai. S. kartais vartodavo alkoholinius gėrimus, elgdavosi normaliai, nesakytų, kad būdavo agresyvus, padėdavo mamai.

Liudytoja I. V. paaiškino, kad kaltinamasis – jos buvęs sutuoktinis, išsituokę jau 10 metų, santykius palaiko. Įvykio dieną ji buvo darbe, apie 11 val. jai paskambino vyras iš nepažįstamo numerio, pasakė labai baisius žodžius. Ji pradėjo verkti, prasidėjo isterija, vedėja ją išleido namo. Pakeliui paskambino savo mamai, pasakė, kad turi nuvažiuoti, tikėjosi, kad viskas bus gerai. Prie namų policijos, greitosios nebuvo. Durys buvo neuždarytos. Įėjusi paklausė, kas namuose, ją išgirdo močiutė. Užėjo, pamatė kraują, išbėgo iš buto. Kaimynai iškvietė policiją ir greitąją. Atvykus greitajai, jiems pasakė, kad žmogui, esančiam vonioje, reikia pagalbos, jie priėję pamojavo parodydami, kad jau viskas. Paskui atvyko policija. Tada ji paskambino vyro broliui J., savo giminaičiams. Vyras jai skambino ir tai sakė, kad nori policijos, tai kad ji atvažiuotų, po to jį surado. Prieš tai dieną buvo tetos laidotuvės. S. M. dalyvavo, padėjo, paveždavo. Kai ruošėsi laidotuvėms, S. buvo prie mašinos, bet jautėsi blogai, buvo nervingas, vėliau paaiškėjo, kad serga koronavirusu. Vakare namo grįžo su S.. Labai sušalo, pavartojo alkoholio, bet nedaug, nes ją pažadėjo kitą dieną nuvežti į darbą. Ji nuėjo miegoti, apie pusę pirmos paskambino anyta, pasakė, kad nueitų prie mašinos, nes S. ten miega, o aplink važinėja policija. Ji nuėjo, bandė pažadinti, bet jis nereagavo. Policija klausė, ar reikia pagalbos, ji pasakė, kad nereikia. Pabuvusi apie 15 min., beldė į langą, bet jis neatsibudo, ji nuėjo namo. Anyta neaiškino, kodėl jis miegojo mašinoje. Anyta dalyvavo laidotuvėse, tarp jos ir S. nesutarimų nebuvo, ji negirdėjo. Ryte apie 6 val. atėjo S., ji suprato, kad negalės jos nuvežti į darbą. Jis buvo labai nusivylęs, kad nereikalingas, našta šeimai, negali užsidirbti, kad negadintų jiems gyvenimo, geriau patektų į kalėjimą. Ji suprato, kad jis neblaivus. Jo prašė eiti miegoti, kad sulauktų jos, vakare pasikalbės. Jis nepaklausė, pasakė, kad išeina. Kur išėjo, ji nematė. Apie 9 val. ji išėjo į darbą. Tą dieną ji su anyta susiskambindavo kas pusvalandį, nes blogai jautėsi močiutė, ji guli, negali pakelti, kalbėjo apie S.. Anyta sakydavo, kad S. nėra, ji nežino, ką daryti. Po to jai neprisiskambino, o po 15 min. jai paskambino S. iš nepažįstamo numerio, pasakė, kad nužudė mamą. Iki anytos namų ji važiavo viešuoju transportu apie valandą laiko. Durys buvo uždarytos, bet neužrakintos. Atidarius duris iš karto matosi močiutės lova, ji atsakė, kai paklausė, ar kas yra namuose. Ji pamatė kraują koridoriuje prie vonios, jo buvo daug. Ten nėjo, iš karto skambino kaimynams. Atvykus greitajai pamatė anytą, gyvybės ženklų nesimatė. S. jai skambino, kai ji kalbėjo su policija, ji įsijungė garsiakalbį. S. pasakė, kad nužudė savo mamą, jam gresia iki gyvos galvos. Girdėjosi kito vyro balsas, jis pasakė, kad su ja nori kalbėtis jos vyras. To vyro paprašė apsidairyti, kur jie yra, pasakyti stotelės pavadinimą, todėl jį rado policija. Vyras, jau būdamas suimtas, jai skambino, kad nori pervesti pinigus, ji atsakė, kad neims, bet gali perduoti jo broliui. Brolis sakė, kad jam nereikia jo pinigų. Po tetos laidotuvių su S. ir jo motina išsiskyrė vakare, gal 18 val. Jie buvo jos bute, pirma išėjo anyta, S. išėjo maždaug po valandos, pasakė, kad eina namo. Pas anytą sužalojimų lapkričio 12 d. nebuvo. Lapkričio 13 d. su anyta kalbėjosi kas pusvalandį, paskutinį kartą galėjo būti 10.30 val. Telefonu S. neminėjo, kaip ir kodėl nužudė, jis buvo isterijoje, rėkė, kad nužudė motiną. Buvęs vytas prieš ją niekada nebuvo pakėlęs rankos. Išsiskyrė dėl antstolių, S. ne vieną kartą bandė įsidarbinti, bet antstoliai blokuodavo sąskaitą, jis dėl to pergyveno, kaltino, kad yra našta šeimai. Anyta nelabai bendraudavo su kitais asmenimis, buto durys visada buvo rakinamos. Močiutė nieko nesuprato, kas įvyko, medikams nesugebėjo atsakyti į klausimus. S. visada būdavo karštakošis, galėjo sudaužyti indus, baldus, buvo tokių atvejų. Baldus, indus daužydavo kartais ir būdamas blaivus, ne visada būdamas girtas.

Liudytojas H. S. paaiškino, kad kaltinamąjį yra matęs vieną kartą. Jis važiavo namo, laukė „Sietyno“ stotelėje, priėjo kaltinamasis, paprašė telefono paskambinti. Privažiavo autobusas, jis įsėdo kartu. Jis išlipo stotelėje Zujūnuose, kaltinamasis išlipo taip pat. Kaltinamasis vėl pradėjo prašyti telefono. Jis atsakė, kad pasakytų numerį, pats surinks, įgungs garsiakalbį, bet telefoną laikys rankose. Kaip suprato, paskambino, atrodo, žmonai, nes sakė duoti paskambinti žmonai, užmušė savo mamą. Šnekėjo su žmona, sakė, kad užmušė mamą. Baigė pokalbį ir iš karto atvažiavo policija, kaltinamąjį paėmė, o jis nuėjo namo. Matė, kad žmogus neadekvačiai atrodantis, ne prisigėręs, bet nesavas. Kalbėjo rusų kalba, tuos žodžius gal kelis sykius sakė savo žmonai. Matė, kaip žmogus buvo sulaikytas. Privažiavo policija, paėmė jį, pasodino į mašiną, o jis tik savo numerį pasakė policininkui. Sulaikymo metu kaltinamasis buvo nervingas, nepasakytų, kad būtų agresyvumo, bet jam teko uždėti antrankius, priešinosi, bet nedaug, ar kažką sakė policininkams, negali pasakyti. Pasirodė, kad jis apsvaigęs, bet ne nuo alkoholio, kaip zombis. Kaltinamasis buvo paėmęs jį už rūbų, jis prašė telefono, net ant kelių buvo atsiklaupęs. Nepasakytų, kad būtų grasinęs policininkams. Pats jo nebijojo. Suprato, kad žmona pasakė policijai, kur jis yra. Matė, kaip uždėjo antrankius, atrodo, nenaudojo dujų ir tazerio, nuo sulaikymo vietos buvo gal 2-3 m. Kaltinamasis sulaikymo metu priešinosi, kai norėjo uždėti antrankius, bet nedaug, sulaikymas vyko greitai, gal minutę. Jis kaltinamajam išlipęs Zujūnuose pasiūlė alkoholio, nes turėjo su savimi, bet šis paėmė ir išmetė butelį už tvoros.

Liudytojas A. K. paaiškino, kad jis ir kaltinamasis gyvena netoliese. Tikslaus laiko neprisimena, paskambino į buto duris. Buvo gal 11-13 val. S. paprašė telefono paskambinti, nes jo išsikrovė. Davė telefoną, nuėjo į virtuvę. Pašnekėjęs padėkojo, grąžino telefoną ir išėjo, turbūt skambino žmonai. Ar buvo blaivus, negali pasakyti. Dėl ko reikėjo skambinti, neaiškino. S. buvo gal truputį sunerimęs.

Liudytoja K. Č. paaiškino, kad S. savo motiną sumušė trečiadienį, pas ją atėjo ketvirtadienį, pasakė, kad sumušė, o penktadienį ji S. mamai paskambino, niekas neatsiliepė. Kaimynai pasakė, kad buvo policija. Sūnus jai apie trečią valandą paskambino ir klausė, ar ji žino, kad S. I. papjovė. Ketvirtadienio rytą S. atėjo pas juos, atsinešė butelį. Jos sūnus pasakė, kad negers, nes eina į darbą, tada S. atsakė, kad gers su ja. Ji atsakė, kad negeria. S. gal 80 g išgėrė, bet sakė, kad prieš tai išgėrė 200 g. Jis sakė, kad sukūlė visus baldus ir sumušė motiną. Paklausė, už ką mušė motiną, o jis atsakė, jog dėl to, kad policiją iškvietė.

Liudytojas T. T., policijos pareigūnas, paaiškino, kad kaltinamąjį jam teko matyti, kai buvo gautas pranešimas, jog tam tikroje vietoje yra asmuo, įtariamas nužudymu. Su kolega A. N. nuvyko į minėtą vietą, ten pastebėjo įtariamąjį. Su juo bendravo, jis buvo neadekvatus. Įtariamąjį sulaikė. Kiek atsimena, lyg buvo peilis. Vykstant į policijos komisariatą asmuo apgadino tarnybinį automobilį. Kur yra asmuo, pranešė budėtojas. Vieta lyg buvo Zujūnuose, prie stotelės, ten asmenį ir sulaikė. Įtariamasis buvo su nepažįstamu asmeniu. Įtariamasis lyg buvo blaivus. Jo kalba buvo nerišli, neaiški, asmuo buvo impulsyvus. Jie prisistatė, pasakė, dėl ko atvyko. Įtariamasis lyg laikė rankas kišenėse. Jis buvo agresyvus, teko panaudoti tazerį – elektrošoko prietaisą, nes asmuo nevykdė reikalavimų, priešinosi. Jie žinojo, kad asmuo įtariamas dėl nužudymo, nežinia, ką su savimi gali turėti ir nežinia, ką padaryti. Viskas vyko labai greitai. Asmuo buvo agresyvus, kažkas sublizgėjo, lyg panašus į peilį. Sušuko kolegai, kad peilis, tada jį sulaikė. Automobilyje pristatomas asmuo keikėsi, buvo agresyvus, buvo apgadintos automobilio lubos, vaizdo kamera, automobilyje matėsi atviri laidai. Ar buvo rastas peilis, neatsimena. Įvykio vietoje du asmenys buvo šalimais, kitas asmuo sakė, kad įtariamasis pas jį kažko prašė. Įtariamasis buvo agresyvus, lyg bandė sugriebti už jų spec. priemonių. Viskas vyko labai greitai. Šiuo metu detalių neatsimena, bet asmuo akivaizdžiai priešinosi, nevykdė reikalavimų. Žinojo, kad asmuo yra įtariamas dėl nužudymo, todėl stengėsi imtis visų saugumo priemonių ir reaguoti greitai. Įtariamąjį į automobilį teko įvilkti. Vežant įtariamąjį buvo įjungti švyturėliai ir garsinis signalas, gal todėl nesigirdėjo, ką įtariamasis sakė. Nieko, išskyrus keiksmus, daužymą, negirdėjo. Įtariamasis gal ir norėjo prieš juos panaudoti smurto veiksmus, bet jie greitai sureagavo, spėjo sulaikyti, nenukentėjo. Įtariamasis turėjo kišenėje kažkokių daiktų, kažką norėjo ištraukti iš kišenės, kažkas suspindėjo. Kolega įtariamąjį pradėjo staigiai suiminėti ir asmuo priešinosi, nevykdė reikalavimų, buvo agresyvus, jam teko panaudoti tazerį. Po panaudojimo asmuo tapo šiek tiek ramesnis, pavyko jam uždėti antrankius. Pradžioje jie panaudojo kovinius imtynių veiksmus, vyrą parklupdė ant kelių ir atrėmė veidu į tarnybinį automobilį. Asmuo pradėjo sparčiai priešintis, tada panaudojo tazerį. Jis dujų nenaudojo. Žinant, kad asmuo įtariamas dėl nužudymo, buvo visai kitoks sulaikymas, kilo įtampa, nežinojimas, kas gali nutikti.

Liudytojas A. N. (A. N.), policijos pareigūnas, paaiškino, kad buvo gautas pranešimas, jog link Zujūnų juda žmogus, kuris nužudė žmogų. Jie telefonu kalbėjo su darbuotoju, juos orientavo. Atvykę pamatė, kad įtariamasis konfliktuoja su kitu žmogumi. Jie sustojo, pradėjo bendrauti, visa įtariamojo agresija persikėlė ant jų. Žinojo, dėl ko asmuo įtariamas, kad nebūtų didelių pasekmių buvo panaudoti koviniai veiksmai, tazeris ir jis sulaikytas. Asmenį pasodino į automobilį ir nuvežė į komisariatą. Įtariamasis konfliktavo su kitu žmogumi, tampė už striukės. Ar įtariamasis buvo blaivus, negali pasakyti, reagavo labai greitai, buvo sekundžių reikalas. Įtariamasis labai keikėsi, sakė, kad juos nužudys. Priėję jie pasiteiravo, kodėl konfliktuoja, šis rusų kalba pasiuntė, jį ramino, paprašė ištraukti viską iš kišenės. Įtariamasis bandė traukti, pasirodė, kad peilis, buvo panaudoti koviniai imtynių veiksmai, tazeris. Įtariamasis labai priešinosi, nenorėjo būti sulaikytas. Buvo uždėti antrankiai. Kai traukė iš kišenės, turėjo žiebtuvėlį. Tazeris buvo naudotas, kad nesužalotų žmogaus. Įtariamasis buvo susijaudinęs, pastoviai teigė, kad nužudė savo mamą ir juos nužudys. Jis panaudojo ašarines dujas. Peilis nebuvo rastas, buvo žiebtuvėlis.

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2020 m. lapkričio 13 d., 12.51 val., registruotas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), guli moteris 69 m. kraujo baloje. Pranešėja (I. V.) daugiau informacijos nesuteikė (t. 1, b. l. 17).

Įvykio vietos apžiūros 2020 m. lapkričio 13 d. protokolo duomenimis, butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra daugiaaukščiame name. Įėjimo į butą durys yra plieninės, rakinamos dvejomis įleidžiamomis spynomis. Durys bei spynos be sugadinimų. Bute yra vienas kambarys, koridoriuje dešinėje pusėje yra spinta, į ją yra atremtas sulaužytas gelsvos spalvos virtuvinis stalas. Ant grindų yra sudaužytas 3 l talpos konservuotų pomidorų stiklainis. Šiukšlių kibire yra veidrodžio šukės bei vienkartinė melsvos spalvos veido kaukė, ant kurios matomos įvairių dydžių ir formų rausvos spalvos dėmės. Plastikiniame kibire supiltos įvairios šiukšlės, sudaužytų stiklų šukės bei 5 vienkartines melsvos spalvos veido kaukes, ant kurios matomos įvairių dydžių ir formų rausvos spalvos dėmės. Ant grindų matomos stiklų šukės, cigaretės nuorūka bei sudaužyto butelio kaklelis. Ant grindų matyti virtuvinis peiliukas, ant geležtės rausvos spalvos dėmių nesimato. Į atidarytas kambario duris yra įremtos dar vienos durys (vonios), ant kurių trijų vyrių tvirtinimo vietose matosi laužimo žymės. Ant šių durų yra skaidraus, lipnaus skysčio lašeliai. Tokie pat lašeliai yra matomi ant šalia esančios sienos virš dulkių siurblio ir koridoriaus spintelės. Virš spintelės sienoje matyti dvi veidrodžio tvirtinimo metalinės dalys. Koridoriuje į virtuvę ant grindų matyti daugybė įvairių formų rausvos spalvos dėmių, kuriose yra įvairių batų padų fragmentai. Šalia televizoriaus yra padėtas sugadintas telefonas. Ant sofos-lovos atlošo matyti dvi piniginės. Vienoje, juodos spalvos, yra I. M. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas, banko kortelė, bei nuolaidų kortelės. Kitoje, tamsiai žalios spalvos, yra 31 cnt monetomis. Ant kambario grindų, balkone esančių daiktų rausvos spalvos dėmių nesimato. Ant virtuvės koridoriuje esančios spintos yra daug įvairių dydžių ir formų rausvos spalvos dėmių. Priešais spintą yra įėjimas į vonią. Ant koridoriaus grindų (linoleumo) matyti daug įvairių dydžių ir formų rausvos spalvos dėmių. Virtuvėje ant šaldytuvo yra įvairių dydžių ir formų rausvos spalvos dėmės. Ant grindų guli peilis raudonai-juoda rankena. Dalis stalo įrankių yra išmėtyti ant grindų, ant kurių yra daug įvairių dydžių raudonos spalvos dėmių. Ant grindų, prie skalbimo mašinos matyti melsvos spalvos veido kaukė su rausvos spalvos dėmėmis. Skalbimo mašinoje, tarp skalbinių matyti supiltos stiklo šukės. Ant sienos, esančios priešais šaldytuvą, matyti daug įvairių dydžių raudonos spalvos dėmių. Vonios kambario durų nėra, o trys durų vyriai yra sulenkti, t. y durų staktoje matyti laužimo žymės. Vonios patalpoje, kairėje yra vonia, o dešinėje – unitazas, kurio vandens talpa sulaužyta. Tarp vonios ir unitazo, ant plytelėmis išklijuotų grindų guli moteriškos lyties lavonas su daugybiniais įvairaus pobūdžio išoriniais kūno sužalojimais (t. 1, b. l. 23-58).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. M 1269/2020(01) duomenimis, I. M. mirė nuo kūno sumušimo. Tai nurodo: daugybinės poodinės kraujosruvos visame kūne; muštinės žaizdos viršutinėje lūpoje; paviršinės pjautinės žaizdelės ir įbrėžimai veide, kakle, abiejų plaštakų pirštuose, abiejose kojose; apatinio žandikaulio kairės sąnarinės ataugos lūžis; kraujo išsiliejimas po kietuoju ir po minkštuojų galvos smegenų dangalu; daugybiniai šonkaulių lūžiai su plaučių pažeidimu ir kraujo išsiliejimu į krūtinplėvės ertmes; kepenų plyšimas su kraujo išsiliejimu į pilvo ertme; dešinio inksto plyšimas; staigios mirties požymiai: taškinės kraujosruvos akių junginėse, skystas kraujas širdies ertmėse, veninė vidaus organų mažakraujystė, galvos smegenų pabrinkimas. Mirties laiko apskaičiavimui pritaikius Henssge nomogramą, lavono apžiūros metu įvykio vietoje pamatuota tiesios žarnos ir aplinkos oro temperatūra bei esant prielaidai, kad lavono svoris yra apie 60-90 kg, rodo, kad nuo I. M. mirties iki jos lavono temperatūros matavimo galėjo praeiti apie 2-4 valandos laiko. I. M. lavone rasti šie sužalojimai: 3.1) daugybinės poodinės kraujosruvos visame kūne; muštinės žaizdos viršutinėje lūpoje; paviršinės pjautinės žaizdelės ir įbrėžimai veide, kakle, abiejų plaštakų pirštuose, abiejose kojose. Šie sužalojimai padaryti kietais-bukais daiktais, ne daugiau kaip 1-2 parų laikotarpyje iki mirties, išskyrus blyškiai rusvos ir blyškiai rusvai violetinės spalvos poodinės kraujosruvas kairėje krūtyje, pilve, kairėje čiurnoje, dešiniame žaste ir dilbyje bei dešinėje šlaunyje ir blauzdoje, kurios galėjo būti padarytos apie 1-2 savaičių laikotarpyje iki mirties. Šie sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą; 3.2) apatinio žandikaulio kairės sąnarinės ataugos lūžis padarytas kietu-buku daiktu, ne daugiau kaip 1-2 parų laikotarpyje iki mirties. Šis sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą; 3.3) kraujo išsiliejimas po kietuoju ir po minkštuoju galvos smegenų dangalu padarytas kietu-buku daiktu, neilgai trukus iki mirties. Šis sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą; 3.4) daugybiniai šonkaulių lūžiai su plaučių pažeidimu ir kraujo išsiliejimu į krūtinplėvės ertmės; kepenų plyšimas su kraujo išsiliejimu į pilvo ertmę; dešinio inksto plyšimas. Šie sužalojimai padaryti kietais-bukais daiktais, neilgai trukus iki mirties. Šie sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą (sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 6.6.11punktas). I. M. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. I. M. mirtis įvyko dėl vidaus organų sužalojimų. I. M. lavone pomirtinių sužalojimų nėra. Sužalojimuose nėra specifinių požymių, kuriais remiantis galima būtų atskirti, kuris būtent sužalojimas padarytas suduodant smūgius, o kuris – pačiai mirusiajai griūvant ir (ar) atsitrenkiant. I. M. lavono rankose yra daugybinės poodinės kraujosruvos, kurios galėjo būti padarytos ir kovos ar savigynos metu, tačiau nėra specifinių požymių, kuriais remiantis galima būtų atskirti, kokiu būtent būdu jos buvo padarytos. Neatmetama galimybė, kad dėl galvos sužalojimų I. M. galėjo būti praradusi sąmonę. Tokiu atveju atlikti savarankiškus veiksmus nėra galimybės. Kiti nustatyti kūno sužalojimai neatima galimybės atlikti savarankiškus veiksnius, todėl jeigu sąmonės praradimo nebuvo arba atgavus sąmonę, I. M. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus. Tikėtina, kad šonkaulių lūžgaliais pažeidus plaučius, mirtis galėjo ištikti minučių-valandų laikotarpyje, priklausomai nuo kraujavimo greičio ir iš pažeisto plaučio į krūtinplėvės ertmę patenkančio oro greičio, suspaudžiančių plaučių ir sukeliančių kvėpavimo nepakankamumą. Sužalojimuose nėra požymių, kuriais remiantis galima būtų nurodyti, kokioje kūno padėtyje buvo mirusieji sužalojimų padarymo metu. Kūno padėtis galėjo būti įvairi. Daugiausiai sužalojimų yra priekiniame kūno paviršiuje. Iš viso yra 105 šviežios (iki 1-2 parų laikotarpio) ir 39 senesnės (apie 1-2 savaičių laikotarpio) poodinės kraujosruvos, 3 muštinės žaizdos bei daugybinės smulkios pjautinės žaizdelės ir įbrėžimai. Visi šie sužalojimai, galėjo būti padaryti apie 85-150 trauminiais poveikiais. Švieži sužalojimai: 13.1) veide ir kaklo – mažiausiai 14 trauminių poveikių; 13.2) galvos plaukuotoje dalyje mažiausiai 5 trauminiai poveikiai; 13.3) krūtinėje ir krūtinės šonuose – mažiausiai 15 trauminių poveikių; 13.4) pilve – mažiausiai 13 trauminių poveikių; 13.5) nugaroje ir sėdmenyse – mažiausiai 3 trauminiai poveikiai; 13.6) rankose – mažiausiai 19 trauminių poveikių; 13.7) kojose ir klubuose – mažiausiai 16 trauminių poveikių. Sužalojimai padaryti bukais ir aštriais, pjaunančiais daiktais. Sužalojimuose nėra specifinių požymių, kuriais remiantis galima būtų detaliau nurodyti traumuojančio objekto savybes (formą, dydį ir kt.). Nurodytuose sužalojimuose nėra požymių, kuriais remiantis galima būtų nurodyti jų padarymo seką. Drabužiuose nėra pažeidimų, atitinkančių sužalojimus kūne. Dėl trumpo pomirtinio laikotarpio nėra galimybės nurodyti, ar buvo keičiama I. M. lavono kūno padėtis (t. 1, b. l. 68-83).

Specialistė J. B. atsakydama į klausimus teisiamajame posėdyje paaiškino, kad išvados 13 punkte, nuo 13.1 iki 13.7 punkto, nurodyti „švieži sužalojimai“, kuriuos susumavus, jų būtų 85, į juos įskaičiuoti visi padaryti sužalojimai, kurie išvardinti išvados 3 punkte, išskyrus 3.1 punkte, kur nurodytos poodinės kraujosruvos, padarytos 1-2 savaičių laikotarpyje. Pagrindinis sužalojimas, kuris lėmė mirtį, tai buvo krūtinės ląstos sužalojimai su daugybiniais šonkaulių lūžiais ir plaučių pažeidimu. Šie sužalojimai sukėlė nestabilią krūtinės ląstą, dėl ko galėjo sutrikti kvėpavimas, atsirasti dusulys, sutrikti oro pateikimas į plaučius, o pačių plaučių pažeidimas galėjo sukelti ir oro patekimą iš aplinkos į krūtinės ląstos ertmę, dėl ko besikaupiantis oras spausdamas plaučius dar papildomai trikdė kvėpavimo funkciją ir sukėlė kvėpavimo nepakankamumą. Kiti sužalojimai vertintini sunkiu sveikatos sužalojimu, tokie kaip: kepenų plyšimas, inkstų plyšimas, jie sunkūs, tačiau jei vertinti atskirai, nebūtų siejami su mirtimi arba nebūtų mirtini, suteikus medicininę pagalbą laiku, būtų galima išgelbėti. Procesas, lūžus šonkauliams ir pradūrus plautį, vyksta tam tikrą laiką, kol kinta kvėpavimas, iki kol kraujo deguonies oksigenacija pasidaro kritiška, jei pakankamai greitai reaguoti, tai tikimybė išgelbėti gyvybę egzistuoja. Atsižvelgus į sužalojimų visumą, tokia tikimybė išlieka. Kraujo išsiliejimas į smegenis – tai yra sužalojimas, kuris visumoje sunkino būklę, bet pats kraujo išsiliejimas į smegenis pagal išsiliejusio kraujo kiekį, jei tai būtų vienintelis sužalojimas, nelaikytinas mirtinu. Kraujo išsiliejimas į smegenis, jeigu jis būtų vertinamas atskirai, nesant kitų sužalojimų, nelaikytinas mirtinu. Sužalojimų padarymo laikas 1-2 parų laikotarpyje, per kokį laikotarpį tiek trauminių poveikių padaryta, negali pasakyti. Neįmanoma autopsijos metu nustatyti osteoporozės lygį mikroskopiškai tiesiog pasižiūrėjus į patį kaulą. Osteoporozės lygis yra nustatomas laboratoriniais tyrimais ir biologiniais tyrimais. Šiuo atveju osteoporozės lygio nurodyti negali. Trauminis poveikis tai yra veiksmas, po ko atsiranda sužalojimas arba keli sužalojimai. Vieno trauminio poveikio metu gali būti traumuojamos kelios gretimos sritys ir susidaryti kelios kraujosruvos, keli nubrozdinimai arba kelios žaizdos. Kai sužalojimai keli ir jie yra arti vienas kito, tai trauminių poveikių skaičių nurodymui linkę juos grupuoti, dėl to trauminių poveikių skaičius mažėja ir atsiranda tas intervalas. Tai didžiausias 150 visų sužalojimų skaičius, o 85 – susumuotas rezultatas. Kelių šonkaulių lūžiai, keliose vietose gali būti nuo vieno trauminio poveikio. Matyti, kad yra daugybiniai šonkaulių lūžiai, besidėstantys vienoje linijoje ir dešinėje krūtinės ląstos pusėje matyti, kad tos linijos daugybinių šonkaulių lūžių yra trys, tai užpakalinėje krūtinės dalyje, šone ir priekyje. Panašiai šonkaulių lūžiai dėstosi ir kairėje pusėje. Bendra taisyklė su šonkaulių lūžiais yra tokia, kad traumuojant kažkokiu buku daiktu, kuris turi ribotą paviršių, tai gali būti bet koks daiktas: kumštis, koja, bet koks kitas daiktas, kuris turi ribotą nedidelį paviršių, tai traumuojant tokiu daiktu paprastai lūžta ne daugiau kaip 2-3 šonkauliai, gretimi. Daugybiniai šonkaulių lūžiai toje pačioje linijoje yra daugiau būdingi traumuojant kažkokį didesnį paviršiaus plotą turinčiu objektu, šiuo atveju, gali būti griuvimas ant kieto paviršiaus. Dėl trauminių poveikių – griūvant ant paviršiaus, gali susidaryti lūžiai ir keliose skirtingose krūtinės ląstos linijose, šiuo atveju išsidėstė ant dešinės krūtinės ląstos pusės, tai pavyzdžiui, griūnant ant dešinio šono gali lūžti šoninėje linijoje esantys šonkauliai ir užpakalinėje linijoje esantys šonkauliai, tačiau šie šonkaulių lūžiai, dešinėje pusėje, nuo užpakalinėje linijoje 7-11 ir šoninėje linijoje nuo 6 iki 11, galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu. Galėjo būti ir daugiau, bet mažiausiai vienas trauminis poveikis. Priekiniame paviršiuje esantys lūžiai griuvimo metu negalėtų susidaryti, turėjo būti atskiras trauminis poveikis. Kitoje pusėje yra pavienių lūžių, kitoje, kairėje krūtinės ląstos pusėje matyti, kad yra tokių pavienių lūžių, pavyzdžiui užpakaliniame paviršiuje yra dviejų gretimų šonkaulių lūžiai, tai tas galėtų būti būdinga jau labiau tokio riboto paviršiaus trauminiam poveikiui kietu daiktu. Visumoje vertinant panašu, kad tokiems šonkaulių lūžiams susidaryti kaip čia, reikėjo mažiausiai 5 trauminių poveikių. Tie lūžiai galėjo taip susidaryti griūvant ir atsitrenkiant į kažkokius daiktus ar paviršius, galėjo susidaryti ir suduodant smūgius. Šiuo atveju pasakyti, kokiu būdu jie buvo padaryti, konkrečiai negali. Galėjo būti ir smūgių sudavimas, galėjo būti ir griuvimas. Vienintelis, ką gali papildyti, tai pagal išorinius sužalojimus buvo matyti priekiniame kūno paviršiuje: veide, kakle, plaštakose ir kojose tokios smulkios pjautinės žaizdelės, įbrėžimai ir tai panašu, kad galėtų būti būdinga griuvimui ant kažkokių aštrių daiktų, susižalojant, susipjaustant galbūt stiklo šukėmis, nes buvo rasta kažkokia veidrodinė stiklo šukelė. Bent jau vienas griuvimo epizodas tikrai buvo, o dėl daugiau – negali pasakyti. Senų gyjančių šonkaulių lūžių nebuvo. Visi lūžiai yra švieži ir maždaug panašaus laikotarpio. Visi sužalojimai padaryti nuo 0-2 parų. Mokslinėje literatūroje nėra paskaičiuota, per kiek laiko gali ištikti mirtis. Teoriškai žinoma, kad pažeidus plautį mirtis nėra labai staigi, ne sekundžių laikotarpis, konkrečios valandos negali nurodyti. Mažiausiai 5 trauminiai poveikiai turėjo būti į krūtinės ląstą. Dėl šonkaulių lūžių: vienas trauminis poveikis galėjo būti į krūtinės dešinės pusės šono apatinę dalį. Antras trauminis poveikis galėjo būti į krūtinkaulio sritį, t. y. priekinis, nes paviršius, krūtinės vidurys, viršutinis trečdalis. Trečias trauminis poveikis į krūtinės kairės pusės priekinio paviršiaus apatinę dalį. Ketvirtas trauminis poveikis į krūtinės kairės pusės šoninį paviršių vidurinį trečdalį. Penktas trauminis poveikis į krūtinės kairės pusės užpakalinio paviršiaus apatinį trečdalį. Būtent griuvimui būdingi trauminiai poveikiai galėtų būti visi, išskyrus ketvirtą trauminį poveikį, kuris galėjo būti į kairę pusę, šoninio paviršiaus, vidurinį trečdalį. Likę būdingi keliems griuvimams, tikrai ne vienui. Ne mažiau 3-4 griuvimai. Šie poveikiai galėjo atsirasti tiek griūnant, tiek suduodant, jeigu suduodant smūgius, tada trauminių poveikių skaičius būtų didesnis. Konkrečių požymių, kad buvo būtent griuvimas – nėra, čia tik visumoje galima manyti, kad tokia galimybė neatmestina, bet patvirtinti, kad tikrai buvo taip, o ne kitaip – negali, nes trūksta griuvimui būdingų išorinių elementų. Jei turėtų išoriškai kažkokių plačių nubrozdinimų odoje, kurie nurodytų, kad griuvimo metu kontaktuota su plačiu paviršiumi, tada galėtų užtikrinčiau kalbėti, kad galėjo būti griuvimas, kontaktuota su tam tikra kūno vieta. Kadangi šiuo atveju apskritai jokių nubrozdinimų nėra, tik kraujosruvos ir įbrėžimai, kurie greičiausiai padaryti aštriais daiktais, tai negali tvirtinti vienareikšmiškai, kad tai buvo padaryta griuvimo metu. Taip galėjo būti, bet galėjo būti ir negriuvimo metu. 3 punkte nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius rankomis, kojomis, įrankiais. Kūne nėra nė vieno specifinio sužalojimo, kuriame atsispindėtų traumavusio daikto kažkokios ypatybės: forma, reljefas, kadangi nėra tokių specifinių požymių, tai negali konkrečiai pasakyti, koks tas daiktas buvo, nes nėra galimybės identifikuoti iš tų sužalojimų. Aišku, kad sužalojimai padaryti bukais daiktais, bet kokiais konkrečiai – pasakyti negali, į sąvoką „kietas, bukas daiktas“ įeina kumščiai, kojos ir visi kiti įvairiausi daiktai. Bet kokie sužalojimai sukelia skausmą. Ar tai būtų kraujosruva, ar lūžis, ar nubrozdinimas. Skirtumas tik skausmo intensyvume ir trukmėje. Skausmas yra individualus dalykas ir negalima jo objektyviai išmatuoti, nėra tokių prietaisų, kad galėtų ištyrę pasakyti, kas labiau skausminga. Iš praktikos žino, kad žmonės išvaikšto su lūžusiais šonkauliais ar su kitais lūžusiais kaulais ir neišreiškia labai didelių nusiskundimų. Tas lūžusio šonkaulio ar kelių lūžusių šonkaulių skausmas yra maudžiančio pobūdžio. Dėl intensyvumo – kas skaudžiau, ar lūžęs šonkaulis, ar kiti sužalojimai – atsakyti negali. Šonkaulių skilimas ir lūžis yra tas pats, bet skilimas tai nepilnas lūžis. Negali patvirtinti, kad galėjo mirti nuo skausmo šoko, kadangi neturi galimybės ištirti ir nustatyti, kad žmogui buvo šokas, atsiradęs dėl skausmo. 3.4 punkte nurodytas kepenų plyšimas su kraujo išsiliejimu į pilvo ertmę, panašu, kad galėjo būti padarytas trauminiu poveikiu į dešinio pašonkaulio sritį. Ties šonkaulio lanko kraštu ar aukščiau. Dešinio inksto plyšimas galėjo būti padarytas trauminiu poveikiu į nugarą arba į pilvą. Atskiras poveikis. 3.3 p. nustatytas sužalojimas – atskiras poveikis. Į galvos sritį buvo daug trauminių poveikių ir į įvairias vietas, pagal kraujosruvas galima nagrinėti, kraujosruvų buvo visur, abiejuose šoniniuose galvos paviršiuose, pakaušyje, viršugalvyje ir kaktoje, bet kuris trauminis poveikis į bet kurią iš šių sričių galėjo sukelti kartu ir kraujo išsiliejimą. Kepenų plyšimas, inkstų plyšimas ir kraujo išsiliejimas galėjo būti padaryti griūnant, negali atmesti tokios galimybės. Jeigu griūvama ant riboto paviršiaus, atsitrenkiant. Tai būtų būdinga 2-3 griuvimams. Galvai atskiras poveikis, o kepenys ir dešinysis inkstas, kadangi toje pačioje pusėje ir jei traumuojant pilvo, krūtinės sritį, galėjo vienu trauminiu poveikiu. Kai kurie šonkauliai, esantys dešinėje pusėje, galėjo lūžti ir nuo to paties trauminio poveikio kaip ir vidaus organai. Tie, kurie dešinėje pusėje. Patikslina, kad taip negalėjo būti, dešinėje pusėje šoniniame paviršiuje yra tie lūžiai, priekyje nėra. Vadinasi, šonkauliai atskiru trauminiu poveikiu. Galėtų būti šonkauliams keturi ir plius vienas, kepenys su inkstais, tai penki griuvimai. Galvai atskiras griuvimas.

Specialistės J. B. paaiškinimų ikiteisminio tyrimo metu duomenimis, tiesioginė mirties priežastis siejama tik su 3.4 punkte nurodytu krūtinės ląstos sužalojimu, t. y. daugybiniai šonkaulių lūžiai su plaučių pažeidimu ir kraujo išsiliejimu į krūtinplėvės ertmes. Daugybiniai šonkaulių lūžiai sukelia krūtinės ląstos nestabilumą, dėl ko nebeįmanoma kokybiškai atlikti kvėpavimo judesių, todėl kvėpavimas pasidaro paviršutiniškas, atsiranda dusulys, kraujas nepakankamai įsotinimas deguonimi, atsiranda deguonies stygius organizme, sutrinka gyvybinių organų veikla. Plaučių pažeidimas šonkaulių lūžgaliais sukelia kraujavimą į krūtinės ertmę ir oro patekimą iš pažeisto plaučio į krūtinės ertmę – didėjant kraujo ir oro kiekiui krūtinės ertmėje, suspaudžiamas plautis, jame nebegali vykti dujų apykaita, deguonis nebepatenka į kraują – sutrinka gyvybinių organų veikla. Kiti šiame papunktyje (3.4) bei kituose papunkčiuose (3.1-3.3) nurodyti sužalojimai papildomai sunkino mirusiosios būklę, tačiau vertinant juos atskirai, pvz. vien tik kraujo išsiliejimas po kietuoju dangalu arba vien tik kepenų plyšimas, arba vien tik dešinio inksto plyšimas, jie nelaikytini mirtinais sužalojimais. 3.1 p. ir 3.2 p. nurodyti sužalojimai, jeigu juos vertinti atskirai (esant prielaidai, kad nėra kitų sužalojimų) nėra mirtini. Tačiau šiuo atveju, visi mirusiajai nustatyti sužalojimai visumoje sunkino jos būklę, sukeldami skausmą, kas sukelia adrenalino išsiskyrimą ir veikia širdį, didina jos susitraukimų dažnį, didina kraujospūdį, didina deguonies poreikį organizmui. Specialisto išvadoje nurodoma „ne daugiau kaip 1-2 parų“ – tai reiškia nuo 0 iki 2 parų laikotarpį arba nuo tuoj prieš mirtį iki 2 paros iki mirties laikotarpį. Sužalojimų padarymo laikui duodamas intervalas nuo minimalios trukmės iki maksimalios. Šiuo atveju minimalios reikšmės šiems sužalojimams nurodyti negali, nurodo tik maksimalią reikšmę. Vidaus organų sužalojimai, nurodyti 3.3 ir 3.4 papunkčiuose, galėjo būti padaryti daugiausiai kelių valandų laikotarpyje iki mirties, t. y. nuo tuoj prieš mirtį iki kelių valandų prieš mirtį. Sužalojimai, nurodyti 3.1 (išskyrus tuos, kurie padaryti 1-2 savaičių laikotarpyje) ir 3.2 papunkčiuose, galėjo būti padaryti daugiausiai 2 parų laikotarpyje iki mirties, t. y. nuo tuoj prieš mirtį iki 2 parų iki mirties. Paprastai staigi mirtis reiškia mirtį, kuri ištinka praėjus ne daugiau kaip 1 valandai nuo sužalojimo, nors kartais gali išsitęsti ir iki kelių valandų. Išvados 11 punkte nurodytą laikotarpį „minučių-valandų“ galėtų sukonkretinti iki keliolikos minučių-kelių valandų laikotarpio. Išvados 3 p. nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius rankomis, kojomis, įrankiais. Pjautinės žaizdelės galėjo būti padarytos stiklo ar veidrodžio šukėmis griūvant ant jų arba kitokiu būdu atsitrenkiant ir susižeidžiant stiklui (veidrodžiui) dūžtant arba tvarkant šukes (t. 1, b. l. 85-87).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S 52/2021(01) duomenimis, ant S. M. marškinėlių (1 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis kuris sutampa su I. M. DNR profiliu su 99,99999999999999 procentų tikimybe (t. 1, b. l. 97-101).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos Antrojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. D. tarnybinio 2020 m. lapkričio 18 d. pranešimo duomenimis, 2020 m. lapkričio 13 d. dirbant įvykio vietoje adresu (duomenys neskelbtini), siekiant nustatyti galimus liudytojus bei gauti ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų buvo bendrauta su (duomenys neskelbtini), namo gyventojais J. S., J. K., J. T.,, kurie paaiškino, kad kas atsitiko (duomenys neskelbtini) bute nieko nežino, jokio triukšmo negirdėjo. J. P. paaiškino, kad 2020 m. lapkričio 12 d., apie 22.30 val., būnant namuose girdėjo viršutiniame aukšte dužimo garsą, moters riksmus, kažkokius konfliktuojančių žmonių garsus, dėl to buvo išėjusi į laiptinę, tačiau užlipusi laiptais į viršų ir žemyn, nesuprato, iš kur sklido triukšmas, dėl to policijai nepaskambino (t. 1, b. l. 112).

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2021 m. sausio 20 d. rašto duomenimis, Laisvės atėmimo vietų ligoninė į depozitinę banko sąskaitą 2020 m. gruodžio 11 d. pervedė asmeninius S. M. pinigus, 1 650,00 Eur. Per laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 11 d. iki 2021 m. sausio 19 d. S. M. 356,31 Eur išleido apsipirkdamas nuteistųjų parduotuvėje, 1 000 Eur pagal prašymą 2021 m. sausio 6 d. buvo išsiųsti sugyventinei I. V. (t. 1, b. l. 178).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Trečiosios kuopos Pirmojo būrio vyriausiojo patrulio T. T. tarnybinio 2020 m. lapkričio 13 d. pranešimo duomenimis, patruliavimo metu kartu su vyriausiuoju patruliu A. N. apie 14,48 val. iš VPK (Vyriausiasis policijos komisariatas) OVS (Operatyvaus valdymo skyrius) gavo pranešimą, kad Vilniaus raj. sav., Zujūnų sen., Zujūnų k., Buivydiškių g. Sodų stotelėje yra galimai nužudymu įtariamas asmuo S. M.. Asmuo gali būti agresyvus. Atvykus nurodytu adresu, pagal požymius Buivydiškių g. prie mokyklos pastebėjo pilietį, prisistačius asmens paklausė jo vardo, prisistatė vardu V., iškart matėsi, kad pilietis yra agresyvus, rankas laikė kišenėse, paprašius ištraukti rankas iš kišenių pastebėjo, kad dešinėje rankoje kažkas sublizgėjo, galimai tai buvo peilis, davė komandą (Peilis). Kartu su porininku A. N. panaudojo kovinius imtynių veiksmus, parklupdė vyrą ant kelių ir atrėmė veidu į tarnybinio automobilio kairį šoną. Bandė uždėti antrankius, kadangi vyras buvo agresyvus, standino rankas, aktyviais veiksmais bandė išvengti sulaikymo, vyro pareikalavo duoti rankas už nugaros, vyras toliau priešinosi ir bandė išvengti teisėtų reikalavimų. Vyrą perspėjo, jeigu neduos rankų už nugaros, naudos spec. priemonę tazerį, kadangi vyras ir toliau priešinosi, buvo panaudota spec. priemonė tazeris. Vyras buvo sulaikytas 15.00 val. ir įsodintas į tarnybinį automobilį „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į skyrių, pritaikytą sulaikytiems vežti. Įsodinus vyras tapo dar agresyvesnis, pradėjo kojomis spardyti automobilio grotas, sienas, lubas, sulaužė automobilio vaizdo fiksavimo įrangą, kamerą, išlaužė automobilio lubas, sulaikymo kameros apšvietimą, ventiliacijos sistemą, išplėšė automobilio laidus (t. 1, b. l. 180).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiosios postinės R. K. tarnybinio 2020 m. lapkričio 13 d. pranešimo duomenimis, 2020 m. lapkričio 13 d., apie 15.20 val., į Vilniaus apskrities VPK OVS patalpas buvo pristatytas akivaizdžiai neblaivus S. M., kuris kategoriškai atsisakė pasitikrinti girtumą (pūsti į alkotesterį), nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, sunkiai pastovėjo ant kojų, kalba nerišli, nusiteikęs labai agresyviai (t. 1, b. l. 182).

Įvykio vietos ir apžiūros 2020 m. lapkričio 13 d. protokolo duomenimis, apžiūrėjus tarnybinį automobilį „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) borto Nr.(duomenys neskelbtini), nustatyta, jog šalia automobilio galinės dalies ant grindinio yra matomos baltos spalvos plastikinės medžiagos dalys. Automobilyje, ties viduriu, nuo lubų nutrūkusi oro ventiliacijos anga, kuri apatine dalimi liečiasi į grindis, angos kairėje pusėje matyti išsikišęs juodos spalvos laidas. Ant grindų matyti baltos spalvos plastiko medžiagos dalys, guli vaizdo stebėjimo kamera, kuri yra nulaužta nuo automobilio lubų. Automobilio lubos yra išlaužtos, matyti skylė, lubose matyti išsikišę elektros laidai su dalimis (t. 1, b. l. 183-185; t. 2, b. l. 1-17).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Transporto poskyrio vedėjo tarnybinio pranešimo duomenimis, 2020 m. lapkričio 13 d. įvykusio įvykio metu buvo apgadintas tarnybinis automobilį „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) remontuojant patirta 625,26 materialinė žala. Pridedama PVM sąskaita faktūra serija AKT Nr. 2003530, informacinis pranešimas dėl remontui reikalingų sąnaudų (t. 2, b. l. 18, 19, 20).

Vaizdo įrašo apžiūros 2020 m. gruodžio 16 d. protokolo duomenimis, apžiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu „V1732-201113-145219-150154-20010100“, 02.32 įrašo minutę matyti, kad automobilis sustoja, pareigūnai išlipa iš automobilio, prie jų prieina du vyriškiai (veidų nesimato). Kažką kalba ir pareigūnai sulaiko vieną vyriškį, bando surakinti antrankiais, po to dingsta iš vaizdo kameros akiračio. Vienas iš pareigūnų grįžta prie tarnybinio automobilio, atsisėda, kitas pareigūnas stovi prie tarnybinio automobilio ir bendrauja su vyriškiu. 08.15 įrašo minutę sklinda didelis triukšmas, galimai triukšmauja sulaikytas vyriškis. Vyriškis garsiai šaukia (keiksmažodžiai), girdisi, kad daužo tarnybinį automobilį. Šaukia (keiksmažodis). 09.00 pareigūnai atsisėda į automobilį ir praneša telefonu, kad sulaikė vyriškį. Vyriškis toliau rėkia, šaukia. Apžiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu „V1732-201113-145219-150154-20010300“, 05.30 įrašo minutę matyti, kad pareigūnai įsodina į automobilį vyrą. Vyras bando koja spirti pareigūnams, tačiau jam nepavyksta, pareigūnai uždaro duris, nuo 5.49 vėl matyti juodas ekranas. 08.08 šviesos įsijungia ir matyti vyras, kuris sėdi policijos tarnybinio automobilio gale (vieta, skirta sulaikytiems asmenims) ir pradeda koja daužyti tarnybinį automobilį, taip pat vaizdo kamerą, kuri juda į visas puses. Vaizdas trūkčioja iki pat įrašo pabaigos. Apžiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu „V1732-201113-150154-151347-20010100“, matyti automobilio priekyje, prie vairo ir šalia sėdintys pareigūnai. Pareigūnas kalba telefonu, praneša, kad mašina sulaužyta, kameros nurautos. Girdisi sklindantis triukšmas, daužymas (galimai sulaikyto asmens). Automobilis pradeda važiuoti, o sulaikytas vyras toliau šaukia, rėkia ir daužo automobilį. 8.13 pareigūnai įjungia sirenas, važiuoja, sulaikytas rėkauja. Apžiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu „V1732-201113-151347-152506-20010100“, matyti automobilyje prie vairo bei šalia sėdintys pareigūnai. Automobilis važiuoja įjungęs sirenas. Girdisi sklindantis šauksmas, rėkimas (keiksmažodžiai), daužymas (galimai sulaikyto asmens). Apžiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu „V1732-201113-151347-152506-200101400“, matyti, kad automobilis važiuoja keliu, atvažiuoja į policijos komisariatą. 06.24 pareigūnai atidaro duris. 10.23 keletas policijos pareigūnų nuveda sulaikytą į policijos komisariatą (t. 2, b. l. 60-67).

Kaltinamasis pripažino nužudęs savo motiną. Jis negalėjo detaliai nurodyti veikos padarymo aplinkybių, teigė, jog buvo aptemusi sąmonė, prisimena išlaužęs vonios kambario duris, stūmęs motiną link unitazo. Kaip teigia, sąmonė prašviesėjo, kai pradėjo lietis vanduo, motina nejudėjo, vanduo pradėjo dažytis raudonai. Kaip nustatyta, pašaliniai asmenys įvykio nematė, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, abejonių dėl to, jog veiką padarė būtent kaltinamasis, nėra. Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta byloje surinktų duomenų, kuriuos teisėjų kolegija pripažįsta įrodymais, visuma.

Apklausta liudytoja buvusi kaltinamojo sutuoktinė I. V. patvirtino, jog kaltinamasis jai paskambinęs pranešė apie tai, ką padarė – nužudė motiną. Nuvykusi į anytos butą, ji iš tiesų pamatė kraują ant grindų, iškvietė policiją ir greitąją. Skambinimo faktą patvirtino liudytojai A. K. ir H. S., pastarasis patvirtino ir girdėtą kaltinamojo prisipažinimą dėl nužudymo, mirusiosios kraujo pėdsakas rastas ant kaltinamojo drabužių (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 52/2021(01)), įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys atitinka kaltinamojo paaiškinimą apie bute vartotą smurtą – kraujo pėdsakai ant grindų, sienų, baldų, sulaužyti daiktai, sudaužytas unitazas, stiklo šukės ant grindų. I. M. mirties priežastis nustatyta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. M 1269/2020(01) duomenimis – I. M. mirė nuo kūno sumušimo. Tiesioginė I. M. mirties priežastis, nustatyta specialisto išvados ir paaiškinimo duomenimis, – krūtinės ląstos sužalojimas, t. y. daugybiniai šonkaulių lūžiai su plaučių pažeidimu ir kraujo išsiliejimu į krūtinplėvės ertmes. Sužalojimai padaryti kietais, bukais daiktais, kuriais galėjo būti ir kumštis, koja, kitas kietas daiktas – specialistės paaiškinimo duomenys.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad išvardintų įrodymų visuma patvirtina kaltinamajam inkriminuotą aplinkybę, jog kartu gyvenančiai savo motinai I. M. tyčia, rankomis ir kojomis sudavė smūgius į galvą, kaklą, krūtinę ir šonus, pilvą, nugarą, sėdmenis, klubus, rankas ir kojas, dėl ko nukentėjusiajai tiesiogiai nuo smūgių ir dėl jų griūnant bei atsitrenkiant į kitus daiktus, padarė daugybines poodinės kraujosruvas visame kūne, muštines žaizdas viršutinėje lūpoje, paviršines žaizdeles ir įbrėžimus veide, kakle, abiejų plaštakų pirštuose, abiejose kojose, apatinio žandikaulio kairės sąnarinės ataugos lūžį, kraujo išsiliejimą po kietuoju ir po minkštuoju galvos smegenų dangalais, daugybinius šonkaulių lūžius su plaučių pažeidimui ir kraujo išsiliejimu į krūtinplėvės ertmes, kepenų plyšimą su kraujo išsiliejimu į pilvo ertmę, dešinio inksto plyšimą, po ko I. M. dėl krūtinės ląstos sužalojimų, t. y. daugybinių šonkaulių lūžių su plaučių pažeidimu ir kraujo išsiliejimu į krūtinplėvės ertmes įvykio vietoje mirė.

Kaltinamajam inkriminuotas ne mažiau 105 smūgių į galvą, kaklą, krūtinę ir šonus, pilvą, nugarą, sėdmenis, klubus, rankas ir kojas sudavimas nukentėjusiajai. Teisėjų kolegija vertina, kad kaltinamajam inkriminuotų smūgių skaičius ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme tiksliai nebuvo nustatytas. Šią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į paties kaltinamojo parodymus, kurie dėl smurto pobūdžio nebuvo detalūs (nurodė, kad smūgių rankomis, kojomis skaičiaus nurodyti negali, atsimena, kaip nukentėjusioji griuvo po to, kai ją pastūmė), į specialisto išvados 13 p., kuriame konkrečiai nurodyti 85 trauminiai poveikiai, kuriais galėjo būti padaryti šiame punkte įvardinti švieži sužalojimai, be kita ko, ir nurodyti 3.1-3.4 punktuose, išskyrus padarytus 1-2 savaičių laikotarpyje iki mirties (specialistės paaiškinimas teisme), taip pat specialistės paaiškinimą, kad dalis sužalojimų galėjo būti padaryta ir nukentėjusiajai griūnant ir atsitrenkiant. Atsižvelgus, jog dalis sužalojimų galėjo būti padaryta vienu metu, tuo pačiu trauminiu poveikiu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog objektyviais duomenimis, specialisto išvada, yra patvirtinta, kad smurtaudamas kaltinamasis nukentėjusiajai sužalojimus padarė 85 trauminiais poveikiais. Ši aplinkybė tikslintina.

Kaltinamasis teisiamajame posėdyje nenurodė aiškių savo elgesio priežasčių, prisiminė motinos priekaištus dėl savo elgesio tuo metu, kai netrukus jam bus priimtas nuosprendis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į įrodymų, paneigiančių tokią kaltinamojo versiją nebuvimą, daro išvadą, kad kaltinamasis veikė be išankstinės tyčios, veika nebuvo suplanuota, dėl kilusio konflikto. Visgi, įvertinus nustatytų trauminių poveikių skaičių – 85, darytina išvada, kad kaltinamasi, elgdamasis aptartu būdu, suprato savo veiksmų pavojingumą kito žmogaus gyvybei, numatė, kad jie gali sukelti sunkius padarinius, iš jų – ir mirtinus, ir nors nenorėjo atimti gyvybės nukentėjusiajai, tačiau sąmoningai leido šiems padariniams kilti, t. y. netiesiogine tyčia nužudė kitą žmogų, savo šeimos narį – motiną I. M.. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad S. M. kaltė dėl savo šeimos nario (kartu gyvenančios motinos) nužudymo įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

S. M. kaltinamas tyčia padaręs daugybę sužalojimų nukentėjusiajai, ir taip, sukeldamas nukentėjusiajai didelį fizinį skausmą bei elgdamasis itin žiauriai ir kankindamas nukentėjusiąją, ją nužudęs. Jam pareikštas kaltinimas ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

Kaip minėta, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. M 1269/2020(01) duomenimis, I. M. mirė nuo kūno sumušimo. Tiesioginė I. M. mirties priežastis – krūtinės ląstos sužalojimas, t. y. daugybiniai šonkaulių lūžiai su plaučių pažeidimu ir kraujo išsiliejimu į krūtinplėvės ertmes. Kiti sužalojimai, kaip nustatyta specialistės paaiškinimo duomenimis, vertinant juos atskirai, pvz. vien tik kraujo išsiliejimas po kietuoju dangalu arba vien tik kepenų plyšimas, arba vien tik dešinio inksto plyšimas, nelaikytini mirtinais, tačiau šiuo atveju, vis nustatyti sužalojimai visumoje sunkino jos būklę, sukeldami skausmą, kas sukelia adrenalino išsiskyrimą ir veikia širdį, didina jos susitraukimų dažnį, didina kraujospūdį, didina deguonies poreikį organizmui.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kvalifikuojamasis požymis nužudymas kankinant ar kitaip itin žiauriai yra ne medicininė, o juridinė sąvoka, todėl daugybės žaizdų padarymas nukentėjusiajam pats savaime nėra pagrindas pripažinti nužudymą itin žiauriu. Pripažįstant nužudymą padarytu kankinant ar kitaip itin žiauriai reikia įrodyti, kad kaltininkas suvokė savo veikos pobūdį, norėjo ar sąmoningai leido atsirasti veikos rezultatui, kurį sukelia ypatingas žiaurumas. Taip pat, sąvoka „itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-1073/2018).

Šios bylos aplinkybėmis, dalis sužalojimų nukentėjusiajai buvo padaryta kaltinamajam pastūmus nukentėjusiąją, nuo ko ji nugriuvo vonios kambaryje. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro remdamasi tiek kaltinamojo parodymais, tiek specialistės paaiškinimu dėl galimo sužalojimų atsiradimo mechanizmo, jos paaiškinimu, kad bent jau vienas griuvimo epizodas tikrai buvo, tiek įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, kuriais, nukentėjusiosios lavonas buvo rastas vonios kambaryje, tarp vonios ir unitazo, ant plytelėmis išklijuotų grindų, unitazo vandens talpa sulaužyta.

Teisėjų kolegija vertina, kad bylos duomenys nėra pakankami patvirtinti inkriminuotą kaltinimo aplinkybę, jog veika padaryta itin žiauriai. Specialisto išvados, paaiškinimo duomenimis, konkretus daiktas, kuriuo buvo padaryti sužalojimai, nenustatytas – kaip paaiškino specialistė, aišku, kad sužalojimai padaryti bukais daiktais, bet kokiais konkrečiai – pasakyti negali, į sąvoką „kietas, bukas daiktas“ įeina kumščiai, koja ir visi kiti įvairiausi daiktai. Duomenų, kad motinos nužudymui S. M. būtų ruošęsis, pritaikęs ar panaudojęs daiktus, byloje nėra. Kaltinamojo parodymais, jis atsipeikėjo suvokęs, kas atsitiko – motina nejuda ir nereaguoja į jo žodžius, tokia versija nepaneigta. Teisėjų kolegija vertina, kad duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo tyčią veikti kvalifikuotu būdu – itin žiauriai, byloje nesurinkta. Vien nužudymas dėl kūno sumušimo nerodo kaltininko ypatingo žiaurumo, kuris atitiktų kvalifikuojamojo požymio – nužudymo kankinant ar kitaip itin žiauriai – turinio esmę. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad veikos kvalifikavimas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą nepasitvirtino, šis punktas šalinamas. Teisėjų kolegija akcentuoja ir tai, kad tokia išvada nesumenkina nužudymo nusikaltimo pavojingumo, žiaurumo bei nepaneigia kaltininko atsakomybės už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio neatitaisomas pasekmes, padarymą.

S. M. kaltinamas pasipriešinimu valstybės tarnautojams dėl to, kad jis nevykdė einančių tarnybines pareigas policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, sulaikymo įtariant padarius nusikalstamą veiką metu vengdamas sulaikymo ir pristatymo į policijos įstaigą standino rankas, nesileido uždėti antrankių, būti pasodintas į tarnybinį policijos automobilį ir kitais aktyviais veiksmais, panaudodamas fizinę jėgą, priešinosi policijos pareigūnams.

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Būtinieji nusikalstamos veikos sudėties (BK 286 straipsnis) objektyvieji požymiai yra veika – pasipriešinimas ir veikos padarymo būdas – smurto panaudojimas. Smurtas prieš nukentėjusįjį panaudojamas dėl jo tarnybos pareigų ar funkcijų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-628/2021).

Kaltinamasis neigė aktyviai priešinęs pareigūnams, paaiškino, kad sulaikymą prisimena miglotai, gal rankos įsitempė, nieko nedarė, jam nebuvo tikslo priešintis.

Liudytojas policijos pareigūnas A. N. paaiškino analogiškai, kad žinojo, dėl ko asmuo įtariamas, kad nebūtų didelių pasekmių, buvo panaudoti koviniai veiksmai, tazeris ir jis buvo sulaikytas. Reagavo labai greitai, buvo sekundžių reikalas. Jis labai keikėsi, sakė, kad juos nužudys. Paprašius ištraukti viską iš kišenės, jis bandė traukti, pasirodė, kad peilis, buvo panaudoti koviniai imtynių veiksmai, tazeris. Jis labai priešinosi, nenorėjo būti sulaikytas. Buvo uždėti antrankiai. Kai traukė iš kišenės, turėjo žiebtuvėlį. Tazeris buvo naudotas, kad nesužalotų žmogaus.

Liudytojas H. S., jo parodymais, buvęs nuo sulaikymo vietos 2-3 metrų atstumu, paaiškino, kad matė, jog sulaikymas vyko greitai, gal minutę. Kaltinamasis sulaikymo metu priešinosi, kai norėjo uždėti antrankius, bet nedaug.

Lietuvos Respublikos policijos 2000 m. spalio 17 d. įstatymo NR. VIII-20148 27 straipsnis reglamentuoja policijos pareigūnų prievartos naudojimo sąlygas. Šio straipsnio nuostatomis, pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai. Be kita ko, šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pareigūnas turi teisę naudoti antrankius ir surišimo priemones prieš agresyvius ar linkusius žalotis asmenis.

Kaltinamajam inkriminuota atsakomybė sunkinanti aplinkybė – veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Teisėjų kolegija vertina, kad ši aplinkybė pasitvirtino.

Kaltinamasis tiksliai negalėjo paaiškinti savo veiksmų priežasties, teigė, jog visą naktį iki įvykio jis vaikščiojo, jį krėtė, nesuprato, kas su juo vyksta, gal paveikė viskas – alkoholis, koronavirusas ir stresas dėl nagrinėjamos baudžiamosios bylos. Taip pat jis aiškino, kad lapkričio 12 d. išgėrė laidotuvėse gal 200 g, naktį iš 12 d. į 13 d. negėrė, lapkričio 13 d. ryte pas kaimynę išgėrė nedaug, o įtūžį, su kuriuo gadino svetimą turtą, teisino jam panaudoto elektros šoko ir dujų poveikiu. Minėti kaltinamojo parodymai, teisėjų kolegijos vertinimu, visgi nepaneigia aplinkybės, kad jis buvo pavartojęs alkoholio, o apsvaigimas, jo įtaka elgesiui nustatyta tiek liudytojų parodymais, tiek vaizdo įrašo duomenimis.

Kaltinamasis neprieštaravo, kad civiliniai ieškiniai būtų patenkinti.