- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-03-22
- Bylos Nr.
- A11.-43-925/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00005-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jorūnė Pukinskienė
- Pažeidėjas
- R. G.
- Advokatai
- Jelena Smirnova
dalyvaujant institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei Vidai Gagienei,
administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. G., jo atstovei advokatei Jelenai Smirnovai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, pensininko, administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas D. J. 2017 m. sausio 6 d. R. G. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. AM-KAUANP-82141479-17 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 290 straipsnio 3 ir 5 dalis už tai, kad R. G. 2016 m. spalio – gruodžio mėn. (tiksli data nenustatyta) gamino ir laikė iki naudojimo kilpas medžiojamiems gyvūnams gaudyti; taip pat Kaišiadorių r., prie Dovainonių kaimo esančiame miške, medžiojo naudodamas draudžiamus medžioklėje įrankius – kilpas, skirtas medžiojamiems gyvūnams gaudyti, pagamintas iš metalinės vielos, iš viso buvo pastatęs 25 vnt. kilpų, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.6 p., 58.5.10 p. reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. G. nepripažino padaręs jam surašytame protokole inkriminuotus administracinius nusižengimus ir savo kaltę neigė. R. G. paaiškino, kad prie Kauno marių kranto gyvena jo draugas A. S., pas kurį su žmona savaitgaliais atvažiuoja pailsėti. Jis turi medžioklinį šunį – Vakarų Sibiro laiką, gimusį 2016 m. rugsėjo mėn., todėl jam buvo reikalingas švarus miškas, be kačių, šunų, taip pat reikalingos žvėrių pėdos, nes šunį stato į pėdą ir taip treniruoja. Miške su šuniu vaikščiojo pastoviai, treniravo šunį. Dėl to jį vaikščiojantį miške galėjo nufilmuoti. R. G. parodė, kad miške jis nuolat randa kilpų: kai kurias nurenka, kitų nuimti neįmanoma, nes yra priveržtos, tuomet jas užsuka ir palieka. Kilpas miške seniai buvo pastebėjęs, prieš 6-7 metus. Jeigu kilpos maišosi ant tako, jas nuima ir išmeta. R. G. paaiškino, kad tuo atveju, jeigu kilpą eidavo atsukti, ją atsukdavo ir išmesdavo į griovį ar į krūmus. Jei kilpa būdavo pririšta apačioje, jis ją išnerdavo ir apsukdavo aplink medį. Kai šuniui buvo 1,5 mėn., jį vedžiojosi su pavadėliu ir grynai ant pėdų rado kilpas: vieną nusuko ir išmetė, kitos negalėjo, nes buvo stipriai priveržta. R. G. paaiškino, kad bevedžiodamas šunį ant tako rado kilpą, kurią nuo tako paėmė ir pakabino ant medžio šakų, kad šuo neįlįstų. Paskui pamatė, kad kilpų ten yra pilna, todėl daugiau ten nesirodė, nes ten pavojinga eiti. Kai kurios kilpos, kurias matė, buvo stipriai užveržtos. Kilpos, kurias rodė pareigūnai, pririštos prie medžių kaip ant juoko. Ten vaikščioti neuždrausta. Su A. S. jis pažįstamas nuo 1985 metų. Šunį jis dresuoja medžioklei. Jam paskambina medžiotojai, kai reikia surasti nušautą žvėrį. Pats nemedžioja. Medžiotojo bilieto neturėjo ir neturi. Tuo metu jo šuo buvo nepaskiepytas, dėl to buvo reikalingas švarus miškas. Veterinaras sakė nevesti ten, kur daug kačių ir šunų. R. G. teigimu, nuo žvėrių pasiutlige neužsikrečiama, daugiau nuo kačių ir šunų. Vėliau šunį paskiepijo. Su A. S. jis apie kilpas kalbėjo. Suprato, kad kilpos skirtos žvėrims gaudyti. Dėl to jas nuimdavo, kiek galėjo. Paprasčiausiai jas užsukdavo į viršų ant medžio. Kai pirmą kartą ėjo nusipirkęs šunį, rado 3 mažesnes kilpas. Jas lengvai nusuko ir išmetė į vandenį. Paskui, einant iškyšuliu, pamatė daugiau. Pagalvojo, kad ten nelįs, nes turės problemų, jeigu jį ten pamatys. Po to pas A. S. atvažiuodavo šašlykų išsikepti, bet į mišką ėjo tik pagrindiniais takais, į krūmus nelindo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. G. paaiškino, kad toje vietoje, kur yra nufilmuotas, jis kilpą pakabino ant medžių, tačiau kilpos jis nestatė. Žino, kad kilpų statymas yra neteisėtas. Dėl rastų kilpų jis niekur nesikreipė, nes turėjo kitų reikalų. Dėl šioje byloje nagrinėjamų kaltinimų jį informavo š. m. sausio 5 d., kai jis su advokate buvo atvykęs į aplinkos apsaugos departamentą dėl kitos bylos. Juos sėdinčius koridoriuje pasikvietė pareigūnas ir sakė, kad duos kitą administracinę bylą. Pradėjo rodyti video, sakyti, kad stato kilpas. Juos pakvietė į kilpų surinkimą. Atvedė į kitą vietą, ne ten, kur jis minėjo, kad rado daug kilpų. Jis buvo tada prie vandens. Juos vedė pareigūnai. Anksčiau tose vietose su šuniu vaikščiojo. Eidamas su pareigūnais, matė kilpas. Jis pats truputį kita kryptimi vaikščiojo. Sunku tiksliai pasakyti, nes yra daug takų. Tame miške jis yra daug kartų lankęsis. Tas vietas, į kurias atvedė pareigūnai, šiek tiek pažino. Nuo S. namų rastos kilpos buvo maždaug 50 metrų atstumu. Pareigūnai juos atvežė žiemą, o miške buvo vaikščiojęs rudenį, kai buvo žalia ir buvo grybų. Visų vietų, kur pareigūnai rado kilpas, jis nematė. Kilpos, kurias pats buvo radęs, buvo užveržtos, o rastos pareigūnų - užvyniotos kaip „ant juoko“. Kaip pareigūnai surado visas 25 kilpas, jis nematė. Nurenkant kilpas ėjo 5-6 pareigūnai ir jis su atstove. Pareigūnai ėjo pirmi. Be to, po to jie išsisklaidė. Pareigūnai patys rodė, kur kilpos. Pareigūnai prieš kilpų nurinkimą neprisistatė, pasakė, kad eis žiūrėti jo statytas kilpas. Į mišką vyko iš departamento. Vyko su savo transportu paskui pareigūnus. Kur nuėmė kilpas, jis anksčiau vaikščiojo su šuniu. Kai vaikščiojo, toje vietoje matė gal 2-3 kilpas, vieną kilpą nuėmė. Kitų nenuėmė, nes nenusiėmė. R. G. patvirtino, kad toje vietoje, į kurią atvyko su pareigūnais, anksčiau matė kilpas. Negalėjo pasakyti, ar jo matytas 3 kilpas pareigūnai nuėmė toje pačioje vietoje, kur jas matė vaikščiodamas su šuniu, nes miško vietos panašios. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. G. paaiškino, kad jis kilpas, kurias galėdavo atrišti, išmesdavo, o kilpas, kurių negalėjo atrišti, užkabindavo ant medžių. Negali tiksliai pasakyti, ar iš jo matytų trijų kilpų, kurias nuėmė pareigūnai, buvo ta, kurią užkabino ant medžio, nes tai seniai buvo. R. G. teigė, kad negali patvirtinti, jog kilpos, kurias nuėmė pareigūnai, yra tos pačios, kurias matė vaikščiodamas su šunimi. Dėl vietos taip pat nėra tikras. Pas jį nebuvo rasta jokių įrankių ar medžiagų kilpoms gaminti, jis tais dalykais neužsiiminėja.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. J., dirbantis (duomenys neskelbtini), patvirtino, kad jis 2017-01-06 surašė administracinio nusižengimo protokolą R. G. Liudytojas D. J. parodė, kad 2016 m. spalio mėn. vykdė reidą, vaikščiojo marių pakrantėmis ir rado kilpas. Apžiūrėjus visą teritoriją, rado apie 20 kilpų. Po kelių dienų į tą vietą atvežė slaptas vaizdo kameras. Kilpų nejudino. Sekimas su kameromis vyko iki 2017 m. sausio ar 2016 m. pabaigos. Vaizdo kameromis užfiksavo asmenį, kuris pataiso kilpą, kurią buvo specialiai numetę ant žemės, imituojant, kad ją numetė gyvūnas. Viena kamera užfiksavo, kad žmogus pataiso tą kilpą. Aiškinosi, kas tas asmuo. Ilgą laiką nepavyko nustatyti. Žmogus buvo nustatytas tuomet, kai R. G. atėjo protokolo (dėl kito nusižengimo) surašymui pas A. M. į Gyvosios gamtos apsaugos inspekciją. Jis atėjo su ta pačia striuke, su kuria yra užfiksuotas vienoje iš nuotraukų, kur nešasi kilpas ir pagalius, užkabina kilpą. Kai R. G. atėjo nutarimo priėmimui, jis nuėjo pas juos ir pasikvietė R. G. su atstove pasikalbėti pas save į kabinetą. Supažindino su surinkta medžiaga, pasiūlė važiuoti į vietą nurinkti kilpas. Jie sutiko. Turėjo padaryti valandos laiko pertrauką, nes atstovė turėjo kitų reikalų. R. G. su atstove vyko su savo automobiliu, o pareigūnai – su savo. Vienas ekipažas jų jau laukė vietoje – pareigūnai A. M. ir T. K. Jis atvyko su M. T., dar lyg buvo M. D. Liudytojas D. J. paaiškino, kad jis R. G. supažindino su vaizdo įrašu, kuriame jis pakabina kilpą ant dvišakės šakelės. Video įrašas yra pateiktas teismui. Atstovė kartu dalyvavo. Įrašą parodė kolegoms, kai R. G. atvyko pas A. M. protokolo surašymui kitoje byloje. Kai atvyko į vietą, kolegos jau buvo sutikę šalia gyvenantį asmenį, kurio pavardės neatsimena. Kolegos paėmė to asmens paaiškinimą. Tuomet nuėjo nurinkti pastatytų kilpų. Jas nuėmus, advokatė skubėjo ir išvyko, o jie surašė bešeimininkių daiktų paėmimo aktą. Tuo metu R. G. dar nebuvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Sekančią dieną atvyko R. G. su atstove protokolo surašymui. Prie pirmųjų kilpų, prie kurių stovėjo kameros, jie vedė R. G. patys. Pirmą eilę kilpų R. G. tikrai matė. Toliau R. G. vedėsi kartu. Kolegos ėjo nuiminėti kitas kilpas. Galėjo būti, kad R. G. ir nematė visų nuimamų kilpų. Einant nuo A. S. sodybos, kur eina takelis, dar turėjo būti kelios kilpos. Tai paminėjo advokatei, bet nei advokatė, nei R. G. nėjo į tą vietą. Jis ten nuėjo vienas ir nuėmė 3-4 kilpas. Yra padarytas kilpų nuėmimo vaizdo įrašas. Liudytojas D. J. patvirtino, kad jis dalyvavo 2016 m. rudenį, kai miške rado kilpas ir kai statė kameras. Jis atliko šį tyrimą. Prie kilpų, kurias rado pirmą kartą, pastatė kameras. Iš pradžių kameros buvo pastatytos neteisingai, nes žmogui praėjus, jos užfiksuodavo tik koją, bet neužfiksuodavo žmogaus. Užtruko, kol atrinko kampus, kaip tinkamai užfiksuoti. Ten tanki vieta ir nepatogu vaikščioti, neaišku, iš kur tas žmogus išlįs. Kilpų jie nekeisdavo. Susidūrė su ta problema, kad jiems atėjus kilpų nėra, o kameros stovi. Buvo keičiamos kilpų vietos (kažkas keisdavo, ne pareigūnai). Tada buvo spalis ir neryškūs žvėrių takai. Šiek tiek vėliau, stipriau atvėsus orams, stirnos ir kiti gyvūnai susimeta į bandas. Kai pereina banda, matosi aiškūs žvėrių takai. Jiems pavyko užfiksuoti asmenį. Vieną kartą užfiksuotas asmuo kilpas nešasi rankose. Kitą kartą – pataiso kilpas. Asmuo pradėjo sekti gyvūnų takus. Prie kamerų jie atvažiuodavo kartą per savaitę. Nenorėjo, kad juos pastebėtų. Kameros baterijos išsikrauna ir jas reikia pakeisti. Konkrečią informaciją rado 2016 m. gruodžio pradžioje. Vieną kamerą statė netoli A. S. namų. Kameros užfiksavo ir S., bet jis tiesiog ėjo taku, ten kilpų nebuvo. Statė ant tako, nes norėjo užfiksuoti ateinančius asmenis. Kitos nuotraukos, kuriose užfiksuota koja, yra neinformatyvios, todėl nepridėjo prie bylos medžiagos. Nuo 2016 m. spalio iki gruodžio mėnesio kameromis buvo užfiksuoti tik A. S. ir R. G. Kameromis nebuvo užfiksuotas joks kitas žmogus. R. G. parodžius vaizdo įrašus, jis situacijos nekomentavo. Tai buvo keista gynybinė pozicija. Liudytojas D. J. parodė, kad filmuotojo medžiagoje naminių gyvūnų nesimatė. Nebuvo ir gyvūno pėdsakų sniege. Yra užfiksuota, kaip pas R. G. ant rankos buvo tvarkingai suvyniotos kilpos. Taip pat yra užfiksuota, kad R. G. turi dvišakį. Jis smeigiamas į žemę, kilpa išplečiama ir pakabinama. Kilpa stacionariai stovi. Tai buvo du įrankiai, kuriuos turėjo R. G.. Kilpos buvo pastatytos išplečiant didelį ratą (dalis kilpų), nuo žemės apie 80 cm aukščiu. Padarytas didelis ovalas. Toks kilpų statymas skirtas arba stirnai, arba šernui. Briedžiu ar elniui tokia kilpa per žema. Ypatingai stipriai pritvirtintų kilpų nebuvo. Visos kilpos buvo sumautos taip, kad galima lengvai nuimti, padarytos iš vielos. Kad pažeidėjas yra R. G., suprato, kai jis atėjo į departamentą. Jis buvo užsivilkęs tą pačią rudą odinę striukė su ornamentu ant nugaros. Nekilo jokių abejonių, kad kamerų su kilpomis užfiksuotas asmuo yra būtent R. G.. Liudytojas D. J. nurodė, kad jis turi aplinkotyros bakalaurą ir laukinių gyvūnų populiacijos valdymo magistro laipsnį. 2 mėn. šuniuką, neskiepytą nuo pasiutligės, galima vestis į mišką, jeigu žmogui jo negaila. Pasiutlige gali užkrėsti lapė, kai yra tiesioginis kontaktas, taip pat gali užsikrėsti, jeigu lapės išskyros būtų kažkur nesenai nudribę ir šuo pauostytų. Kraujas taip pat yra pasiutligės šaltinis. Dėl kamerų statymo liudytojas D. J. paaiškino, kad jie statė dvi kameras. Kurį laiką stovėjo ir viena kamera. Kamerų statymo vietos keitėsi. Buvo pakeistos gal 4 pozicijos. Jis pats keitė kamerų vietas. Dėl kamerų pastatymo nėra surašytas joks dokumentas. Kada tiksliai pastatytos kameros, negali pasakyti. Liudytojas paaiškino, kad jie rastų pastatytų kilpų nefiksavo jokiomis priemonėmis, tiesiog apžiūrėjo su kolega A. M. Apie 20 kilpų buvo rastos 2016 m. spalio mėnesio pradžioje. Tikslios datos pasakyti negali. Galėjo būti spalio 15-16 d. Kai aptiko kilpas, nebuvo surašytas joks dokumentas. Kai buvo aptiktos kilpos, apžiūrėjo mišką apie 300 metrų į visas puses nuo kilpų radimo. Buvo apžiūrėtas gal 1 ha, kur stovėjo kilpos. Viskas, ką fiksavo, yra pateikta byloje. Kilpos buvo pastatytos ant gyvūnų takų, ne vienoje juostoje, skirtingose vietose po keletą kilpų. Liudytojas paaiškino, kad kamerų veikimas priklauso nuo judesio. Jos veikia iki 25 metrų. Jeigu kamerą pastato prie kilpos ir šalia yra krūmai, tai kamera tik tą atstumą ir fiksuos, toli esančių objektų neužfiksuos. Kas keitė kilpų vietas, kamera neužfiksavo. Jie pirmą kartą rastų kilpų neskaičiavo. Pradėjo kilpas sekti. Pamatę, kad kilpa išnešta, perstatydavo kamerą. Kamerų pastatymo vieta keitėsi dešimtimis metrų. Tai buvo tos pačios kilpos, toks pats gaminimo būdas. Matė, kad tos pačios kilpos kilnojamos po keturias į tam tikrą vietą. Kilpos pagamintos pagal tokią pačią metodiką. Liudytojas D. J. parodė, kad jis yra įsitikinęs, kad tai yra tos pačios kilpos, to pačio žmogaus, nes yra tas pats braižas. Kilpos buvo apie 50 metrų nuo sodybos, tolimiausios gal 150 metrų atstumu. Kilpas apžiūrėjo, kai jas nuėmė. Vietoje buvo visi asmenys, kurie pasirašė ant bešeimininkių daiktų paėmimo protokolo. Taip pat kilpas apžiūrėjo ir advokatė. Visos kilpos surašytos kaip vienetai. Jos nėra aprašytos. Kilpos saugomos pas juos. Nurenkant kilpas turėjo reples, bet jų nereikėjo, be replių pavykdavo atveržti kilpas. Nuimtos kilpos skyrėsi atspalviu. Kilpų ilgio nematavo, tačiau jų tvirtinimas prie medžių buvo vienodas. Liudytojas paaiškino, kad pažeidimas padarytas kilpas pastačius, tai buvo trunkamasis procesas. Liudytojas patvirtino, kad visą su pažeidimu susijusią medžiagą surinko jis. Yra fotonuotrauka, kurioje eina R. G. ir laiko kilpas. Kilpų pagaminimas nėra užfiksuotas. Yra duomenys, kad jie kilpą numetė, o R. G. atėjo ir ją pataisė. Liudytojas D. J. laiko, kad visos rastos kilpos yra susijusios. Liudytojas D. J. paaiškino, kad rastų kilpų jie iš karto nenuėmė, nes rinko įrodymus, siekė nubausti kaltus asmenis.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. T., dirbantis (duomenys neskelbtini), parodė, kad šioje byloje didelių tyrimo veiksmų neatlikinėjo. Su tyrimo medžiaga yra susipažinęs tiek, kiek rodė D. J.. Teko peržiūrėti video medžiagą. Taip pat dalyvavo įvykio vietoje nurenkant kilpas. Tai buvo Dovainonių kaime. Kilpų nurinkime dalyvavo A. M., T. K., D. J., R. G. ir jo atstovė advokatė. Prieš kilpų nurinkimą, toje vietoje jis nebuvo. Nedalyvavo ir kameros statyme. Nurinkimas vyko dalyvaujant ir R. G. su atstove. Einant žvėrių takais, kilpas nurinko rankomis ir susuko. Nurinkimas yra užfiksuotas. Jam teko nešti kilpas. Pats kilpų, kiek prisimena, nenurinkinėjo. Jis buvo prie advokatės ir R. G. Kilpas jam davė panešti kitas pareigūnas. Jis matė, kaip kilpas pareigūnai nurinko. Nematė, kad nurenkant kilpas būtų naudojamasi kokiu nors specialiu prietaisu nuėmimui. Kilpos buvo tokio tipo, kaip ir atvežtos į teismo posėdžio salę. Kilpas pažymėjo. Statęs kilpas asmuo buvo užfiksuotas vaizdo kameroje. Daugelis kilpų buvo pastatytos ant žvėrių migracijos kelių, paremiant šakelėmis ar tiesiog pakabinant ant krūmo šakų. Jos buvo šiek tiek pakeltos, kad žvėris įkištų galvą ir pasismaugtų. Į įvykio vietą atvyko prieš surašant protokolą su kitais pareigūnais. Buvo kelios transporto priemonės. Jis vyko iš departamento. Turėjo pasikabinęs pažymėjimą. Tyrimui vadovavo D. J.. Jis atvyko D. J. žodiniu prašymu tik forminti kilpų surinkimo, kaip liudytojas. Liudytojas M. T. paaiškino, kad vykstant nurinkti kilpas, jis automobilio nevairavo, vairavo A. M., o jis sėdėjo šalia. Kitoje transporto priemonėje važiavo M. D. ir T. K.. Į vietą atvyko visi vienu metu. Tų kilpų anksčiau jis nebuvo matęs. Nurenkant kilpas visą laiką buvo šalia R. G. ir jo atstovės. Visų kilpų nuėmimo jis nematė, matė tik dalį. Liudytojo teigimu, R. G. galėjo nematyti visų nuimamų kilpų. Prieš nuimant kiekvieną kilpą, buvo pasiūlymas prieiti ir apžiūrėti. Buvo teisinamasi, kad slidu, šlapia. Kilpas rinko J., K., D. Iš pradžių jie ėjo kartu, paskui pasiskirstė, kad detaliau apžiūrėtų kuo didesnę teritoriją. R. G. buvo siūloma eiti kartu, tačiau jis sakė, kad nieko nežino, nepasiruošęs vaikščioti, advokatei išsikrovė telefonas. Pareigūnai, kiek jam žinoma, žinojo kilpų pastatymo vietas. Dalis kilpų nuėmimo buvo filmuojama, kitų atvejų negali komentuoti. Matosi viskas filmavimo medžiagoje, kilpa nuimta nuo šakos, ar nuo žemės. Prieš nurenkant kiekvienos kilpos vieta nebuvo fiksuojama. Liudytojas M. T. parodė, kad jis nešėsi mažiausiai 10 kilpų. Kilpas, kurias jis nešė, R. G. matė. R. G. buvo galimybė matyti visas kitas, jeigu tik būtų norėjęs. Nurenkant kilpas R. G. nieko nekomentavo. Kilpos buvo tikslingai pastatytos ant migracijos kelių. Visos kilpos buvo pakabintos. Kilpų pakabinimo aukštis buvo panašus. Kilpų pakabinimo būdas sutapo, dalis paremta šakele, kilpos vienodai pritvirtintos, vienoda troso medžiaga, tvirtinimas su rankomis be didesnių pastangų. Laiko pastatymą galima matyti pagal aprūdijimą. Liudytojas M. T. parodė, kad jis su D. J. žiūrėjo video įrašą, kaip R. G. stato kilpas. Įprasta praktika yra tarp pareigūnu pasitarti.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas T. K., dirbantis (duomenys neskelbtini), parodė, kad kartu su vyr. specialistu D. J. vyko į vietą, kur buvo statomos kilpos. Taip pat dalyvavo statant kameras. Važiavo, kai buvo keičiami kameros elementai. Vaikščiodami rado pristatytų kilpų. Buvo nutarta pastatyti slaptas vaizdo kameras, tikėjosi užfiksuoti asmenį. Negaliu pasakyti, kiek kartų važiavo su D. J. peržiūrėti medžiagą, keisti elementus. Kameros buvo perstatomos, nes asmuo neužsifiksuodavo. Atrodo, buvo 2 kameros. Buvo 2016 m. spalio, lapkričio mėnuo. Kamerų pastatymas nėra reglamentuotas. Tai yra techninė stebėjimo priemonė. Vyko 2-3 kartus. Kamerų įrašai buvo peržiūrimi į savaitę 1 kartą. Kamerų vaizdas įsijungia nuo judesio. Tekdavo vykti išvalyti atmintį, pakeisti elementus. Išėmus elementus, reikia nustatyti datą, nes kas kartą ji išsijungia. Jeigu data nenustatoma, rodoma kameros pagaminimo data. Negali pasakyti, ar jis laiką nustatinėjo. Grįžę į inspekciją, deda atminties kortelę į kompiuterį ir žiūri, kas užfiksuota. Šiuo atveju buvo nustatytas asmuo, kuris numestą kilpą pakelia, paremia pagaliuku, ištempia. Buvo užfiksuotas asmuo su gražiai sudėtomis kilpomis. Kilpos buvo pakabintos ant pagaliukų, kad žvėris įkištų galvą. Buvo užfiksuotas R. G.. Taip pat kamerų buvo užfiksuotas šalia gyvenantis asmuo, kuris praeina pro sklypą. Kameros stovėjo iki protokolo surašymo. R. G. atvyko į departamentą dėl kitos bylos su ta pačia striuke, su kuria buvo užfiksuotas vaizdo medžiagoje. Kai R. G. buvo atpažintas, jo darbe nebuvo. Kai pirmą kartą nuvyko į vietą, visų kilpų nefiksavo. Buvo renkama kamerų statymo vieta, atsižvelgiant į augmenija ir reljefą. Viso kilpų kiekio nefiksavo, nenorėjo palikti savo pėdsakų. Eidavo prie kamerų per aplinkui. Nenorėjo be reikalo vaikščioti. Patvirtino, kad jis dalyvavo kilpų nurinkime, kuriame taip pat dalyvavo R. G., advokatė, D. J., M. T., M. D., A. M.. Kitų asmenų nebuvo. Jie atvyko su M. D. ir A. M. anksčiau, kad prieš tai nebūtų pranešta kažkokiam šalia gyvenančiam draugui, kad jis nuimtų kilpas. Išlipus iš automobilio, atėjo šalia gyvenantis asmuo. Paėmė jo paaiškinimus. Jis sakė, kad su R. G. yra pažįstami. Jie seniau kartu dirbo vairuotojais ir dabar dažnai susitinka, kepa dešreles. Jis matydavo, jog R. G. eina į mišką. Jis sakė, kad dirba (duomenys neskelbtini)naktimis ir kai grįždavo namo, matydavo R. G. automobilį, o pačio R. G. nebūdavo. Jie buvo trise atvykę, tada atvyko R. G. su advokate ir M. T. su D. J. Kilpų nuėmimas vyko tiesiog einant migracijos takai. Kilpas nuėmė, darė nuėmimo vaizdo įrašą. Pats nuėmė iki 10 kilpų. Kilpų nereikėjo kirpti, nuėmė rankomis. Įrankių neprireikė. R. G. buvo pasakoma, kai rasdavo kilpą. Negali pasakyti, ar R. G. ėjo prie kiekvienos kilpos, tačiau apie kiekvieną rastą kilpą buvo pranešama. Advokatė pati filmavo ir dar prašė daryti pertrauką, nes jos telefono atmintis buvo pilna. Tada jos laukė. Kamera nebuvo užfiksuotas šuns lojimas ar pėdsakai. Vaizdo kamera daro garso įrašą, tačiau nebuvo girdėti lojimo. Apžiūrėtame plote pastatytos kilpos buvo pagamintos vienodu metodu, vienodo tvirtinimo. Nuo sodybos kilpos buvo apie 100 metrų atstumu. Į tas dvi ar tris kilpas, prie kurių buvo pastatytos kameros, nebuvo įkliuvusių gyvūnų. Prie kitų kilpų jie nėjo, nes nenorėjo palikti pėdų. Kad kilpas pastatė R. G., sprendžia iš vaizdo įrašo. Video įraše buvo identiškas profilis R. G. profiliui. Liudytojas T. K. parodė, kad jis pasirašė ant daiktų (kilpų) paėmimo protokolo. Daugiau, kiek pamena, nieko neformino. Liudytojas pažymėjo, kad pirmą kartą kameromis žmogus užfiksuotas rudenį. Datos negali pasakyti. Stebėjimas kameromis buvo nutrauktas, kai buvo daug sniego. Kai sniegas nutirpdavo, kameros vėl buvo pastatytomos. Kadangi žmogus nebuvo pažintas, kameros buvo laikomos toliau. Tikėjosi, kad užsifiksuos asmenį. Į kilpų nurinkimą jis atvyko kartu su D. J. Kai atvyko, buvo kažkoks automobilis. Galėjo būti, kad kiti pareigūnai atvyko anksčiau.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. M., dirbantis (duomenys neskelbtini), parodė, kad vieno reido prie Kauno marių metu, 2016 m. rudenį, su D. J. viename iš šlaitų buvo rastos kilpos. Buvo nuspręsta pastatyti vaizdo kameras. Tuomet rastų kilpų jie nefiksavo ir jų neskaičiavo. Suskaičiavo gal iki 10 kilpų ir daugiau neieškojo, nenorėjo privaikščioti, kad matytųsi jų pėdos. Jis taip pat yra dalyvavęs kameros statyme. Kada ir kiek kartų, negali pasakyti. Kameros baterijos keičiamos kas 1-2 savaites. D. J. peržiūrėdavo įrašus. Vieną kartą peržiūroje dalyvavo ir jis. Vienu metu matėsi užfiksuotas praeinantis žmogus. Kiek jam žinoma, vėliau buvo užfiksuotas kitas žmogus, statantis kilpą. Taip pat buvo užfiksuotas asmuo su kilpomis, tačiau jis pats nematė. Kameros stovėjo kelis mėnesius iki naujų metų. Per tą laikotarpį buvo užfiksuotas R. G.. Paaiškėjo, kad tai tas pats asmuo, kuris buvo atvykęs į departamentą dėl kito pažeidimo. Liudytojas A. M. parodė, kad jam R. G. buvo žinomas iš kitos bylos, kurioje jam buvo surašytas protokolas dėl stirnos pasisavinimo. Kai R. G. buvo pas jį atvykęs, kolegos R. G. atpažino. Jam taip pat buvo kilęs įtarimas, kad tai gali būti tas pats asmuo. Kolegos atėjo ir atpažino. Tai vyko departamente. Po to jie vyko į kilpų surinkimą. Pirmi nuvyko D. K., M. D. ir jis, vėliau atvyko kiti - D. J. ir M. T. Jie neužilgo atvyko. R. G. su atstove taip pat atvyko netrukus. Atvykę pirmi, jie laukė pažeidėjo. Prieš atvykstant, buvo pas šalia gyvenantį asmenį. Pasiklausinėjo, ar jam kas yra žinoma, jį apklausė. Liudytojas A. M. parodė, kad jis nurinkinėjo kilpas. Advokatė šalia filmavo. R. G. prie kiekvienos kilpos nebuvo, tačiau jam buvo siūlymas prieiti ir apžiūrėti rastas kilpas. Apie rastas kilpas informuodavo žodžiu. Vieta, kur buvo nurenkamos kilpos, jam žinoma, tačiau buvo žinomos ne visos vietos, kur stovėjo kilpos. Jis žinojo apie 10 kilpų, kurios stovi viena šalia kitos, kitos buvo surastos einant žvėrių takais. Kilpų rinkti ėjo visi, kas atvyko į vietą. R. G. kilpų nerodė ir nieko nekomentavo. Kilpos buvo renkamos nuosekliai. Apžiūrinėjo vienu metu. Į kilpų nurinkimą nuvykti jo prašė D. J. Kilpos, kurias jis su D. J. rado spalį, buvo ir tose pačiose vietose, bet buvo atsiradę ir naujų. Kameras prie rastų kilpų statė D. J., kuris vadovavo tyrimui.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. D., dirbantis (duomenys neskelbtini), parodė, kad dalyvavo, kai R. G. kitoje byloje buvo atvykęs protokolo surašymui. Jis buvo atpažintas pagal nuotrauką. Taip pat dalyvavo kilpų nurinkime. Žinojo, kad pastatyta kamera prie kilpų. Jis pats kameros statyme nedalyvavo. Kai rado kilpas, taip pat nedalyvavo. Į kilpų nuėmimą vyko jis, A. M., T. K., D. J., M. T. ir R. G. su advokate. Jie keliese nuvažiavo anksčiau, paskui atvyko kiti. Jis, A. M. ir T. K. nuvyko anksčiau, pasižiūrėjo, ar tos kilpos vis dar yra. Po to susitiko su vietiniu gyventoju, paėmė jo paaiškinimą. Tada atvažiavo advokatė, R. G.. Apklaustas vietinis asmuo teigė, kad apie kilpas nežinojo. Pasakojo, kad R. G. pas jį atvažiuodavo. Kilpų nenuiminėjo, kol neatvyko kiti. Kai atvažiavo visi, ėjo į mišką ieškoti kilpų. Jų buvo daug pristatyta. Kilpas atrišinėjo. Jos buvo pririštos prie medžio. Jis pats nuėmė daugiau nei 5 kilpas. Kai nuiminėjo, šalia buvo R. G. su atstove. Prieš nuimdami kilpą, jie juos informuodavo. Kiti pareigūnai taip pat nuiminėjo kilpas. Buvo pranešama apie kiekvieną kilpą žodžiu. Kilpas nuėmė lengvai. Liudytojas M. D. paaiškino, kad jam neteko statyti kamerų tiriant šį įvykį, tačiau tiriant pažeidimus, jam pačiam tenka statyti kameras. Kamerų baterijos keičiamos paprastai kas savaitę. Įdedant naujas baterijas, „nusinulina“ data. Kiekvieną kartą pakeitus bateriją, reikia nustatyti datą iš naujo. Kamerų laiko jie neprotokoluoja, nefiksuoja. Tokių reikalavimų nėra.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. S. parodė, kad jie su R. G. yra pažįstami. Seniau kartu dirbo apie 2 metus. R. G. atvažiuodavo pas jį pabūti gamtoje. Žino, dėl ko ši byla. Po Naujųjų metų dėl rastų kilpų pas jį buvo atvykę gamtos apsaugos pareigūnai. Jis dirba paromis, todėl ne kasdien būna namie. Pareigūnai buvo atvykę prie jo namų, gal kokie keturi. Pareigūnai jam neprisistatė, bet jis suprato, kad jie pareigūnai iš rūbų ir mašinos. Pareigūnai jo klausė, ar pažįsta R. G., ar jis stato kilpas. Jis pasakė, kad R. G. atvažiuoja išsikepti šašlykų, ar statė kilpas, jis nematė. Jis pats yra žvejys ir nemedžioja. Turi žvejo bilietą. Gyvena šalia miško apie 13-14 metų. Anksčiau pareigūnų nebuvo matęs. Ten privažiuoja daug žvejų. Apie kilpas anksčiau negirdėjo. Į mišką kartais eina pamalkauti. Kilpų nematė. R. G. pas jį lankėsi 2016 m. rudenį. Atvykdavo ne tik savaitgaliais. Atvykdavo su žmona, atsiveždavo šunį. Kartais ir jo du šunis paimdavo į mišką, kad šie palakstytų. R. G. šunį visada atsiveždavo kartu. Jis pats turi laikas, kurios pėdsakus uodžia. R. G. sakė, kad reikia pažiūrėti, kaip šunys seka pėdsakus. Jis pats savo šunų nevedžioja, nes laiko neturi. Kai R. G. savo šuns neturėjo, vedžiojo jo. Kai nusipirko mažiuką šunį, vedžiojo savo. R. G. eidavo į mišką. Pareidavo šlapias ir sušilęs. Sakydavo, kad pavargo. Būdavo, kad kai R. G. grįždavo iš miško, jis miegodavo. Ar R. G. visada vedžiodavo savo šunį miške, negalėjo pasakyti. Liudytojas A. S. taip pat neprisiminė, kad R. G. būtų minėjęs apie kilpas ir kad būtų sakęs, jog neis į mišką, nes daug kilpų. Paaiškinimą pareigūnams jis surašė pats. Kai pats ėjo į mišką, jis kilpų nerado. R. G. jis leido atvažiuoti į sodybą ir kai jo nebūdavo namuose, tačiau dažniausiai R. G. atvažiuodavo savaitgaliais. Liudytojas A. S. parodė, kad R. G. jam neminėjo, kad kilpų pagalba nori medžioti. Jis tik pasakojo apie pėdsakų sekimą. Miške daug žmonių vaikšto. Eina aplinkiniai kaimo gyventojai. Daugiau eina, kai nėra lapų – rudenį ir žiemą. Žmonės eina grybauti, eina Kauno marių pakrante. Miške vaikščioja daugiau žmonių, ne tik jis su R. G..
Teismo posėdžio metu institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovė Vida Gagienė teigė, kad administracinio nusižengimo protokolas R. G. surašytas pagrįstai, todėl prašė patraukti R. G. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 290 str. 3 d. ir 5 d. Institucijos atstovės nuomone, byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad R. G. pasigamino kilpas, jas laikė ir su jomis medžiojo. Pareigūnai patvirtino, kad ilgą laiką sekė tą teritoriją ir slapta filmavo. R. G. yra nufilmuotas, kaip nešėsi rankose kilpas ir šakas parėmimui. Abejoti filmuota medžiaga nėra pagrindo. Filmuotoje medžiagoje yra užfiksuotas tik vienas R. G., nešantis įrankius. Taip pat matosi, kaip R. G. pakelia kilpą ir pakabina ant medžio. Pareigūnai tyčia tą kilpą buvo numetę ant žemės ir R. G. ją pakėlė. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad R. G. medžiojo šiomis kilpomis. Dėl kilpų pagaminimo būdo - matyti, kad kilpos yra su kniedėmis. Jos turi tvirtą užtvirtinimą. Kitos kilpos yra be kniedžių, bet paskirtis kilpų yra ta pati – pagauti gyvūną. Tiesiog paprastai užsukti yra lengviausias būdas. Šių kilpų radimas vienoje vietoje yra gausus. Kilpos rastos palyginti nedideliame plote ir žvėrių takuose. Kilpos yra pastatytos tikslingai. Kilpų nestatė neišmanantis žmogus. R. G. buvo įdomu eiti mišką, vaikščioti. R. G. žinojo kilpų prasmę. Jis yra nufilmuotas kelis kartus. Iš filmuotos medžiagos matyti, kad ten žmonės nevaikšto. Tą patvirtina pareigūnai. Šioje situacijoje nėra kuo abejoti. Yra neatitinkanti data filmuotoje medžiagoje, tačiau tam yra paaiškinimas - išėmus elementus, „nusimuša“ data. Pareigūnai dėl skubėjimo ir neatidumo padarė techninę klaidą. Patys pareigūnai paaiškino šias aplinkybes. Su D. J. keisti elementų važiavo ne vienas pareigūnas.
Motyvuojamoji dalis
ANK 290 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už medžiojimą draudžiamais įrankiais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.5.10 p. yra įtvirtintas draudimas medžioti statant kilpas gyvūnams gaudyti, kuris taikomas tiek turintiems teisę medžioti asmenims, tiek jos neturintiems.
R. G. atstovė prašė bylą R. G. atžvilgiu nutraukti teigdama, kad nėra surinkta neginčijamų įrodymų, kad kilpas statė, pagamino ir laikė R. G. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su tokiais teiginiais. Į bylą pateiktoje vaizdo medžiagoje (b. l. 13) yra užfiksuota, kaip R. G. užkabina kilpą ant medžio. Pats R. G. teismo posėdžio metu patvirtino, kad filmuotoje medžiagoje yra jis, kad jis lankėsi tame miške 2016 m. rudenį, parodė, kad nufilmuotą situaciją jis prisimena, tačiau tvirtino, kad nufilmuotoje situacijoje jis ne stato kilpą, o tiesiog pakėlė kilpą nuo žemės ir užkabino ją ant medžio, kad į kilpą neįsipainiotų jo šuo, kurį jis vedžiojo miške. Teismas laiko, kad nurodyta versija tėra R. G. gynybinė pozicija, nes byloje apklausti pareigūnai patvirtino, kad jų stebimoje teritorijoje vieną iš kilpų jie buvo specialiai numetę ant žemės, kad kilpos tikrinti atėjęs kilpas statantis asmuo pagalvotų, jog kilpą numetė žvėris ir šalia tos vietos pastatytos kameros pagalba būtų galima užfiksuoti tą asmenį. Byloje apklaustas pareigūnas D. J. patvirtino, kad nurodyta numesta kilpa ir buvo toje vietoje, iš kurios ją paėmė ir po to ant medžio pakabino R. G., nes tuo tikslu toje vietoje ir buvo pastatyta kamera. Pažymėtina, kad kilpą R. G. pakabino žvėrims tinkamame medžioti aukštyje, panašiame, kaip ir toje vietoje rastos pakabintos kitos kilpos. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir į bylą pateiktą filmuotą medžiagą, daro išvadą, kad aptarta nufilmuota situacija rodo, kad R. G. kilpą pakabino tikslingai, būtent norėdamas ją panaudoti žvėrims gaudyti. Be to, byloje liudytoju apklaustas pareigūnas D. J. parodė, kad jis atpažino R. G., kaip kilpas stačiusį asmenį, iš striukės su ornamentu, kurią apsirengęs jis buvo atvykęs į departamentą, nes su tokia pačia striuke yra apsirengęs ir vaizdo medžiagoje užfiksuotas asmuo, laikantis rankoje kilpas ir šakas kilpoms paremti. Paminėta vaizdo medžiaga buvo peržiūrėta teismo posėdžio metu. R. G. ir jo atstovė atkreipė teismo dėmesį, kad kameroje užfiskuota filmavimo data yra 2013 m., tačiau byloje apklausti pareigūnai paaiškino filmavimo datos netikslumus, kad taip įvyko dėl žmogiškos klaidos – pareigūnams po kameros baterijos pakeitimo pamiršus nustatyti datą. Pareigūnai byloje patvirtino, kad nurodyta teritorija buvo filmuojama 2016 m. spalio – gruodžio mėn. Pats R. G. neneigė, kad nurodytu laikotarpiu jis lankėsi (ir ne vieną kartą) miške, esančiame netoli A. S. sodybos, todėl dėl vaizdinėje medžiagoje nurodyto laiko neatitikimo nėra pagrindo abejoti šioje medžiagoje užfiksuotais duomenimis dėl jų turinio konkrečiu laiku ir konkrečioje vietoje.
Nors R. G. teigė, kad nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad į bylą pateiktoje vaizdo medžiagoje esančioje nuotraukoje užfiksuotas rankose laikantis kilpas ir šakas asmuo yra būtent jis, tačiau teismas, atsižvelgdamas į nuotraukoje užfiksuoto asmens profilį, kūno konstituciją, įvertinęs pareigūnų D. J., A. M. parodymus, kad jie matė R. G., atvykusį į departamentą būtent su nuotraukoje užfiksuota striuke, turinčia ornamentą, kuri leido jiems identifikuoti R. G., neturi pagrindo abejoti, kad minėtoje nuotraukoje užfiksuotas asmuo gali būti ne R. G., o koks nors kitas asmuo. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs ir tai, kad byloje apklausti tyrime dalyvavę pareigūnai patvirtino, kad stebimoje vietoje pastatytos kameros jokių kitų asmenų, išskyrus teismui pateiktame įraše užfiksuotus epizodus, neužfiksavo, išskyrus vienu atveju užfiksuotą šalia tos vietos gyvenantį asmenį (A. S.), kuris su savimi jokių draudžiamų įrankių neturėjo.
Medžioklės taisyklių reikalavimų laikymosi kontrolę yra įgalioti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, kurie turi teisę pažeidimams tirti ir išaiškinti naudoti visas įstatymo leidžiamas priemones. Liudytojais byloje apklausti gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai detaliai paaiškino, kaip vyko pažeidimo dėl prie Dovainonių kaimo esančiame miške rastų kilpų tyrimas, kokios priemonės ir kaip jos buvo naudojamos, siekiant nustatyti pažeidėją. Teismas byloje nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti ar netikėti byloje apklaustų liudytojų parodymais. Konkreti kamerų naudojimo tvarka pažeidimams ir juos padariusiems asmenims fiksuoti nėra nustatyta. Teismas byloje nenustatė aplinkybių, kad pareigūnai, pastatydami kameras ir peržiūrėdami jų įrašus būtų veikę neteisėtai ir šie įrašai negali būti laikomi patikimais įrodymais byloje, todėl vadovaujasi į bylą pateikto vaizdo įrašo duomenimis.
Liudytojais apklausti pareigūnai D. K., A. M. teisme paaiškino, kad jie nesiekė suskaičiuoti ir nustatyti visų 2016 m. rudenį reido metu Dovainonių k. miške rastų kilpų. Be to, pastatytų kilpų skaičius neturi įtakos siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Kad kiltų atsakomybė pagal ANK 290 str. 5 d., užtenka nustatyti, kad medžiojimui asmuo pastato bent vieną kilpą, kuri yra draudžiamas medžioti įrankis. Kaip minėta, R. G. vaizdo kamera užfiksuotas statantis kilpą, todėl vien šio nustatyto fakto pakanka patraukti R. G. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 290 str. 5 d. Iš bešeimininkių daiktų paėmimo protokolo (b. l. 8) matyti, kad 2017-01-05 apžiūrint stebėtą teritoriją buvo rastos iš viso 25 kilpos ir 3 mediniai dvišakiai. Teismas, apžiūrėdamas pateiktas kilpas 2017-03-13 teismo posėdžio metu, suskaičiavo iš viso 24 kilpas. Visos nurodytos kilpos rastos apžiūrint miško teritoriją netoli A. S. sodybos 50-150 m atstumu nuo sodybos, pareigūnų parodymais nustatyta, kad kilpos pastatytos ant žvėrių migracijos takų, visų kilpų pastatymo aukštis ir būdas iš esmės vienodas (visos rastos kilpos buvo sumautos taip, kad galima lengvai nuimti, padarytos iš vielos), todėl teismas daro išvadą, kad visos rastos kilpos susiję ir jų pastatymas priskirtinas būtent R. G., nes, įvertinus byloje surinktus duomenis apie šios teritorijos stebėjimą 2016 m. spalio – gruodžio mėn., nėra jokio pagrindo manyti, kad šioje apžiūrėtoje teritorijoje kilpas būtų galėję statyti ir kiti asmenys. Taip pat šiuo atveju teismas, įvertinęs aukščiau paminėtus duomenis apie rastų kilpų išdėstymą teritorijoje, jų pastatymo būdą, laiko, kad tam tikri atskirų kilpų vielos spalvos ir storio skirtumai savaime neįrodo, kad kilpas statė ir kitas asmuo, ne tik R. G.. Teismas nenustatė, kad surenkant kilpas 2017-01-05, kilpų surinkime dalyvaujant R. G. ir jo atstovei, pareigūnai būtų elgęsi neteisėtai ar pažeidę administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises. Teismas taip pat nenustatė, kad pareigūnų veiksmai surenkant kilpas turėtų kokios nors įtakos R. G. padaryto nusižengimo kvalifikavimui, todėl teismas detaliau dėl šių veiksmų nepasisako.
Teismas, išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. G. parodymų, įvertinęs byloje apklaustų liudytojų parodymus, taip pat byloje surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus rašytinius įrodymus, laiko įrodytu, kad R. G. 2016 m. spalio – gruodžio mėn. (tiksli data nenustatyta) Kaišiadorių r., prie Dovainonių kaimo esančiame miške, medžiojo naudodamas draudžiamus medžioklėje įrankius – kilpas, skirtas medžiojamiems gyvūnams gaudyti, pagamintas iš metalinės vielos, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.5.10 p. reikalavimus. Iš viso R. G. buvo pastatęs 24 vnt. kilpų. Tokie R. G. veiksmai kvalifikuotini kaip nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 5 dalyje, padarymas.
R. G. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas ir pagal ANK 290 str. 3 d. Pagal šį straipsnį atsako asmuo už medžiojamiems gyvūnams gaudyti skirtų kilpų laikymą, gaminimą, pirkimą ar pardavimą. Nagrinėjamu atveju byloje įrodyta, kad R. G. statė kilpas, todėl jo veiksmai kvalifikuoti kaip ANK 290 str. 5 d. pažeidimo padarymas. Pažymėtina, kad asmuo, statantis kilpas, prieš tai turi būti ir jas vienu ar kitu būdu įsigijęs (pasigaminęs, nusipirkęs), be to, kilpos iki jų pastatymo neišvengiamai asmens yra laikomos. Įvertinęs paminėtas įstatymines nuostatas, teismas laiko, kad byloje nustačius R. G. veiksmuose ANK 290 str. 5 d. sudėtį, nėra pagrindo papildomai R. G. veiksmus kvalifikuoti kaip pažeidimo, numatyto ANK 290 str. 3 d. padarymą, nes ANK 290 str. 5 d. numatyta veika apima ir 290 str. 3 d. numatytus veiksmus, todėl R. G. veiksmų kvalifikavimas pagal ANK 290 str. 3 d. laikytinas pertekliniu.
Skiriant administracinę nuobaudą R. G., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį - padarytas nusižengimas, susijęs su aplinkos apsauga. R. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 35 str., 36 str.). R. G. nedirba, yra baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 41-45). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, R. G. skirtina kiek didesnė nei minimalaus dydžio bauda, numatyta ANK 290 str. 5 d. sankcijoje, su nusižengimo padarymo įrankių konfiskavimu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pripažinti R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 str. 5 d., padarymo ir skirti jam administracinę nuobaudą - 800 (aštuonių šimtų eurų 00 ct) Eur baudą su 24 (dvidešimt keturių) metalinių kilpų ir 3 medinių dvišakių, saugomų Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijoje, konfiskavimu.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.