Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys M. K., K. K., antstolė Brigita Tamkevičienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Prašymas nagrinėjamas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, pranešus apie posėdį byloje dalyvaujantiems asmenims (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 5 dalis, 593 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas iš dalies.

Antstolė Brigita Tamkevičienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0005/13/02327 pagal 2013 m. birželio 17 d. išduotą Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr.2-10004-541/2013 dėl skolos išieškojimo iš skolininko K. M., išieškotojos UAB „Intrum Lietuva“ naudai.

Pagal pareiškėjos pateiktus duomenis 2020 m. sausio 9 d. turto arešto aktu Nr. S-20000134 vykdomojoje byloje buvo areštuotas skolininkui M. K. ir jo sutuoktinei K. K. priklausantis nekilnojamasis turtas, skolininko sutuoktinės piniginės lėšos, esančios nurodytoje banko sąskaitoje, bei turtinės teisės, priklausančios skolininkui M. K. pagal pensijų kaupimo sutartį. Antstolė 2020 m. vasario 5 d. patvarkymu pasiūlė išieškotojai per 30 dienų kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas pagal įstatymą arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 straipsniai). Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkas M. K. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su suinteresuotu asmeniu K. K.. Pažymėtina, jog jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, taip pat pajamos, gautos iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Turtas, iš kurio negali būti išieškoma, išvardytas CPK 668 straipsnyje. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.

Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie vedybų ar povedybinės sutarčių sudarymą, turto padalijimo faktų nėra įregistruota, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių M. K. ir K. K. nuosavybė.

Pagal pareiškėjos teismui pateiktus duomenis nustatyta, kad skolininkas M. K. ir jo sutuoktinė per antstolio nustatytą terminą nepateikė antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, pareiškėjos prašymas tenkintinas iš dalies, nustatytina, kad skolininkui M. K. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine K. K. priklauso ½ nekilnojamojo turto esančio adresu, (duomenys neskelbtini), ir ½ sutuoktinei K. K. priklausančių piniginių lėšų, esančių nurodytoje banko sąskaitoje (CPK 667 straipsnis).

Kaip jau minėta, antstolė taip pat turto arešto aktu areštavo skolininko teisę į pinigines lėšas, esančias ir/ar būsimas UAB „Swedbank investicijų valdymas“, priklausančias skolininkui M. K., pagal 2019 m. gegužės 14 d. pensijų kaupimo sutartį.

Vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis).

Teismas pažymi, jog vykdomojoje byloje areštuota skolininko teisė į pinigines lėšas pagal pensijų kaupimo sutartį, duomenų, kad šis turtas priklauso skolininko sutuoktinei, nepateikta. Iš pateikto turto arešto akto nustatyta, jog turtas, į kurį prašoma nustatyti skolininko turto dalį, nuosavybės teise priklauso skolininkui M. K., todėl nėra pagrindo vykdyti tokio turto nuosavybės dalių nustatymą tarp bendraturčių CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, jog areštuotas turtas – pinigines lėšas pagal pensijų kaupimo sutartį – priklauso skolininkui, pareiškėjos prašymas šioje dalyje atmestinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, 593 straipsnio 6 dalimi, 667 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui M. K. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine K. K. priklauso ½ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir ½ sutuoktinei K. K. priklausančių piniginių lėšų, esančių banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitą prašymo dalį atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.