- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-01-17
- Bylos Nr.
- 1-42-986/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59928-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Nekrašas
- Kaltinamasis
- D. J.
- Nukentėjusysis
- G. S.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant prokurorei Stasei Svetickienei, kaltinamajam D. J., jo gynėjai advokatei Rimai Šmigelskytei, nukentėjusiajai G. S., viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2013-05-23 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 132 str. 2) 2014-09-25 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. 3) 2014-11-21 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d., 178 str. 2 d., 2015-01-12 Kėdainių r. apylinkės teismo nutartimi bausmė subendrinta su 2014-09-25 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė laisvės apribojimas 1 metų ir 3 mėnesių terminui, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. J. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2016 m. gruodžio 25 d., apie 22.15 val., savo namuose - buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, be jokios priežasties tyčia spyrė koja vieną kartą į nosį ant lovos sėdinčiai savo šeimos narei- sugyventinei G. S., dėl ko pastaroji nukrito ant grindų, kur jai gulinčiai tyčia sudavė vieną kartą delnu į dešinį skruostą ir taip šiais veiksmais padarė jai nosies sumušimą su poodine kraujosruva ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios G. S. sveikatą.
Kaltinamasis D. J. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir teisiamajame posėdyje paaiškino, kad 2016-12-25 šventė Šv. Kalėdas. Buvo neblaivus, per daug buvo pavartota alkoholio. Jis sugyventinės paprašė pakloti lovą. Grįžtant iš tualeto jam kažkas pasivaideno. Vaidenimasis susijęs su alkoholio vartojimu. Be jokios priežasties smogė sugyventinei iš kojos į veido sritį, pataikė į nosį, dėl ko ji nuvirto nuo lovos. Parkritus jai delnu švelniai sudavė į veidą. Sugyventinė nuo šalto vandens atsikvošėjo, verkė, griebėsi už nosies, nes iš jos smarkiai tekėjo kraujas. Jis pradėjo stabdyti kraują, nešti šaltą vandenį, šaltus kompresus, iškvietė medikus. Jam sustabdyti kraujavimo nepavyko, reikėjo medikų pagalbos. Su nukentėjusiąja susitaikė, gailisi. Pastaruoju metu retai kada vartoja alkoholį, gali susilaikyti.
Kaltinamojo, jo gynėjo ir prokuroro sutikimu įrodymų tyrimas sutrumpinamas (BPK 273 str.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Lietuvos Respublikos BPK 291 str. 2 d. tvarka išvardinti: 2015-12-25 tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, iš kurio matyti, kad policijos pareigūnui G. S. paaiškino, kad D. J. jai spyrė į veidą iš kojos ir trenkė į veidą su ranka. Ant veido matosi patinimas, ištinusi nosis (b. l. 12- 15); pranešimas apie įvykį, ROIK 0116000717820, iš kurio matyti, kad D. J. 2016-12-25, 22 val. 26 min. telefonu pranešė, kad jis savo neblaiviai sugyventinei trenkė į nosį, reikalinga GPM (b. l. 16- 20); liudytojos G. S. apklausos protokolas, kuriame nurodyta, kad D. J. 2016-12-25, apie 22 val. 15 min., jai neblaiviai sėdint ant lovos be jokios priežasties spyrė koja vieną kartą į nosį, o jai nukritus ant grindų delnu sudavė į dešinį žandą. Ji smūgių metu juto skausmą, buvo aptemę akyse (b. l. 27- 28); specialisto išvada Nr. G3344/2016 (02), iš kurios matyti, kad G. S. konstatuota nosies sumušimas su poodine kraujosruva. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, vieno trauminio poveikio pasėkoje, jis atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir galėjo būti padarytas 2016-12-25(b. l. 38); neblaivumo nustatymo alkotesteriu kvitas (b. l. 41), iš kurio matyti, kad 2016-12-25, 23 val. 24 min. D. J. nustatytas 2,62 prom. girtumas (b. l. 41).
Nusikaltimas, numatytas LR BK 140 str. 2 d. padaromas tik tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog mušdamas ar kitaip smurtaudamas gali sukelti fizinį skausmą, padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą ir to siekia arba sąmoningai leidžia kilti tokiems padariniams. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, tai yra suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes- kad jo smurtavimas sukels sugyventinei fizinį skausmą, gali padaryti ir sveikatos sutrikdymą, ir to siekė. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas baigtas, nes sukeltos BK 140 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės– kaltinamojo sugyventinei sukeltas fizinis skausmas.
Kaltinamasis kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai, patvirtino smurtavęs prieš savo sugyventinę. Tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš šeimos narį patvirtina ir nukentėjusiosios parodymai, medicinos specialisto išvada. Šiais paminėtais įrodymais teismas neturi pagrindo netikėti. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 20 str., 301 str. 1 d., ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad D. J. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2016 m. gruodžio 25 d., apie 22.15 val., savo namuose- buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, be jokios priežasties tyčia spyrė koja vieną kartą į nosį ant lovos sėdinčiai savo šeimos narei- sugyventinei G. S., dėl ko pastaroji nukrito ant grindų, kur jai gulinčiai tyčia sudavė vieną kartą delnu į dešinį skruostą ir taip šiais veiksmais padarė jai nosies sumušimą su poodine kraujosruva ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios G. S. sveikatą.
D. J. baudžiamąją atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos (BK 59 str. 1 d. 2 p.), ir jo aktyvūs veiksmai bandant išvengti sunkesnių padarinių- jis skambino į BPC ir pranešė apie tai, kad nukentėjusiajai reikalinga greitoji medicinos pagalba (BK 59 str. 1 d.), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė– veikos padarymas apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Nors kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir teistumas už jį neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, t. y. jis yra recidyvistas, tačiau ši aplinkybė negali būti pripažintina sunkinančia, nes BK 60 str. 1 d. 13 p. redakcija, numatanti šią sunkinančią aplinkybę, galioja nuo 2015-03-24, t. y. vėliau nei jo teistumas pagal paskutinį nuosprendį.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį- padaryta viena tyčinė nusikalstama veika žmogaus sveikatai, ji baigta, nesunki, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia; į padarytos veikos motyvus ir tikslus– smurtas panaudotas visiškai be dingsties prieš silpnesnį asmenį. D. J. praeityje ne kartą baustas administracine tvarka už alkoholinių gėrimų gėrimą viešoje vietoje (paskutinį kartą 2013 m., b. l. 83), nevedęs, nuo 2016-06-10 nedirba (b. l. 84- 86), registruotas darbo biržoje (iš jo žodžių). Jis nėra registruotas VšĮ Kėdainių PSPC psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje, tačiau nuo 2015-09-28 yra VšĮ Kėdainių PSPC priklausomybės ligų priežiūros grupėje, diagnozė: Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b. l. 82). D. J. teisiamas ketvirtą kartą. Taigi D. J. būdamas teistas, naują tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas pagal BK 27 str. 1 d. vertinama kaip nusikaltimų recidyvas. Tai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, rodo polinkį į nusikalstamų veikų darymą, tai, kad ši veika buvo tik nuoseklus kaltinamojo gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys, jo nenorą taisytis, daryti išvadų iš ankščiau paskirtų bausmių, taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių. Šių išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad kaltinamajam už BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurios dydis, atsižvelgiant į nustatytas dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir vieną sunkinančią aplinkybę, nustatytinas mažesnis nei įstatyme numatytas bausmės vidurkis. Teismo manymu BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo ar arešto bausmės išvadų dėl praeityje padarytų nusikaltimų nepadariusiam D. J. laikytinos per švelniomis bausmės rūšimis, jas paskyrus nebūtų pasiekti bausmės tikslai.
BK 75 str. 1 d. nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus) ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, tai kad kaltinamasis teisiamajame posėdyje pakankamai kritiškai įvertino savo veiksmus ir dėl jų nuoširdžiai gailisi, tai kad jis pirmą kartą smurtavo prieš savo sugyventinę ir į jo pažadą ateityje daugiau smurto nenaudoti, taip pat į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, tai, kad sunkių pasekmių nebuvo sukelta, nukentėjusioji jam atleido ir griežtos bausmės nesiekia, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant BK 75 str., bei skiriant įpareigojimus. Teismo manymu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą, ir kaltinamajam suteiktina galimybė įrodyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamajam atidėjus bausmės vykdymą skirtini tokie įpareigojimai, kurie įtakotų jo elgesį bei suteiktų galimybę pasikeisti. Įvertinus tai, kad D. J. prisipažįsta turintis priklausomybę nuo alkoholio ir sutinka gydytis šią priklausomybės ligą, pagrįstai manytina, jog šios priklausomybės ligos gydymas kartu su kitais įpareigojimais turės didesnį efektą siekiant BK 41 str. 2 d. numatytų bausmės tikslų, kurie šiuo atveju gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, D. J. skirtini įpareigojimai: pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; gydytis nuo alkoholizmo.
Baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 str. numatyta tvarka, D. J. prisipažino esantis kaltas dėl jam inkriminuotos veikos. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ str. (redakcija nuo 2013-07-13, Žin. 2013, Nr. 75-3770) nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Realios bausmės atlikimo atveju į bausmę įskaitytinas D. J. laikino sulaikymo laikas nuo 2016-12-25, 23 val. 15 min., iki 2016-12-27 14, val. 36 min. (b. l. 47- 48, 49- 50), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 66 str.).
Kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 63- 64). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Civilinio ieškinio ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nėra.
Bylos nagrinėjimo metu buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba ir šiuo metu yra registruotas darbo biržoje (iš jo žodžių), be to gynėjas byloje dalyvavo ne jo pageidavimu, jam gynėjas paskirtas sutinkamai su BK 51 str. 1 d. 9 p., atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, o išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu jo galimybes pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl iš kaltinamojo nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
D. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d., bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 3 p., 5 p., 8 p., bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje; 2) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo;
Vadovaujantis BK 66 str. 1 d., realios bausmės atlikimo atveju, į bausmės laiką įskaityti D. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-12-25, 23 val. 15 min., iki 2016-12-27, 14 val. 36 min. (dvi paras).
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti– palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu, iš nuteistojo D. J., nepriteisti.
Išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodoma, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.