- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-28
- Bylos Nr.
- AS-858-926-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00921-2011-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Irmantas Jarukaitis (pran.)
- Pareiškėjas
- P. Š.
- Atsakovas
- Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. Š. skundą atsakovui Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas P. Š. (toliau – ir pareiškėjas) 2012 m. spalio 29 d. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą (b. l. 124) priteisti 682,60 litų bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškino, jog į teismo posėdžius jis vyko nuosavu automobiliu, tačiau pateikti patvirtinančių įrodymų apie automobilio, kuriuo vyko į teismus, kuro sąnaudas negali, todėl nėra galimybės apskaičiuoti kuro sąnaudas ir jos negalėtų būti priteistos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis ir jo atstovas tikrai buvo atvykęs į teismus ir dalyvavo teismo posėdžiuose, priteistinos vykimo maršrutais maršrutinio autobuso bilieto išlaidos. Nurodė, jog pateikti skundą į Šiaulių apygardos administracinį teismą pareiškėjas vyko maršrutu Priešginių kaimas–Šiauliai ir Šiauliai–Priešginių kaimas. Maršrutinio autobuso stotelės Priešginių kaime nėra, artimiausia maršrutinio autobuso stotelė yra Meškuičiuose. Šios išlaidos yra 5,70 litų į vieną pusę. Šiaulių apygardos administraciniame teisme vykusiame teismo posėdyje dalyvavo pareiškėjas ir jo atstovas. Pareiškėjas vyko maršrutu Priešginių kaimas – Šiauliai ir Šiauliai–Priešginių kaimas. Maršrutinio autobuso stotelės Priešginių kaime nėra, artimiausia maršrutinio autobuso stotelė yra Meškuičiuose. Šios išlaidos yra 5,70 litų į vieną pusę. Atstovas vyko miesto maršrutiniu transportu, kelionės bilietus atstovui nupirko pareiškėjas ir šios išlaidos yra 1,80 litų į vieną pusę.
Pažymėjo, jog pareiškėjas pateikti apeliacinį skundą atvyko į Šiaulių apygardos administracinį teismą, vykdamas maršrutu Priešginių kaimas – Šiauliai ir Šiauliai–Priešginių kaimas. Maršrutinio autobuso stotelės Priešginių kaime nėra, artimiausia maršrutinio autobuso stotelė yra Meškuičiuose. Šios išlaidos yra 5,70 litų į vieną pusę. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme vykusiame teismo posėdyje dalyvavo pareiškėjas ir jo atstovas. Pareiškėjas vyko maršrutu Priešginių kaimas –Vilnius ir Vilnius–Priešginių kaimas. Maršrutinio autobuso stotelės Priešginių kaime nėra, artimiausia maršrutinio autobuso stotelė yra Meškuičiuose. Šios išlaidos yra 5,70 litų (Meškuičiai–Šiauliai) ir 48,50 litų (Šiauliai–Vilnius) į vieną pusę. Atstovas vyko maršrutu Vilnius–Šiauliai ir Vilnius–Šiauliai, nuo Šiaulių ir iki Šiaulių su atstovu vyko kartu. Šios išlaidos yra 48,50 litų į vieną pusę. Pareiškėjas nurodė, kad prašyme nurodytos kainos yra visiems žinoma aplinkybė, kadangi tokią informaciją kiekvienas asmuo gali gauti viešai iš UAB „Busturas“, todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistina 599,60 litų (5,70 Lt x 2 + 5,70 Lt x 2 + 1,80 Lt x 2 + 5,70 Lt x 2 + 5,70 Lt x 2 + 48,50 Lt x 2 + 48,50 Lt x 2 = 599,60 litų) už vykimus į teismus. Pabrėžė, jog tam, kad pareiškėjo atstovas galėtų pareiškėjui atstovauti teisme, pareiškėjas turėjo patvirtinti notarinį įgaliojimą (57 litai), Nurodė, jog Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme pareiškėjas buvo viename teismo posėdyje, todėl pareiškėjui priteistina 26 litų dienpinigių (130 Lt MGL x 10 % x 2 = 26 Lt). Iš viso pareiškėjas prašo priteisti 682,60 litų bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
Pasiruošimo prašymui nagrinėti stadijoje atsakovas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (b. l. 133-134) prašė prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44-45 straipsnių nuostatas teismas gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet ir išlaidų paskaičiavimą ir pagrindimą. Teismas gali priteisti tik pagrįstas ir atitinkamai suinteresuotos šalies realiai turėtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS145-460/2009).
Nurodė, jog pareiškėjas prašyme pateikia skaičiavimus, tačiau nepateikia išlaidas patvirtinančių įrodymų, nenurodo, kada tiksliai jis vyko į Šiaulius pateikti procesinius dokumentus, todėl nėra galimybės nustatyti, ar jis išlaidas patyrė būtent dėl konkrečios bylos.
Pažymėjo, jog pareiškėjas taip pat prašo priteisti atstovo kelionės išlaidas, tačiau advokato vykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos tik, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Konkrečiu atveju nei pareiškėjo, nei jo atstovo dalyvavimas teismo posėdyje Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nebuvo privalomas, šalis su atstovu vyko savo iniciatyva, todėl kelionės išlaidos neatlygintinos.
Atsakovas nurodė, jog prašymai dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo nagrinėtini apeliacinės instancijos teisme, o prašymai dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, spręstini pirmosios instancijos teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-2390/2011).
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 22 d. nutartimi (b. l. 136-139) pareiškėjo P. Š. prašymą atsakovui Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl išlaidų atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą ir pareiškėjo prašymo dalį dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, priteisimo perdavė nagrinėti pagal kompetenciją Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimu pareiškėjo P. Š. apeliacinis skundas buvo patenkintas ir Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 21 d. sprendimas ir Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimas Nr. SP-4117(7.2675) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“ panaikinti. Administracinė byla išspręsta pareiškėjo naudai, todėl pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovo turėtų teismo išlaidų atlyginimo (ABTĮ 44 str. 1, 6 d.).
Nurodė, jog pareiškėjas teismo prašo priteisti dienpinigius, transporto išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog pagal ABTĮ 45 straipsnio nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką proceso šalių išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmąja ir apeliacine instancija, priteisimo klausimą atskirai sprendžia konkretus apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Prašymai dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo nagrinėtini apeliacinės instancijos teisme, o prašymai dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, spręstini pirmosios instancijos teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-2390/2011). Remdamasis tuo, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo P. Š. prašymo dalis dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, priteisimo perdavė nagrinėti pagal kompetenciją Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teismas nurodė, jog pareiškėjas prašo atlyginti transporto išlaidas, patirtas vykstant į Šiaulių apygardos administracinį teismą pateikti procesinius dokumentus, dalyvauti posėdyje. Nurodė, jog išlaidų pagrįstumas reiškia, jog jos turi būti įrodytos, tačiau šiuo atveju nepakanka pateikti dokumentus, pagrindžiančius tam tikras sumas ir (ar) suteiktas paslaugas, būtina įrodyti, kad už jas buvo sumokėta (realios išlaidos) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-172/2012).
Pažymėjo, jog pareiškėjas nurodo, jog į teismą realiai vyko automobiliu, bet šių išlaidų negali pagrįsti, todėl prašo priteisti prielaidomis grindžiamas transporto išlaidas, t. y. išlaidas, kurias jis būtų patyręs, jei į teismą jis būtų vykęs UAB „Busturas“ autobusu. Remdamasis tuo, kad prašomų priteisti transporto išlaidų pareiškėjas realiai nepatyrė, teismas pareiškėjo prašymą šioje dalyje atmetė kaip nepagrįstą. Pažymėjo, jog iš pareiškėjo prašymo turinio nėra aišku, ar atstovas su pareiškėju į teismo posėdžius realiai vyko pareiškėjo automobiliu ar autobusu, ar pareiškėjo prašomos priteisti išlaidos buvo realiai turėtos ar grįstos prielaidomis. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad atstovo dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo privalomas, šalis su atstovu vyko savo iniciatyva, todėl kelionės išlaidos neatlygintinos.
Nurodė, jog pareiškėjas prašo atlyginti 57 litų išlaidas, turėtas patvirtinant notarinį įgaliojimą. Pareiškėjas teismui pateikė 2010 m. rugsėjo 27 d. įgaliojimą, kuriuo R. J. įgaliojo jo vardu sudaryti teisinės pagalbos sutartis, reikšti ieškinius bei priešieškinius, atstovauti jo interesams visose teismo įstaigose bei atlikti kitus veiksmus. Atsižvelgdamas į tai, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundą teismui pateikė 2011 m. gruodžio 9 d., o įgaliojimas sudarytas 2010 m. rugsėjo 27 d., atstovą įgaliojant pareiškėją atstovauti ne konkrečioje byloje, teismas nurodė, jog jis neturi teisinio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo prašomos priteisti išlaidos yra susijusios su nagrinėta byla.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė atlyginti bylą laimėjusiai šaliai dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad dienpinigių išlaidos priteisiamos tik tuomet, jei proceso šalies gyvenamoji vieta yra kitame mieste nei vyko teisminis procesas, ir tokio asmens dalyvavimas teismo posėdžiuose buvo susijęs su apsistojimu visai dienai kitame mieste nei yra jo gyvenamoji vieta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-421/2010). Vertindamas dienpinigių priteisimą už pirmosios instancijos teismo posėdžio dieną (2012 m. kovo 12 d.), teismas nurodė, jog pareiškėjo gyvenamoji vieta yra Priešginių kaimas, Joniškio rajonas, o teisminis procesas nagrinėjant bylą pirmąja instancija vyko Šiauliuose, pareiškėjas posėdyje dalyvavo nuo 10.00 iki 10.40 val. Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, jog dalyvavimas teismo posėdyje buvo susijęs su apsistojimu visai dienai Šiauliuose, todėl teismas atsižvelgdamas į teismo posėdžio trukmę bei į atstumą tarp pareiškėjo gyvenamosios vietos ir Šiaulių, konstatavo, jog pareiškėjo dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo susijęs su apsistojimu visai dienai kitame mieste nei yra jo gyvenamoji vieta ir nagrinėjamu atveju pareiškėjui dienpinigių nepriteisė.
Atsižvelgęs į nurodytus argumentus, teismas pareiškėjo prašymą dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.
III.
Pareiškėjas P. Š. atskiruoju skundu (b. l. 142-144) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį ir priteisti iš Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 682,60 litų bylinėjimosi išlaidų.
Atskirajame skunde nurodomi argumentai, pateikti prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Papildomai pažymima, kad pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra įrodytos. Pareiškėjo ir jo atstovo dalyvavimas teismuose yra patvirtintas teismo posėdžių protokolais. Pareiškėjas nurodo, jog įgaliojimą atstovui surašė tada, kai tapo aišku, jog reikės bylinėtis su Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Įgaliojimas yra panaudotas šioje konkrečioje administracinėje byloje, jokioje kitoje byloje už įgaliojimo patvirtinimą pareiškėjui nėra priteista bylinėjimosi išlaidų. Mano, jog teismas nepagrįstai dalį pareiškėjo prašymo perdavė nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Pareiškėjas pažymi, jog ABTĮ nesieja dienpinigių priteisimo su gyvenamąja vieta. Nurodo, jog pareiškėjo gyvenamoji vieta yra Priešginių kaimas, Joniškio rajonas, ir jam atvykti į Šiaulių apygardos administracinį teismą užtrunka laiko, todėl negalima sugaišto laiko sieti vien su teismo posėdžiu ir neatsižvelgti į vykimo į teismą laiką.
Atsiliepimas
Atsakovas Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, jog pareiškėjas nepateikė išlaidas patvirtinančių įrodymų, nenurodė, kada tiksliai jis vyko į Šiaulius pateikti procesinius dokumentus. Išlaidas patvirtinančių dokumentų pareiškėjas nepateikė ir kartu su atskiruoju skundu. Mano, jog pareiškėjas kelionės išlaidų būtinumo nepagrindžia. Pažymi, jog nesant būtinumo dalyvauti teismo posėdžiuose nepagrindžiamas ir priteistinų dienpinigių būtinumas. Atsakovas nurodo, jog išduotame įgaliojime pareiškėjo atstovas įgaliotas nenurodant konkrečios bylos, todėl nėra pagrindo sieti notarinio įgaliojimo išdavimo išlaidų su konkrečia byla.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo P. Š. prašymą atsakovui Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą ir pareiškėjo prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, priteisimo perdavė nagrinėti pagal kompetenciją Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pareiškėjas pateiktu atskiruoju skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pareiškėjui priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teismo proceso metu, pareiškėjas taip pat mano, jog nepagrįstai teismas nusprendė jo prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, perduoti nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, pabrėžia, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylinėjimosi išlaidos gali būti paskirstytos tik to teismo ir toje byloje, kurioje jos atsirado, todėl prašymas dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, paduodamas pirmosios instancijos teismui ir jame nagrinėjamas, atitinkamai prašymas dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo nagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme. Tais atvejais, kai prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje paduotas ne tiesiogiai apeliacinės instancijos, o pirmosios instancijos teismui (ir atvirkščiai), šis teismas prašymą turėtų persiųsti apeliacinės instancijos teismui, o apeliacinės instancijos teismas – pirmosios instancijos teismui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-421/2010, 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012). Remdamasi nurodytais išaiškinimais, teisėjų kolegija vertina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo klausimą, o klausimą dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, priteisimo perdavė nagrinėti pagal kompetenciją Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šiuo atveju toks pirmosios instancijos teismo procesinis veiksmas negali būti vienareikšmiškai traktuojamas kaip pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimas.
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo spręstas klausimas dėl pareiškėjo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, nurodo, jog iš dalies pritaria pareiškėjo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas tam tikru aspektu netinkamai sprendė pareiškėjui priteistinų bylinėjimosi išlaidų klausimą.
Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog, remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas P. Š. kreipėsi su skundu į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimą Nr. SP-4117(7.2675) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“ (b. l. 2). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 16 d. sprendimu (b. l. 115-122) pareiškėjo P. Š. apeliacinis skundas buvo patenkintas ir Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 21 d. sprendimas ir Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimas Nr. SP-4117(7.2675) „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“ buvo panaikinti. Taigi administracinė byla buvo išspręsta pareiškėjo naudai, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalimi, nurodė, jog pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
ABTĮ 44 straipsnio 2 dalis numato, kad, kai sprendimas yra priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Remiantis ABTĮ 44 straipsnio 6 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Pažymėtina, jog iš nurodyto teisinio reguliavimo, iš ABTĮ 44-45 straipsnių nuostatų matyti, kad šiose nuostatose yra įtvirtinta ne tik asmens teisė reikalauti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, bet ir numatytas minėtos teisės įgyvendinimo mechanizmas, t. y. asmuo turi pagrįsti prašymą dėl išlaidų atlyginimo tiek turėtų išlaidų įvertinimu skaičiais (išlaidų apskaičiavimas), tiek įrodymais (išlaidų pagrindimas).
Tuo tarpu teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, t. y. pagrįstas ir atitinkamai suinteresuotos šalies realiai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė priteisti jam dienpinigius, transporto išlaidas, išlaidas, susijusias su įgaliojimo išdavimu.
Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo prašomus priteisti dienpinigius, nurodo, jog dienpinigiai priteisiami tada, jei proceso šalies gyvenamoji vieta yra kitame mieste nei vyko teisminis procesas, ir tokio asmens dalyvavimas teismo posėdžiuose buvo susijęs su apsistojimu visai dienai kitame mieste nei yra jo gyvenamoji vieta (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-421/2010). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju negali būti atsižvelgiama tik į teismo posėdžio trukmę ir remiantis tuo sprendžiama, ar priteisti proceso šaliai prašomus dienpinigius. Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjo gyvenamoji vieta yra Priešginių kaime, Joniškio rajone, o procesas pirmosios instancijos teisme vyko Šiaulių apygardos administraciniame teisme (Šiauliuose) (b. l. 87-90) ir pareiškėjas dalyvavo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. teismo posėdyje (b. l. 81-85), todėl jam yra priteistina 13 litų (130 Lt MGL x 10 % = 13 Lt) dienpinigių iš atsakovo.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas taip pat prašė priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, susijusias su įgaliojimo, išduoto 2010 m. rugsėjo 27 d. R. J., sudarymu, t. y. 57 litus. Teisėjų kolegija vertina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas šių pareiškėjo prašomų bylinėjimosi išlaidų nepriteisė. Pabrėžtina, jog nors Šiaulių apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje 2012 m. kovo 12 d. posėdyje pareiškėjas buvo atstovaujamas jo atstovo R. J. pagal įgaliojimą, pasirašytą 2010 m. rugsėjo 27 d. (b. l. 81-85), tačiau nurodytu įgaliojimu suteikiama teisė įgaliotiniui R. J. atlikti įvairaus pobūdžio teisinius veiksmus ne tik nurodytoje administracinėje byloje, bet suteikiami platūs įgaliojimai veikti ir kitose bylose, valstybės institucijose, t. y. R. J. suteikiama teisė sudaryti teisinės pagalbos sutartis, pareiškėjo vardu reikšti ieškinius, prašymus, atstovauti pareiškėjui valstybės įmonėje Registrų centre, notarų biuruose ir kitose įstaigose, daryti pareiškėjo vardu pareiškimus ir atlikti kitus veiksmus, nurodytus išduotame įgaliojime (b. l. 78). Iš įgaliojime įvardintų įgaliotiniui suteikiamų teisių apimties, tai, kad juo suteikiama teisė atstovauti pareiškėją ne tik nurodytoje administracinėje byloje, bet ir kitose bylose, kitose institucijose, teisėjų kolegija vertina, kad šiuo atveju išlaidų, susijusių su įgaliojimo parengimu, tvirtinimu, negalima pripažinti kaip bylinėjimosi išlaidų, priteistinų šioje administracinėje byloje. Papildomai pažymėtina, jog remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad pagal nurodytą įgaliojimą R. J. atstovavo pareiškėją ir Šiaulių apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-485-289/2011 (b. l. 5-7). Teisėjų kolegija nurodo, jog šiuo atveju pareiškėjas nepagrindė, kad nurodytos išlaidos yra susijusios su administracinės bylos, dėl kurios prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas, nagrinėjimu.
Teisėjų kolegija nurodo, jog nors pareiškėjas yra bylos šalis, kurio naudai priimtas teismo sprendimas ir jis turi teisę į teismo išlaidų atlyginimą, tačiau, kaip minėta, jam gali būti priteistos tik pagrįstos, būtinos, realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos. Pažymėtina, jog, sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus. Išlaidų pagrįstumas reiškia, jog jos turi būti įrodytos, tačiau šiuo atveju nepakanka pateikti dokumentus, pagrindžiančius tam tikras sumas ir (ar) suteiktas paslaugas, būtina įrodyti, kad už jas buvo sumokėta (realios išlaidos) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-34/2009, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 18, 2009 m., 144-216 p., 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-172/2012).
Šiuo atveju nors pareiškėjas nurodo, jog į teismą realiai vyko automobiliu, tačiau pats pažymi, kad šių išlaidų negali pagrįsti, todėl prašo priteisti prielaidomis grindžiamas transporto išlaidas, t. y. išlaidas, kurias jis būtų patyręs, jei į teismą jis būtų vykęs UAB „Busturas“ autobusu. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytus pareiškėjo argumentus, vertina, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas šioje dalyje pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą, kadangi neįmanoma nustatyti pareikėjo realiai patirtų išlaidų. Pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas kaip transporto išlaidas patirtas vykstant autobusu, nors realiai pareiškėjas vyko automobiliu, laikytinas nepagrįstu. Kaip minėta, gali būti priteisiamos tik pagrįstos, realios bylinėjimosi išlaidos ir šiuo atveju pareiškėjo reiškiamas prašymas neatitinka šių nurodytų kriterijų ir pareiškėjo įvardintos išlaidos negali būti jam priteistinos.
Pažymėtina, jog kitų bylinėjimosi išlaidų (t. y. pareiškėjo atstovo išlaidų) pagrįstumo ir realumumo pareiškėjas taip pat nepagrindė, todėl jos negali būti priteistinos. Pareiškėjas nepateikė išlaidas patvirtinančių įrodymų, nenurodė, kada tiksliai vyko pareiškėjo atstovo kelionės, kurių išlaidos turėtų būti atlygintos, todėl nėra galimybės nustatyti, ar šios išlaidos buvo realiai patirtos būtent dėl nurodytos administracinės bylos (b. l. 124-125, 142-144). Pastebėtina, jog pareiškėjas pateiktu atskiruoju skundu iš esmės nepateikė pagrįstų įrodymų, leidžiančių vertinti, kad vis dėlto jo prašomos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistinos.
Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino pareiškėjo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas yra tenkintinas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo nutartis yra atitinkamai keistina, nurodant pareiškėjui iš atsakovo priteisti 13 litų bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo P. Š. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutarties rezoliucinės dalies pirmą dalį pakeisti ir ją išdėstyti taip:
„pareiškėjo P. Š. prašymą atsakovui Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies. Pareiškėjui P. Š. iš atsakovo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos priteisti 13 (trylika) litų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant Šiaulių apygardos administraciniame teisme. Kitą dalį pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą“.
Likusią pirmosios instancijos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.