Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-12-02 · Administracinė byla Nr. AS-822-728-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-02
Bylos Nr.
AS-822-728-11
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00284-2011-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Skirgailė Žalimienė (pran.), Antanas Ablingis
Pareiškėjas
J. S.
Atsakovas
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Trečiasis asmuo
Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Administracinė byla Nr. AS822-728/2011Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00284-2011-3Procesinio sprendimo kategorija 57, 63.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. gruodžio 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus vedėjai K. G., dėl veiksmų vilkinimo ir rašto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovas) 2011 m. birželio 28 d. raštą Nr.(1.7)-SR-2515 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą priimti sprendimą, atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, priteisti iš atsakovo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos bylinėjimosi išlaidas, Klaipėdos apygardos administracinį teismą nuo bylos nagrinėjimo nusišalinti, bylą perduodant Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris išspręstų bylos klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos administraciniam teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti, kadangi skundas nenagrinėtinas teismų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nurodydamas, kad atsižvelgiant į skundžiamo Rašto turinį, pareiškėjas buvo informuojamas apie atliekamus veiksmus sprendžiant jo pateikto prašymo suteikti antrinę pagalbą civilinėje byloje tenkinimo klausimą, todėl yra informacinio pobūdžio raštas ir pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia. Dėl pareiškėjo prašymo įpareigoti atsakovą priimti sprendimą, pabrėžė, kad atsakovas skundžiamu Raštu neatsisakė priimti sprendimo dėl pareiškėjo prašymo, o tik informavo pareiškėją apie jo prašymo nagrinėjimo eigą, todėl nesant duomenų, kad atsakovas atsisakė atlikti veiksmus, nėra galimybės svarstyti skundo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir todėl toks reikalavimas negali būti nagrinėjimo dalyku Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme. Pareiškėjo prašymo dėl teismo nusišalinimo netenkino, nurodydamas, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato teisės reikšti nušalinimą visam teismui.

II.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, pažeidė jo įstatyminę teisę kreiptis į teismą, kadangi tokiu būdu buvo užkirstas kelias tolimesnei bylos eigai. Pažymi, kad teismas atsisakymo priimti skundą nepagrindė nei vienu iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų bei nenurodė kokiu būdu kliūtys, trukdančios skundo nagrinėjimui gali būti pašalintos. Mano, kad teismas nepagrįstai nustatė, kad skundžiamas atsakovo raštas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, kadangi skundžiamame akte nurodyta, kad 2011 m. gegužės 24 d. prašymu buvo prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, tuo tarpu, prašymo nagrinėjimas buvo nepagrįstai vilkinamas. Kadangi pateiktu prašymu pareiškėjas siekė, kad jam būtų suteikta teisinė antrinė pagalba, tačiau sprendimas nebuvo priimtas, todėl buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisminę gynybą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas atskirojo skundo reikalavimą grindžia tuo, kad atsisakydamas priimti skundą, pirmosios instancijos teismas nenurodė nei vieno iš Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalyje nurodytų atsisakymo priimti skundą pagrindų. Tuo tarpu, pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismas, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu (skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka), 105-106 straipsniais, atsisako priimti pareiškėjo skundą dėl atsakovo Rašto panaikinimo. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad aukščiau nurodyti pareiškėjo argumentai dėl teisinio pagrindo atsisakymui nuo skundo nebuvimo, laikytini nepagrįstais.

Dėl reikalavimo panaikinti skundžiamą atsakovo Raštą

Taip pat pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundžiamas Raštas jam nesukelia jokių teisinių pasekmių, kadangi pareiškėjas prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą, tuo tarpu, sprendimo dėl teisinės pagalbos suteikimo priėmimas buvo akivaizdžiai vilkinamas.

Remiantis bylos duomenimis, atsakovas ginčijamame Rašte nurodė, kad pareiškėjas, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą pateikė 2011 m. balandžio 11 d. metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. kovo 31 d. Pabrėžė, kad 2011 m. gegužės 5 d. gavo Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos raštą Nr. (18.31)D2-5299, kuriuo buvo informuotas, kad pareiškėjo deklaracija negali būti vertinama, nes nepateikta pažyma apie gautas pajamas už deklaruojamąjį laikotarpį ir nurodė, kad pareiškėjui įteiktas nurodymas pateikti pažymas apie pajamas. Įvertinus šiuos faktinius duomenis ginčijamu raštu pareiškėjas informuotas, kad atsakovas negali nustatyti, ar pareiškėjas turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, todėl negali išnagrinėti pateikto prašymo iš esmės ir priimti sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Taip pat nurodyta, kad gautas pareiškėjo prašymas bus išnagrinėtas ir sprendimas priimtas per 3 darbo dienas nuo papildomos informacijos gavimo dienos, bei pareiškėjui pasiūlyta kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją pateikiant prašomas pažymas apie gautas pajamas už deklaruojamąjį laikotarpį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Pažymėtina, kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo patenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143–560/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011).

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad skundžiamame Rašte pareiškėjas informuojamas apie atliekamus veiksmus sprendžiant jo pateikto prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje tenkinimo klausimą, o taip pat siūloma pačiam pareiškėjui imtis veiksmų, t.y. pateikti reikalingus papildomus dokumentus, kad šio klausimo išsprendimas būtų greitesnis. Tuo tarpu viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjui Rašte nėra, Raštas pats savaime kokių nors teisinių pasekmių nesukelia. Pažymėtina, kad teisinės pasekmės pareiškėjui kils atsakovui išnagrinėjus prašymą ir priėmus sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui suteikimo ar nesuteikimo. Tuo tarpu, teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Raštas negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnis).

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad atsisakius priimti jo skundą, iš esmės užkertamas kelias tolesniam skundo nagrinėjimui ir pažeidžiama tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtinta jo teisė į teisminę gynybą bei teisė pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba.

Pažymėtina, kad teisė į teisminę gynybą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinama tik teisės aktų nustatyta tvarka ir forma. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad skundžiamu Raštu atsakovas neatsisakė priimti sprendimo dėl pareiškėjo pateikto prašymo ir nepriėmė neigiamo sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos nesuteikimo, o tik informavo apie pareiškėjo pateikto prašymo nagrinėjimo eigą bei paprašė pateikti papildomą sprendimo priėmimui reikalingą informaciją. Todėl pareiškėjo argumentai dėl to, kad skundžiamu Raštu pareiškėjui buvo užkirstas kelias gauti antrinę teisinę pagalbą, atmestini.

Dėl teisėjo, priėmusio skundžiamą nutartį, nušalinimo

Pareiškėjas teigia, kad skundžiama nutartis yra priimta šališko ir suinteresuoto teisėjo, todėl yra naikintina.

ABTĮ 47 straipsnio 1 dalis numato, kad teisėjas, teismo posėdžių sekretorius, specialistas, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių šių asmenų nešališkumu.

Teisėjui pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Todėl pareiškėjo atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad priėmęs nutartį teisėjas nepagrįstai mano, jog atsakovo priimtas aktas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, nėra pagrindas savaime abejoti teisėjo nešališkumu. Teisėjas gali būti nušalinamas ar nusišalinti nuo jam priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo nešališkumo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teisinių pagrindų, nurodytų ABTĮ 47 straipsnyje teisėjui nusišalinti, o taip pat ir abejoti jo nešališkumu, dėl ko nutartis turėtų būti naikinama, nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundą dėl reikalavimo panaikinti Raštą pagrįstai atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. S. atskirojo skundo netenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAntanas AblingisRičardas PiličiauskasSkirgailė Žalimienė