- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-03
- Bylos Nr.
- I-2728-739/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00050-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Pareiškėjas
- A. D.
- Atsakovas
- Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Advokatai
- Raimundas Jurka
atsakovo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Živilei Šiukščiuvienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į pareigas, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisino ir priverstinės pravaikštos laikotarpio dėl neteisėto atleidimo iš pareigų įskaitymo į vidaus tarnybos stažą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 2–20) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Utenos AVPK, ir atsakovas) viršininko 2018 m. sausio 26 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl viršilos A. D. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); 2) įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į Utenos AVPK Ignalinos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigas; 3) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš tarnybos nuo 2018 m. sausio 26 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą įskaityti laikotarpį dėl neteisėto atleidimo iš pareigų buvusį priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2018 m. sausio 26 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 5) priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai visas jo patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.
Pareiškėjas skunde nurodė ir jo atstovas teismo posėdžių metu paaiškino, kad pareiškėjui yra žinoma, jog 2018m. sausio 17d. apie 17.30val. jis, vairuodamas automobilį, buvo eismo įvykio, kurio metu buvo apgadinti su eismo įvykiu susiję automobiliai, dalyviu. Tačiau pareiškėjas nei eismo įvykio aplinkybių, nei po jo buvusių įvykių neprisimena. Pareiškėjas neprisimena, kad po eismo įvykio jis iš namų policijos pareigūnų buvo pristatytas į Utenos AVPK Ignalinos rajono policijos komisariatą(toliau – ir Ignalinos r.PK), jis taip pat neprisimena, kas vyko šiame komisariate, todėl apie tai žino tik iš tarnybinio patikrinimo medžiagos, yra išklausęs garso įrašus. Pareiškėjo teigimu, garso įrašai nepadėjo jam prisiminti įvykių, dėl kurių jis buvo pripažintas pažeminusiu pareigūno vardą ir atleistas iš tarnybos. Todėl pareiškėjas negali nurodyti faktinių aplinkybių. Pareiškėjo skunde nurodyta ir pareiškėjo atstovas teismo posėdžiuose paaiškino, kad pareiškėjas nesutinka su atsakovo Įsakymu. Pareiškėjas skunde ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas 2018m. sausio 17d. 22.25val. dėl sveikatos sutrikimų iš Ignalinos r. PK buvo pristatytas į VšĮ Ignalinos rajono ligoninę(toliau – ir Ignalinos ligoninė), kur jam buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini). 2018m. sausio 18d. pareiškėjas dėl įvardintų sveikatos sutrikimų buvo hospitalizuotas į VšĮ Utenos ligoninę(toliau – ir Utenos ligoninė. Siuntime buvo nurodyta diagnozė: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui esant ligoninėje ir dar negebančiam orientuotis, buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo ir buvo prašoma paaiškinimo. Nors paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad dėl sveikatos būklės jis negali paaiškinti pranešime dėl tarnybinio nusižengimo galimo padarymo nurodytų faktinių aplinkybių ir ketina pateikti savo sveikatos būseną patvirtinančius dokumentus, tačiau atsakovas nesudarė pareiškėjui galimybių tai padaryti ir jau 2018m. sausio 25d., pareiškėjui dar esant laikinai nedarbingam, surašė ir patvirtino tarnybinio nusižengimo patikrinimo išvadą Todėl, pareiškėjo ir jo atstovo teigimu, pareiškėjas, atsakovui atliekant tarnybinį patikrinimą liko neišklausytas dėl jam pateiktų įtarimų bei negalėjo pateikti savo sveikatos sutrikimus patvirtinančių dokumentų, kas vertintina kaip pareiškėjo teisės duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus suvaržymas. Be to, teigiama, kad buvo suvaržyta iš pareiškėjo teisė žinoti, dėl kokių teisės pažeidimų pareiškėjo atžvilgiu buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas, kadangi tarnybinio patikrinimo išvadoje bandoma įrodinėti, kad pareiškėjas eismo įvykio metu ir po jo galimai buvo neblaivus, atsisakė tikrintis blaivumą, nors beveik iš karto po įvykio sudarytuose medicininiuose dokumentuose tokių duomenų nėra. 2017m. sausio 17d. pareiškėjui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl galimų administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje. Pareiškėjo ir jo atstovo teigimu, nors veikos nusižengimų, dėl kurių pareiškėjui buvo surašytas administracinių nusižengimų protokolas, ir veikos nusižengimų, apie kurių galimą padarymą pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, iš esmės sutapo, tačiau atsakovas nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003m. rugpjūčio 27d. įsakymu Nr.1V-308(toliau – ir Aprašas) 12 punkto pagrindu sustabdyti tarnybinį patikrinimą, kol įsiteisės procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje. Pareiškėjas skunde ir jo atstovas teismo posėdžiuose teigė, kad pareiškėjas buvo apkaltintas pareigūno vardo pažeminimu vien todėl, kad pareiškėjas kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo teisę pasinaudoti teise tylėti. Pareiškėjo skundu ir jo atstovo paaiškinimais teismo posėdžiuose teigiama, kad atsakovas rinkdamas duomenis apie pareiškėją, slaptai ir neteisėtai darė įrašus pareiškėjo namuose. Be to, Ignalinos rajono policijos komisariate padaryti garso įrašai, kuriais atsakovas remiasi tarnybinio patikrinimo išvadoje, yra padaryti neteisėtai ir negali būti laikomi įrodymais, nes pareiškėjas nebuvo įspėtas apie šių įrašų darymą, kaip to reikalaujama 2011m. liepos 19d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintoje Patrulių veiklos instrukcijos 35 punkte bei Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko patvirtintoje Tarnybos eigos vaizdo ir garso įrašymo, įrašų saugojimo Utenos apskrities vyriausiajame komisariate tvarkoje. Pareiškėjas skunde ir jo atstovo paaiškinimuose pabrėžė, kad dėl įvardintų pažeidimų atsakovas parengė neišsamią, visapusiškumo ir objektyvumo reikalavimų neatitinkančią tarnybinio patikrinimo išvadą. Remdamasis byloje surinktais medicininiais dokumentais, 2018m. sausio 30d. pareiškėjo iniciatyva gauta Teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A15-205-277/2018 medžiaga, šioje byloje atliktos Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadomis, pareiškėjo atstovas teigia, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta pareiškėjo tyčinė kaltė dėl pareigūno vardo pažeminimo, pasireiškusi kaltu neveikimu, neįrodyta, nes pareiškėjas negalėjo teisėtai veikti dėl to, kad dėl savo sveikatos būklės negalėjo suvokti savo veiksmų esmės, tai yra negalėjo vykdyti savo kaip pareigūno pareigų, o pareiškėjui dėl psichikos sveikatos sutrikimo negalint suvokti savo veiksmų, negalima daryti išvados kad pareiškėjas sąmoningai, tyčia akivaizdžiai pažemino pareigūno vardą. Pareiškėjas ir jo atstovas prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 101–109) su skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime atsakovas nurodė ir jo atstovai teismo posėdžiuose paaiškino, kad atsakovas gavo Utenos AVPK pareigūno G.N. tarnybinį pranešimą, kuriame buvo išdėstytos 2018m. sausio 17d. apie 17.32val. Ignalinoje, Taikos gatvėje, ties pastatu Nr.11 įvykusio eismo įvykio, kuriame buvo apgadintos trys transporto priemonės, o vieną iš jų vairavo pareiškėjas, aplinkybės. Tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, kad pareiškėjas iš eismo įvykio vietos galimai pasišalino, jis taip pat atsisakė alkoholio matavimo prietaisu tikrintis blaivumą. Utenos AVPK viršininko 2018m. sausio 18d. pavedimu pareigūnui G.N. buvo pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Atsakovas atsiliepime, jo atstovas 2018m. balandžio 16d. teismo posėdyje paaiškino, kad nors pareiškėjui dėl galimai padarytų administracinių nusižengimų buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, tačiau tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjo veika buvo vertinama tik ta apimtimi, kiek tai buvo susijęs su pareiškėjo elgesiu po eismo įvykio ir Ignalinos rajono policijos komisariato patalpose, kuomet pareiškėjas atsisakė, kad būtų tikrinamas jo blaivumas ir tai patvirtina garso įrašai, kurie buvo daromi vadovaujantis Policijos veikos patrulių instrukcija. Todėl, atsakovo , jo atstovo nuomone, buvo galima tiriamą tarnybinį nusižengimą atriboti nuo administracinio teisės pažeidimo. Atsakovas atsiliepime išdėstė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 13 straipsnio, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 3 punkto, 14.1 punkto, 14.3 punkto, 15 punkto nuostatų turinį. Remdamasis teismine praktika, atsakovas atsiliepime, jo atstovas 2018m. balandžio 16d. teismo posėdyje pažymėjo, kad atsisakymas (vengimas) tikrintis blaivumą sudaro pareigūno vardo pažeminimo sudėtį. Atsakovo tvirtinimu, pareiškėjas, kuris būdamas eismo įvykio dalyviu, dar buvo ir policijos pareigūnu, kuris pagal pareigybės aprašymą vykdė eismo taisyklių laikymosi kontrolę, eismo įvykių tyrimą, suvokė ir žinojo, kokius veiksmus jis turi pareigą atlikti, tačiau sąmoningai nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų pasitikrinti blaivumą, nepadėjo tyrimui, todėl tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą pripažinti, kad pareiškėjas pažemino policijos pareigūno vardą. Atsakovas , jo atstovas nesutiko, kad pareiškėjo teisės tarnybinio patikrinimo metu buvo pažeistos, nes jam sergant buvo prašoma paaiškinimo, kadangi imperatyviai nėra nurodyta, kad tikrinamas pareigūnas ligos(nedarbingumo)metu negali pateikti paaiškinimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovo prašymu teismui išreikalavus Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų administracinio teisės pažeidimo byloje Nr .A15-205-277/2018 atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės akto nuorašą, 2018m. rugpjūčio 20d. posėdyje teismas atsakovo atstovei išaiškino atsakovo pareigą ir teisę teikti papildomus įrodymus, tarp jų – ir prašyti skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nagrinėjamoje byloje, ir pasiūlė dėl to apsispręsti, atidėdamas bylos nagrinėjimą, tačiau atsakovas atsisakė teikti papildomus įrodymus, prašyti teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimo.
Žemesnės instancijos teismas
2018m. rugsėjo 17d. teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis nustatyta, kad Utenos AVPK viršininko 2018m. sausio 18d. pavedimu pagal Utenos AVPK vidaus tyrimų grupės vyriausiojo tyrėjo G.N. (toliau – ir pareigūnas) 2018m. sausio 18d. tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktą informaciją buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Minėtame tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, kad 2018m. sausio 17d apie 17.32val.Utenos AVPK Ignalinos r.PK vyriausiasis patrulis A. D. ne tarnybos metu, neuniformuotas, Ignalinoje , Taikos g., ties pastatu Nr.11, vairuodamas automobilį Mercedes Benz 33, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neatsižvelgė į meteorologines oro sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į kitą sustojusią transporto priemonę, kuri nuo smūgio trenkėsi į dar vieną transporto priemonę. Eismo įvykio metu apgadintos visos transporto priemonės, o A. D. iš eismo įvykio vietos galimai pasišalino, alkoholio matavimo prietaisu pasitikrinti blaivumą kategoriškai atsisakė. 2018m. sausio 25d. tarnybinis patikrinimas buvo baigtas, surašyta tarnybinio patikrinimo išvada „Dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato pareigūno A. D. veiksmų“(toliau – Išvada), kurią patvirtino Utenos AVPK viršininkas. Išvadoje pasiūlyta pareiškėją atleisti iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą. 2018m. sausio 26d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) Utenos AVPK viršininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 66 straipsnio 1 dalimi ir Išvada, atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos.
Taip pat nustatyta, kad 2018m. sausio 17d. 22val.20min. pareiškėjui už administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso(toliau – ANK) 426 straipsnio 2 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje, surašytas Administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini).
Byloje ginčas kilęs dėl policijos pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą teisėtumo ir pagrįstumo.
Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, 62 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato (bylai aktuali redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1d.), kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Pastarojo punkto turinį atskleidžia Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 5 dalis, kurioje yra pateiktas sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas“ išaiškinimas. Pagal šioje teisės normoje įtvirtintą apibrėžimą, pareigūno vardo pažeminimas – tai pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojanti.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo, ir, antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Minėtos pasekmės gali būti nustatytos atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A-11-129/2004, Nr. A-8-489/2007, Nr. A-438-1561/2008, A-62-1099/2011 ir kt.).
Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyta, kad 2018 m. sausio 17d. apie 17.32val. Ignalinoje, Taikos g., ties pastatu Nr.11, įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo pareiškėjas, vairuodamas automobilį Mercedes Benz 33, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei kad pareiškėjas iš eismo įvykio vietos pasišalino. Policijos pareigūnai, kurie aiškinosi eismo įvykio aplinkybes, Ignalinoje, prie pastato (duomenys neskelbtini) rado apgadintą eismo įvykyje dalyvavusią transporto priemonę Mercedes-Benz 33, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o pareiškėją surado jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas atsisakė alkoholio matavimo prietaisu pasitikrinti blaivumą bei greitosios pagalbos priėmimo skyriuje teikti kraujo mėginį neblaivumo nustatymui ( Išvados 10 lapas). Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas, būdamas eismo įvykio dalyviu, nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų pasitikrinti blaivumą ir nepadėjo tyrimui. Išvadoje nurodyta, kad tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas galėjo vykdyti teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus, t.y. pasitikrinti blaivumą. Remiantis tuo , kad pagal pareiškėjo pareigybės – Utenos AVPK Ignalinos r.PK vyriausiojo patrulio pareigybės aprašymo 6.6 punktą, pareiškėjui pavesta vykdyti kelių eismo taisyklių kontrolės, išaiškinimo ir tyrimo funkcijas, Išvadoje buvo nuspręsta, kad pareiškėjas iš esmės suvokė(suprato),kokius veiksmus jis privalo atlikti bei kokius reikalavimus vykdyti. Todėl konstatuota, kad pareiškėjas kaltu neveikimu, tyčine kaltės forma, siekė priešingų, nei numatyta Lietuvos Respublikos policijos įstatymo(toliau – Policijos įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tikslų. Taip pat Išvadoje išdėstytas Statuto 13 straipsnio, 29 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto, ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004m. liepos 16d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 3 punkto; 14.1 punkto; 14.3 punkto 15 punkto normų turinys(Išvados 11-12 lapai). Išvadoje nurodyta, jog joje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą(Išvados 13 lapas).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, tai yra pareigūno vardo pažeminimas nėra laikomas tarnybiniu nusižengimu, o atleidimas šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005m. vasario 8d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-7-165/2005).Pagal įrodinėjimo naštos pasiskirstymo principą, sprendžiant ginčą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, įrodinėjimo našta tenka atsakovui. Atsakovas pareiškėjo atleidimo pagrįstumą įrodinėja tarnybinio patikrinimo metu surinktais įrodymais, o pati tarnybinio patikrinimo medžiaga yra sudedamoji ginčijamo Įsakymo dalis. Teisminėje praktikoje apibrėžiama, kad teismas, nagrinėdamas ginčą, turi nustatyti, ar atsakovas įrodė, kad pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos už tarnybinio patikrinimo metu nustatytas veikas yra pagrįstas ir teisėtas( (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017m. spalio 4d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eA-4937-520/2017).
Tarnybinio patikrinimo metu surinkti įrodymai, policijos pareigūnų G.N., D. Š., M.M., V. R., D. Č., A.K. tarnybinio patikrinimo medžiagoje esantys tarnybiniai pranešimai, jų bei D.P. parodymai teismo posėdžiuose iš esmės patvirtino Išvadoje nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjas, 2018m. sausio 17d. apie 17.32val. ne tarnybos metu dalyvavo eismo įvykyje, tai yra Ignalinoje, Taikos g., ties pastatu Nr.11, vairuodamas automobilį Mercedes Benz 313 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į kitą transporto priemonę Citroen Xsara Picasso, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo R. F., o ši transporto priemonė nuo smūgio atsitrenkė į dar vieną transporto priemonę VW Passat valst.Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo R. V., kad visos transporto priemonės buvo apgadintos bei kad pareiškėjas pasišalino iš eismo įvykio vietos. Bylos duomenimis nustatyta, kad policijos pareigūnai A.K. ir V.R. pareiškėjo eismo įvykio metu vairuotą automobilį, kuris buvo apgadintas, surado Ignalinoje, (duomenys neskelbtini) kieme, o pareiškėjas, atvykus pareigūnams, buvo savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas kartu su pareigūnais nuvyko į Ignalinos r.PK, tačiau pareigūnams siekiant nustatyti pareiškėjo blaivumą, atsisakė pareigūnų siūlomo jo blaivumo patikrinimo alkoholio matavimo prietaisu ir nesutiko vykti į greitosios pagalbos priėmimo skyrių kraujo mėginių alkoholio kiekio kraujyje nustatyti paėmimui. Šių aplinkybių pareiškėjas iš esmės neneigia, tačiau tvirtina, kad dėl sutrikusios sveikatos jis nieko neprisimena.
Išvadoje pareiškėjo kaltė grindžiama tuo, kad pareiškėjas, pagal pareigybės aprašymą būdamas atsakingas už kelių eismo taisyklių kontrolės, išaiškinimo ir tyrimo funkcijų vykdymą, turėjo suprasti, kokius veiksmus jis privalo atlikti ir kokius reikalavimus vykdyti. Tačiau, atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis, spręstina, kad ši tarnybinio patikrinimo išvada padaryta visapusiškai neišsiaiškinus, nepatikrinus ir neįvertinus visų pareigūno kaltės dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo konstatavimui reikšmingų aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu Aprašo nuostatos, skirtos vien tik tarnybinių nusižengimų tyrimui ir tarnybinių nuobaudų paskyrimui, sprendžiant pareigūno atleidimo už pareigūno vardo pažeminimą procedūrinius klausimus, taikomos tik tiek, kiek to tiesiogiai nereglamentuoja Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktas( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017m. kovo 1d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-149-492/2017). Tačiau net nesant reglamentuotai tyrimo sprendžiant dėl pareigūno vardo pažeminimo procedūrai, yra svarbu išsiaiškinti, ar nebuvo suvaržyta pareigūno teisė dalyvauti tyrimo procedūroje ir gintis nuo jam pateikiamų įtarimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs, kad svarbiausiais pareigūno teisės dalyvauti tyrimo procedūroje ir gintis nuo jam pateikiamų įtarimų užtikrinimo elementais yra pranešimas apie tai, jog asmuo yra įtariamas padaręs galimai neteisėtą veiką, kuri gali būti vertinama, kaip pareigūno vardo pažeminimas, bei asmens teisė pateikti savo paaiškinimus; taip pat svarbu, ar tyrimą atliko nešališkas subjektas, ar atlikus tyrimą priimtas motyvuotas ir pagrįstas sprendimas( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015m. birželio 9d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015; 2017m. kovo 1d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-149-492/2017).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame buvo įvardinti pateikiami įtarimai, pareiškėjui buvo įteiktas jam gydantis Utenos apskrities centrinėje ligoninėje, neurologiniame skyriuje. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas dėl sveikatos sutrikimų greitosios pagalbos automobiliu iš Ignalinos r.PK 22.25 val. buvo pristatytas į VšĮ Ignalinos rajono ligoninę(toliau Ignalinos rajono ligoninė), o 2018m. sausio 18d. hospitalizuotas į VšĮ Utenos ligoninę(toliau – Utenos ligoninė). Taigi, atsakovui buvo žinoma, jog pareiškėjo sveikata buvo sutrikusi, nes iš Ignalinos r.PK patalpų pareiškėjas buvo išvežtas į ligoninę. 2018m. sausio 22d. paaiškinime pareiškėjas taip pat atsakovui pranešė, kad yra gydomas ligoninėje ir dėl sveikatos būklės negali išsamiai ir nuosekliai aprašyti Pranešime įvardinto nusižengimo faktinių aplinkybių, o tokią savo sutrikusią sveikatos būseną patvirtinančius dokumentus atsakovui pateiks, kai tik turės galimybę juos surinkti. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad pareiškėjui Ignalinos rajono ligoninėje 2018m. sausio 17d. buvo nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini), klinikinė diagnozė: (duomenys neskelbtini) ir kt;. Ignalinos rajono ligoninėje 2017m. sausio 17d. 22.25 val. gydytojo įrašu užfiksuoti pareiškėjo nusiskundimai : (duomenys neskelbtini). Utenos ligoninėje, kurioje pareiškėjas buvo gydomas 2018m. sausio 18d. – 2018m. sausio 23d. buvo nustatyta klinikinė diagnozė : (duomenys neskelbtini); lydinčios ligos: (duomenys neskelbtini). Utenos ligoninės 2018m. sausio 23d. išduotoje epikrizėje užfiksuoti ir pareiškėjo nusiskundimai: pareiškėjas skundžiasi (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas iki 2018m. sausio 26d. buvo laikinai nedarbingas, jam išduotas nedarbingumo pažymėjimas (duomenys neskelbtini) ( Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų AN bylos 46-47 lapai). Tačiau iš tarnybinio patikrinimo medžiagos matyti, kad atsakovas visiškai nekreipė dėmesio į tai, kad pareiškėjo sveikata sutrikusi ir jis negali paaiškinti dėl jam pateiktų įtarimų, o taip pat neatsižvelgė ir į pareiškėjo pageidavimą savo sveikatos sutrikimus patvirtinti įrodymais. Taigi, atsakovas, neatsižvelgdamas į šias aplinkybes ir dar nepasibaigus pareiškėjo laikinam nedarbingumui, užbaigė tarnybinį patikrinimą. Taigi, yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas nesudarė galimybės pareiškėjui paaiškinti dėl pateiktų įtarimų ir nuo jų gintis, pateikiant išsamius paaiškinimus ir įrodymus apie sveikatos būklę, kuri buvo paaiškinimo teikimo metu, o taip pat ir kuri buvo įtariamo nusižengimo padarymo metu. Tokiu būdu ne tik buvo pažeista pareiškėjo teisė dalyvauti nusižengimo tyrime ir gintis nuo jam pateiktų įtarimų, bet ir atsakovas, atlikdamas nusižengimo tyrimą, neužtikrino, kad jo metu objektyviai būtų įvertintos visos aplinkybės ir būtų priimtas pagrįstas sprendimas. Todėl atsakovas tarnybinio patikrinimo metu visapusiškai neištyrė faktinių aplinkybių, kurios patvirtintų ar paneigtų pareiškėjo kaltės turinio požymius, nesiaiškino, ar dėl pareiškėjos sveikatos sutrikimų pareiškėjas galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir adekvačiai vertinti aplinkybes. Be to, individualus administracinis aktas – Įsakymas , kurio sudedamąja dalimi yra Išvada, turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis(faktais) ir teisės aktų normomis, jis turi būti motyvuotas (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, tarnybinio patikrinimo metu nustatyta veika išvadoje turi būti kvalifikuota pagal atitinkamų teisės aktų konkrečias normas, išvadoje turi būti įvardijama, kokioje konkrečioje teisės normoje įtvirtintą reikalavimą patikrinimo metu nustatyta veika pareigūnas pažeidė. Nagrinėjamu atveju Išvadoje pareiškėjo veika nėra kvalifikuota pagal atitinkamų teisės aktų konkrečias normas ir nėra nurodyta, kokius konkrečius teisės ir /ar tarnybinės etikos normų reikalavimus pareiškėjas pažeidė. Išvadoje yra tik nurodytos teisės normos ir nurašytas jų turinys, tačiau vien teisės normų nurodymas ir jų turinio nurašymas nusižengimo kvalifikacijoje, nedetalizuojant ir tinkamai neatskleidžiant visų būtinų pareigūno vardo pažeminimo sudėties elementų, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad nebuvo užtikrintas motyvuoto ir pagrįsto sprendimo priėmimas ir tuo buvo suvaržytos pareiškėjo teisės gintis nuo įtarimų tarnybinio patikrinimo ir Įsakymo priėmimo procedūros metu. Taip pat svarbu pažymėti, kad Išvadoje ir Įsakyme nėra aiškiai ir konkrečiai nustatytas pareiškėjo padaryto nusižengimo laikas, nes nėra įvardinta kokiu konkrečiu laikotarpiu pareiškėjo vengimas pasitikrinti blaivumą yra laikomas pareigūno vardą pažeminusia veika. Veikos, kuri pripažinta pažeminusia pareigūno vardą, padarymo laiko nenurodymas tarnybinio patikrinimo išvadoje, o taip pat ir Įsakyme, vertintinas kaip taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių nustatymą ir įvertinimą bei sprendimo atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos pagrįstumą, pažeidimas.
Iš prie nagrinėjamos bylos pridėtos Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A15-2015-277/2018 duomenų nustatyta, kad šiame teisme buvo nagrinėjama administracinio nusižengimo byla pagal 2018m. sausio 17d. pareiškėjui surašytą administracinio nusižengimo protokolą, kuriame, be kitų įvardintų veikų, susijusių su 2018m. sausio 17d. 17val.32min. Ignalinoje, Taikos g., ties pastatu Nr.11 įvykusiu eismo įvykiu, nulėmusiu transporto priemonių apgadinimus, pareiškėjas buvo įtariamas vengimu pasitikrinti blaivumą po šio eismo įvykio (ANK 423 str. 3 dalis). Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktus medicininius duomenis ir siekdamas nustatyti, ar pareiškėjas 2018m. sausio 17d. jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų metu pagal psichikos sveikatos būklę galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, paskyrė teismo psichiatrijos ekspertizę. 2018m. gegužės 15d. - birželio 29d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), teismo psichiatrės ekspertės, vertindamos pareiškėjo psichinę būseną, buvusią tuo metu, kai pareiškėjas atsisakė blaivumo patikrinimų, ištyrė medicininius duomenis, pagal kuriuos pareiškėjui buvo nustatytas (duomenys neskelbtini), kiti lydimieji susirgimai, taip pat atsižvelgdamos į Teismo medicinos specialisto teismo eksperto P.P. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytus duomenis, jog pareiškėjas dėl jam Ignalinos rajono ligoninėje diagnozuotos (duomenys neskelbtini) galėjo neatsiminti eismo įvykio ir kitų aplinkybių, nes esant (duomenys neskelbtini) gali būti (duomenys neskelbtini), bei į šio specialisto darytą prielaidą dėl pareiškėjo galimo (duomenys neskelbtini) bei jo paaiškinimus dėl pareiškėjui diagnozuoto (duomenys neskelbtini), kurių trukmė gali būti iki 24 val,, bei įvertinusios pareiškėjo psichinės būsenos ambulatorinio tyrimo metu surinktus duomenis, padarė išvadas, kad yra tikimybė, jog pareiškėjas 2018m. sausio 17d. apie 17val. 30min., vairuodamas automobilį ir sukeldamas eismo įvykį, negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, taip pat, kad pareiškėjas apie 17val.38min, pasitraukęs iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų negalėjo jų valdyti bei, kad pareiškėjas 2018m. sausio 17d. nuo 18 val iki 21 val. atsisakydamas pasitikrinti neblaivumą, negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti.
Teismo psichiatrijos ekspertizė buvo atlikta administracinio nusižengimo byloje. Tačiau administracinio nusižengimo byloje pareiškėjui inkriminuoto administracinio nusižengimo - vengimo pasitikrinti blaivumą po eismo įvykio, sukėlusio transporto priemonių apgadinimą, objektyvioji pusė savo aplinkybėmis iš esmės sutampa su Išvadoje nurodyta pareiškėjo veika, kuri pripažinta pažeminusia pareigūno vardą. Todėl prie administracinės bylos pridėta Administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas yra rašytiniai įrodymai nagrinėjamoje byloje ir yra vertinami pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalies taisykles. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvados, jog yra tikėtina, kad pareiškėjas tiek eismo įvykio metu, tiek ir po jo, tai 2018m. sausio 17d. nuo 18 val. iki 21 val. atsisakydamas pasitikrinti neblaivumą, dėl savo sveikatos būsenos nesuvokė savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, vertinant jas byloje surinktų duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę eismo įvykio dieną ir po jos, kontekste bei atsižvelgiant į 2018m. sausio 25d. Teismo medicinos specialisto, teismo eksperto P.P. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) paaiškinimus bei jo parodymus teismo posėdyje, kad dėl pareiškėjui diagnozuotos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) simptomų, kurie gali trukti iki 24 val., pareiškėjas kurį laiką galėjo būti dezorientuotas, jam galėjo būti (duomenys neskelbtini), leidžia pagrįstai spręsti, jog pareiškėjas dėl sveikatos būklės galėjo nesuvokti paties eismo įvykio fakto, o vengdamas blaivumo tikrinimo galėjo būti nepakankamai orientuotas, kad jo elgesį būtų galima vertinti kaip tyčinį pareigūno vardo pažeminimą. Taigi, kyla abejonė dėl pareiškėjo kaltės, padarius veiką, kuria buvo pažemintas pareigūno vardas Jau minėta, kad sprendžiant ginčą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, įrodinėjimo našta tenka atsakovui. Atsakovas nesinaudojo teismo siūlymu ir sudaryta galimybe, atidedant bylos nagrinėjimą, pateikti įrodymus, kurie pašalintų kilusią abejonę dėl pareiškėjo kaltės. Todėl kilusi abejonė vertinama silpnesniosios tarnybinių santykių šalies naudai, tai yra pareiškėjo naudai ir daroma išvada, kad atsakovas neįrodė teisiškai reikšmingos aplinkybės, susijusios su pareigūno vardo pažeminimo konstatavimu, tai yra nebuvo nustatyta pareiškėjo kaltė dėl jo priešingos teisės ir tarnybinės etikos normų reikalavimams veikos. Be to, teismas sprendžia, kad Įsakymo neteisėtumą nulėmė ir procedūriniai pažeidimai, kadangi buvo suvaržyta pareiškėjo teisė dalyvauti tyrimo procedūroje, teikti paaiškinimus ir įrodymus, buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti sprendimo atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos pagrįstumą. Tai sudaro pakankamą teisinį pagrindą panaikinti skundžiamą Įsakymą kaip neteisėtą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 punktas). Todėl teismas sprendžia, kad kiti pareiškėjo skundo argumentai ir keliamas klausimas dėl tarnybinio patikrinimo nesustabdymo, kol nebus užbaigta administracinio nusižengimo procedūra, nebėra esminiai reikšmingi sprendžiant dėl jau nustatyto Įsakymo neteisėtumo.
Pareiškėjo atleidimą iš vidaus tarnybos pripažinus neteisėtu ir esant pareiškėjo siekiui grįžti į vidaus tarnybą, jis grąžintinas į pirmiau užimtas pareigas – į Utenos AVPK Ignalinos r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigas.
Pagal Statuto 70 straipsnio 1 dalį, teismo sprendimu grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į ankstesnes pareigas, atlyginama už visą priverstinės pravaikštos laiką. Taigi, pareiškėjui priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2018m. sausio 27d.( atleidimo diena – 2018m. sausio 26d. laikytina paskutine tarnybos diena), iki teismo sprendimo priėmimo, tai yra iki 2018m. spalio 3d. imtinai. Pagal Utenos AVPK teismui pateiktus duomenis, iki atleidimo iš vidaus tarnybos pareiškėjo vidutinis darbo dienos užmokestis buvo 50,79 Eur, o vidutinis mėnesio darbo užmokestis buvo 1061,51Eur. Pareiškėjo priverstinės pravaikštos laikas iki teismo sprendimo priėmimo sudaro: 8 mėnesius ir 6 darbo dienas. Bendra vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą suma yra 8796,82Eur. Ji priteistina pareiškėjui. Taip pat jam priteistinas 50,79 Eur vidutinis darbo užmokestis už kiekvieną darbo dieną po sprendimo priėmimo, tai yra nuo 2018m. spalio 4d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Pareiškėjui priteistinos sumos nurodytos neatskaičius mokėtinų mokesčių ir kitų mokėjimų.
Pareiškėjas taip pat prašo teismą įskaityti į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą buvusį priverstinės pravaikštos dėl neteisėto atleidimo laikotarpį, tai yra nuo 2018 m. sausio 26d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Pagal Statuto 46 straipsnio 1 dalies 10 punktą, į vidaus tarnybos stažą įskaitomas priverstinės pravaikštos dėl neteisėto atleidimo laikas. Tačiau įskaityti šį laikotarpį į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą nepriskiriama administracinio teismo kompetencijai, o tuo atveju, jeigu pareiškėjas siekia, kad teismas ne pats įskaitytų minėtą laikotarpį į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą, bet įpareigotų tą padaryti atsakovą, laikytina, kad toks pareiškėjo reikalavimas yra pareikštas per anksti. Byloje nėra duomenų, jog, grąžinus pareiškėją į buvusiais pareigas, atsakovas atsisako į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą įskaičiuoti priverstinės pravaikštos laikotarpį. Todėl konstatuotina, kad tarp pareiškėjo ir atsakovo nėra kilęs ginčas dėl buvusio priverstinės pravaikštos dėl neteisėto atleidimo iš pareigų laikotarpio įskaitymo į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, o nesant ginčo, administracinės bylos dalis dėl reikalavimo įskaityti į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą buvusį priverstinės pravaikštos laikotarpį, nutrauktina (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas). Pareiškėjas skunde prašo atlyginti jam bylinėjimosi išlaidas, tačiau byloje nėra pateikta pareiškėjo išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesprendžiama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Nutraukti administracinės bylos dalį dėl reikalavimo įskaityti į A. D. vidaus tarnybos stažą priverstinės pravaikštos dėl neteisėto atleidimo laikotarpį.
Kitoje dalyje skundą tenkinti.
Panaikinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2018 m. sausio 26 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl viršilos A. D. atleidimo iš vidaus tarnybos“;
Grąžinti A. D. į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigas;
Priteisti iš Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato A. D. 8796,82Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2018 m. sausio 27 d. iki 2018m. spalio 3d. imtinai ir po 50,79 Eur už kiekvieną darbo dieną po sprendimo priėmimo, tai yra nuo 2018m. spalio 4d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Pareiškėjui priteistinos sumos nurodytos neatskaičius mokėtinų mokesčių ir kitų mokėjimų.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.