- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-19
- Bylos Nr.
- ATP-521-185/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-32-3-00115-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato specialisto Viganto Sribikės (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2014 m. vasario 8 d. 01.39 val., (duomenys neskelbtini) g., Pasvalio r., vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 1,64 promilės girtumas). Protokole nurodyta, kad A. B. padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d.
Žemesnės instancijos teismas
Pasvalio rajono apylinkės teismas skundžiamu nutarimu A. B. veiką iš ATPK 126 str. 4 d. perkvalifikavo į ATPK 126 str. 1 d., ir jam pagal ATPK 126 str. 1 d. paskyrė administracinę nuobaudą – 1200 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu keturiolikai mėnesių už tai, kad jis 2014 m. vasario 8 d. 01.39 val. (duomenys neskelbtini) g., Pasvalio r., vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas abejoti pareigūnų atlikto A. B. neblaivumo patikrinimo rezultatų objektyvumu, o visos abejonės aiškinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Teismas konstatavo, kad A. B. po patikrinimo alkotesteriu, kuris 1,39 val. parodė jo girtumą - 1,64 promilės, nuvyko į gydymo įstaigą, kur jam 3.10 val. buvo nustatytas 0,35 promilės, 3.30 val. 0,27 promilės neblaivumas, o 3.10 val. paėmus A. B. kraują, jame etilo alkoholio nerasta. Atsižvelgęs į tai, kad alkoholio kiekis per valandą laiko galėjo sumažėti, o policijos pareigūnai, bendravę su A. B., jautė nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, apylinkės teismas padarė išvadą, kad automobilio sustabdymo metu A. B. nustatytas pavartoto alkoholio kiekis viršijo 0,4 promiles. Teismas, įvertinęs visus bylos duomenis ir vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, konstatavo, kad A. B. automobilį vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis, A. B. veika yra įrodyta ir kvalifikuojama pagal ATPK 126 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-02-08 nutarimą ir priimti naują nutarimą. Nurodo, kad teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįsta. Teismas, nagrinėdamas bylą, nesilaikė ATPK 248 str. įtvirtintų administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos uždavinių visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinti visas bylos aplinkybes, jog ji būtų išspręsta tiksliai pagal įstatymą, netinkamai tyrė bei vertino surinktus įrodymus. Teigia, jog pastebėjęs ir įvertinęs A. B. neblaivumo požymius, pareigūnas testavo jį metrologiškai patikrinta technine priemone bei nustatė jam vidutinio laipsnio (1,64 promilės) girtumą. Mano, kad teismas visiškai nepagrįstai ignoravo šį įrodymą ir rėmėsi gydymo įstaigoje medikų surašytu aktu, iš kurio matyti, jog A. B. kraujyje rasta žymiai mažiau alkoholio ir jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Kartu teismas pripažino, jog alkoholio kiekis laikui bėgant atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, taip pat asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Nurodo, kad pagal medicininės literatūros duomenis, suaugusio žmogaus kraujyje alkoholio koncentracija sumažėja vidutiniškai 0,15-0,2 promilės per valandą. Nors administracinėje teisenoje visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, tačiau šio principo taikymas galimas tik po to, kai išnaudojamos visos galimybės minėtas abejones pašalinti. Teismas, siekdamas objektyviai išaiškinti, ištirti bei įvertinti visas bylos aplinkybes, privalėjo pats būti iniciatyvus ir paskirti ekspertizę (ATPK 256 str. 3 .), kurios išvada padėtų teisingai įvertinti byloje esančius įrodymus ir priimti teisėtą bei pagrįstą nutarimą. Kitu atveju, mano, kad bet kokios teismo padarytos išvados negali būti laikomos objektyviomis, nekeliančiomis pagrįstų abejonių.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
ATPK 302¹¹ str. 1 d. apibrėžianti apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo ribas apygardos teisme numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Nagrinėjamu atveju A. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad jis automobilį vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis (1,64 promilės) girtumo laipsnis, o teismui, suabejojus policijos pareigūnų atlikto A. B. neblaivumo patikrinimo rezultatų objektyvumu, jis skundžiamu nutarimu pripažintas kaltu ir administracinė nuobauda jam paskirta už ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad automobilį jis vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis.
ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, <...> taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.
Apygardos teismas, išanalizavęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, šiuo atveju visiškai sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad apylinkės teismas A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje nesilaikė ATPK 248 str. įtvirtintų administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos uždavinių visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinti visas bylos aplinkybes, jog ji būtų išspręsta tiksliai pagal įstatymą, netinkamai tyrė bei vertino surinktus įrodymus, nepašalino byloje esančių abejonių, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą.
Iš byloje surinktų, teismo posėdyje ištirtų ir skundžiamame nutarime išdėstytų įrodymų matyti, kad policijos pareigūnams įtarimą sukėlė nakties metu Pasvalio mieste dideliu greičiu važiuojantis automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį, jie įsijungę švyturėlius, ėmė stabdyti. Stabdomas automobilis įsuko į gyvenamojo namo kiemą ir ten sustojo. Policijos pareigūnams priėjus prie minėto automobilio, prie jo vairo sėdėjo A. B.. Nuo A. B. sklido alkoholio kvapas, tačiau jis pats neigė vartojęs alkoholinius gėrimus. Policijos pareigūnams testavus A. B. alkoholio prietaiso matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. AREA-0056, jam buvo nustatytas 1,64 promilės neblaivumas (b. l. 8). A. B. nesutiko su šiais alkotesterio parodymais, policijos pareigūnams minėjo, kad važiuos į ligoninę.
Iš bylos duomenų matyti, kad 2014-02-08 3.10 val. A. B. savarankiškai nuvyko į ligoninę, kur jo prašymu buvo atlikta medicininė apžiūra. 3.10 val. jam buvo nustatytas 0,35 promilės, 3.30 val. 0,27 promilės neblaivumas, o 3.10 val. paėmus A. B. kraują, jame etilo alkoholio nerasta (b. l. 28, 61).
Pažymėtina, jog tam, kad būtų galima konstatuoti asmens kaltę padarius ATPK 126 str. numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo automobilį vairavo būdamas neblaivus, o tam, kad tinkamai kvalifikuoti asmens veiksmus pagal atitinkamą ATPK 126 str. dalį, turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus toks, koks jis buvo automobilio vairavimo metu, todėl šiuo atveju apylinkės teismo akcentuojami vėlesni jo blaivumo patikrinimai ir gauti rezultatai savaime nepaneigia pirminio testavimo techninėmis priemonėmis duomenų. Iš pirmiau aptartų duomenų akivaizdu, jog nagrinėjamoje byloje yra dvi versijos – tai policijos pareigūnų A. B. neblaivumo tikrinimo rezultatai ir vėlesnis blaivumo patikrinimas, atliktas paties pažeidėjo iniciatyva.
Pažymėtina, jog nustatęs prieštaringus duomenis dėl asmens neblaivumo, teismas turėjo imtis priemonių kilusioms abejonėms išsklaidyti – svarstyti galimybę apklausti specialistą, ar skirti ekspertizę, kuri padėtų teismui įvertinti byloje esančius prieštaringus įrodymus, ypatingai atsižvelgiant į tai, koks alkoholio kiekis galėjo pasišalinti iš organizmo per laikotarpį nuo policijos pareigūnų atlikto patikrinimo iki buvo atliktas pakartotinis asmens neblaivumo patikrinimas jo paties iniciatyva. Šie duomenys nagrinėjamoje byloje yra labai svarbūs sprendžiant A. B. veikos kvalifikavimo klausimą, t. y. sprendžiant, ar jis padarė jam surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuotą ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą ar pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., už kurį jis skundžiamu nutarimu pripažintas kaltu ir jam paskirta administracinė nuobauda.
Nors, kaip pagrįstai skundžiamame nutarime nurodė apylinkės teismas, visos byloje esančios abejonės turi būti vertinamos pažeidėjo naudai, tačiau tai turėtų būti daroma tik tuomet, kai ištyrus visus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios objektyvios galimybės tų abejonių pašalinti. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus – imtis priemonių nustatyti svarbias bylos aplinkybes bei pašalinti byloje esančias abejones. Tačiau apylinkės teismas šiuo atveju to nepadarė, kaip teisingai skunde nurodė Institucija, nepagrįstai ignoravo policijos pareigūnų atliktą A. B. neblaivumo patikrinimo rezultatą (iš byloje esančio patikros sertifikato Nr. 1431986 matyti, kad pažeidimo padarymo metu alkotesteris, kuriuo buvo tikrinamas A. B. blaivumas, buvo tinkamas naudoti) ir rėmėsi gydymo įstaigoje medikų surašytu aktu, iš kurio matyti, jog A. B. kraujyje rasta žymiai mažiau alkoholio, prieš tai nebandydamas šių byloje esančių prieštaravimų pašalinti, kad būtų objektyviai išaiškintos, ištirtos ir įvertintos visos bylai svarbios aplinkybės ir priimtas teisėtas, pagrįstas ir pagrįstų abejonių nekeliantis sprendimas.
Atsižvelgęs į pirmiau išdėstytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant A. B. administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, nesurinkti, neištirti ir neįvertinti visi galimi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, daroma išvada, jog iškilusios abejonės dėl A. B. neblaivumo gali būti pašalintos tik atlikus papildomų įrodymų rinkimą bei išsamų jų tyrimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas, o byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Institucijos apeliacinį skundą tenkinti.
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo tame pačiame teisme.
Nutartis neskundžiama.