- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-01
- Bylos Nr.
- 1N-80/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Algimantas Venckus
- Nuteistasis
- M. J.
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo M. J. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 29 d. nutarties, kuria atmestas M. J. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro (toliau – Generalinis prokuroras) 2010 m. spalio 12 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Teisėjas, susipažinęs su skundui nagrinėti pateikta medžiaga ir išnagrinėjęs nuteistojo skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. J. Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. M. J. nuteistas už tai, kad nežymiai sužalojo J. V., tai yra 2008-04-25 apie 18 val. savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), Neveronyse, Kauno rajone, kieme prie tvoros, skiriančios jo kiemą nuo J. V. teritorijos, konflikto metu metaliniu strypu vieną kartą smogė J. V. į galvą, padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo M. J. apeliacinį skundą, 2009 m. gruodžio 24 d. nutartimi atmetė nuteistojo M. J. apeliacinį skundą.
2010 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo gautas nuteistojo M. J. skundas dėl l.e. Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro 2010 m. rugsėjo 2 d. nutarimo, kuriuo buvo prašoma įvertinti Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro nutarimą ir leisti atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Generalinis prokuroras 2010 m. spalio 12 d. nutarimu atmetė nuteistojo M. J. 2010 m. rugsėjo 7 d. skundą ir paliko galioti l.e. Kauno vyriausiojo prokuroro 2010 m. rugsėjo 2 d. nutarimą. Nutarimą motyvavo tuo, kad visos M. J. 2010 m. birželio 16 d. pareiškime, kuriuo buvo prašoma pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, bei skunduose Generalinei prokuratūrai (2010-07-13 ir 2010-09-07) aplinkybės yra ištirtos pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų, todėl negali būti pripažintos pagrindu pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Nuteistasis M. J., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 447 straipsnio 2 dalimi, Vilniaus apygardos teismui padavė skundą, prašydamas panaikinti Generalinio prokuroro 2010 m. spalio 12 d. nutarimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas 2010 m. spalio 29 d. nutartimi nuteistojo M. J. skundą atmetė. Nutartyje nurodė, kad nuteistojo M. J. pareiškime Generalinei prokuratūrai nenurodyta aplinkybių, kurios nebuvo žinomos priimant nuosprendį, ir kurios būtų pagrindas atnaujinti bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. J. skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartį panaikinti ir atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. 1-95-58/2009.
Nuteistasis skunde nurodo, kad nesutinka su teismo nutartimi, kadangi teismas neteisingai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus – naujai paaiškėjusias aplinkybes. Teigia, kad taikomajame posėdyje 2008-06-12 ir teisiamajame posėdyje 2008-07-10 jis dar neturėjo gynėjo, todėl teisėjai sutikus teismo posėdžiuose dalyvavo jo žmona, kadangi bloga jo klausa. Jai buvo leista dalyvauti ir 2008-10-01 teismo posėdyje, tačiau šiame posėdyje žmona nedalyvavo, nes jis jau turėjo advokatą. Nuteistojo teigimu, nepagrįstai teismas netenkino jo prašymo kaip liudytojos apklausti jo žmonos, be to, ir gynėjai pilnai neatliko savo funkcijų, kadangi nepatarė apskųsti pirmos instancijos teismo sprendimą dėl žmonos neapklausimo bei neprašė išreikalauti pažymos iš medicininės įstaigos apie jo kurtumą.
Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas, nagrinėjęs jo baudžiamąją bylą, nepasistengė nustatyti tvoros aukščio. Sklypas aptvertas 1990 m. Tarybiniais metais tvoros tinklas buvo gaminamas tik 1 m 50 cm pločio. Tvoros pamatų po tinklu nėra. Abiejose tvoros pusėse įvykio vietoje žemės aukštis yra vienodas jau 20 metų, o per tiek metų apatinė tinklo dalis atsidūrė apie 25 cm žemėse, todėl dabar tvoros aukštis įvykio vietoje 1,25 cm, o ne 1,70 cm. Jo nuotraukos, darytos 2008 m. gegužės mėnesio pradžioje, o nukentėjusiojo nuotraukos darytos liepos pradžioje, praėjus dviems mėnesiams po įvykio. Nuteistasis skunde teigia, kad jo nuotraukas teisėja pažiūrėjusi grąžino jam atgal, o nukentėjusiojo pasiliko byloje, nors buvo pripažintos negaliojančiomis.
Nuteistasis pažymi, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tokias aplinkybes, kad įvykio metu jam buvo suplėšyti marškiniai, o neišgirdęs ką sako kaimynas, gavo du smūgius į galvą ir petį. Be to, jo baudžiamoji byla yra sufabrikuota, kadangi neleidus liudyti jo žmonai, tiek nukentėjusiajam, tiek ir jo šeimos nariams atsivėrė visos galimybės duoti melagingus parodymus.
Nuteistojo nuomone, šioje byloje buvo pažeistos ir žmogaus teisės, kadangi buvo nuslėptas tas faktas, kad jis yra kurčias, o pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktą ne visos jo nurodytos aplinkybės, kaip, kad į metalinį karutį trenkėsi su galva neblaivus kaimynas, kad nebuvo leista duoti parodymus jo žmonai buvo žinomos teismui ir negalėjo būti žinomos priimant skundžiamą nutartį.
Apeliacinio teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo M. J. skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. J. skundas atmetamas.
BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundą dėl žemesniojo teismo nutarties, gali panaikinti šio teismo nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą. Toks sprendimas gali būti priimtas, jei nustatoma, kad žemesnysis teismas svarstomu klausimu padarė nepagrįstas išvadas bei priėmė neteisingą sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo pripažinti skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas nepagrįstomis bei priimtą sprendimą neteisingu.
Baudžiamosios bylos atnaujinimo institutas tai išimtinis (ekstraordinarinis) būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkretiems, įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti žinomi ir patikrinti instancine tvarka. BPK 444 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, tai: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas, bylą nagrinėjusių teisėjų nusikalstamas piktnaudžiavimas; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų nusikalstamas piktnaudžiavimas, jei dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Kitomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, be kitų, taip pat yra ir liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų neteisingumas, jeigu duodamas parodymus šis asmuo sąžiningai klydo ir tokiais parodymais yra pagrįstas nuosprendis, ekspertizės akto ar specialisto išvados neteisingumas, neteisingas vertimas, jeigu nėra BK 235 straipsnyje numatytų požymių.
Kaip matyti iš M. J. skundo, iš esmės pagrindinis argumentas, dėl ko turėtų būti atnaujintas procesas baudžiamojoje byloje, yra nesutikimas su teismuose priimtais ir įsiteisėjusiais sprendimais nustatytų bei patvirtintų aplinkybių įvertinimu, pateikiant savo samprotavimus apie byloje surinktų įrodymų įvertinimą. M. J. yra įsitikinęs, kad teismai, priimdami sprendimus, byloje surinktus įrodymus išnagrinėjo neišsamiai. Be to, teismams tuo metu nebuvo žinoma ta aplinkybė, kad jis dėl kurtumo blogai suprato teismo posėdžių esmę, kad jo žmonos parodymai yra reikšmingi, nustatant tiesą byloje, kad neblaivus nukentėjusysis buvo atsitrenkęs į metalinį karutį. Tačiau pastebėtina, kad nagrinėjamame skunde išdėstyti argumentai yra beveik identiški jau išnagrinėtame skunde Vilniaus apygardos teisme, kuriuo buvo skundžiamas Generalinio prokuroro 2010 m. spalio 12 d. nutarimas atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundą, pagrįstai sutiko su prokuroro padarytomis išvadomis ir nutarimą paliko galioti, pažymėdamas, jog nuteistojo M. J. skunde nurodytos aplinkybės nėra laikytinos naujai paaiškėjusiomis, be to, sutinka su apygardos teismo nutartyje padarytomis išvadomis ir M. J. skundo argumentų atmetimo motyvais. Vilniaus apygardos teismas tinkamai išanalizavo baudžiamosios bylos medžiagą ir pagrįstai konstatavo, kad pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nėra pagrindo. Lietuvos apeliacinio teismo nuomone, M. J. neteisus skunde teigdamas, kad apygardos teismo nutartyje nebuvo tinkamai įvertintos jo nurodytos aplinkybės, dėl to nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. M. J. skunde nurodytos aplinkybės neatitinka BPK 444 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų, todėl apygardos teismas priėmė teisingą sprendimą nepripažindamas jų naujai paaiškėjusiomis. Pažymėtina, kad skunde, pagrįsdamas galimą naujai paaiškėjusių aplinkybių buvimą, įsiteisėjusia ir galiojančia nutartimi nustatytas aplinkybes, iš esmės M. J. vertina iš naujo, nors baudžiamojo proceso įstatymai tokios galimybės nenumato. Pirmosios instancijos ir Kauno apygardos, kaip apeliacinės instancijos, teismai, nagrinėdami šią baudžiamąją bylą, konstatavo, jog byloje esantys įrodymai ištirti išsamiai ir visapusiškai, įvertinti objektyviai, nepažeidžiant BPK reikalavimų. Todėl dar kartą iš naujo ar kitaip (taip kaip nori M. J..) vertinti šių pakopų teismuose jau priimtais ir įsiteisėjusiais sprendimais nustatytas ir patvirtintas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas neturi teisinių galių. Ta aplinkybė, kad M. J. dėl kurtumo netinkamai suprato teismo posėdžių esmę, apie kurią, kaip tvirtina M. J., teismams nebuvo žinoma ir į kurią jis apeliuoja skunde prašydamas atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, taip pat niekaip neįrodo jo nekaltumo. BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte įstatymas nurodo, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima atnaujinti baudžiamąją bylą, yra kitos aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Taigi, aptariamuoju atveju, net ir pripažinus tai, kad M. J. skunde nurodyta aplinkybė atitinka BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą sąlygą, kad ji nebuvo žinoma priimant nuosprendį ir nutartis, to nepakanka. Minėtas įstatymas reikalauja, kad naujos aplinkybės atitiktų abi šiame įstatyme nurodytas sąlygas, t. y. ir sąlygą, kad naujos aplinkybės vienos arba su jau anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodytų asmens, kuriam byla nutraukta, kaltumą. M. J. skunde nurodyta aplinkybė neatitinka minėto įstatymo reikalavimų, todėl M. J. visai be pagrindo nesutinka su apygardos teismo išvada, jog ši aplinkybė nėra laikytina naujai paaiškėjusia, dėl kurios būtų atnaujinta baudžiamoji byla. Negalima neatkreipti dėmesio ir į tai, kad nuteistasis visiškai be pagrindo nurodo tokią aplinkybę, kurios pagrindu taip pat gali būti atnaujinta baudžiamoji bylą, kad neblaivus kaimynas buvo atsitrenkęs į metalinį karutį. Susipažinus su apeliaciniam teismui pateikta medžiaga, matyti, kad tokia nuteistojo minima aplinkybė iš viso nebuvo tiriama nei pirmosios nei apeliacinės instancijos teismuose, todėl ji vertinama kaip nuteistojo deklaratyvus teiginys
Skunde M. J. minima aplinkybė, kad nepagrįstai liko kaip liudytoja nepaklausta jo žmona, taip pat nėra ta, dėl kurios būtų pagrindas atnaujinti bylą. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo žmoną buvo atsisakyta apklausti pagrįstai. Visų pirma, pažymėtina tai, kad teismo teisė ir pareiga nustatyti kokius liudytojus reikia apklausti, o kokie į apklausą nėra kviečiami. M. J. gynėjas 2008 m. lapkričio 28 d. posėdžio metu kreipėsi į teisėją su prašymu apklausti M. J. žmoną apie įvykio aplinkybes. Prieštaraudama prašymui, nukentėjusiojo atstovė nurodė, kad M. J. žmona ankstesniuose teismo posėdžiuose (2008-06-12, 2008-07-10. 2008-10-01) stebėjo teismo procesą salėje kaip žiūrovė, posėdžių metu buvo dėstomos aplinkybės ir argumentai, todėl ji negali būti apklausiama. Sutinkamai su baudžiamojo proceso įstatymu, asmenys, kurie dalyvavo teismo posėdžiuose, kai byla buvo nagrinėja iš esmes, negali būti apklausiami kaip liudytojai, kadangi jie jau buvo sužinoję kaltinamojo, kitų liudytojų parodymus, todėl jų duoti parodymai gali turėti neigiamos įtakos nustatyti objektyvią tiesą byloje. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjęs M. J. baudžiamąją bylą, pagrįstai kaip liudytojos neapklausė jo žmonos. Be to, nei savo apeliaciniame skunde Kauno apygardos teismui, nei per minėtus teismo posėdžius, M. J. neprašė kaip liudytoją apklausti jo žmoną. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šias paminėtas aplinkybes konstatuoja, kad aplinkybė, jog neapklausta M. J. žmona, buvo žinoma ir pirmosios instancijos teismui ir Kauno apygardos, kaip apeliacinės instancijos, teismui, ir tai nesutrukdė priimti nuosprendį ir galutinę neskundžiamą nutartį. Todėl ši aplinkybė nelaikytina naujai paaiškėjusia BPK 441 straipsnio prasme.
Nuteistojo skundo argumentai, kad nepagrįstai nebuvo vadovaujamasi teisme jo duotais parodymais, kad neleidus liudyti jo žmonai, nukentėjusiajam ir jo šeimos nariams atsivėrė visos galimybės duoti melagingus parodymus, nelaikytini pagrįstais, kadangi įrodymų vertinimas yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, nagrinėdami konkrečią baudžiamąją bylą, kurioje M. J. pripažintas kaltu, konstatavo, jog byloje esantys įrodymai ištirti išsamiai ir visapusiškai, įvertinti objektyviai, nepažeidžiant BPK reikalavimų. Nėra jokio pagrindo teigti, kad bylos teisminis nagrinėjimas teismuose atliktas neišsamiai ir neobjektyviai, o įrodymai įvertinti vien kaltinimo aspektu. Kitos nuteistojo M. J. nurodytos aplinkybės nei kiekviena atskirai, nei kartu su anksčiau byloje nustatytomis kitomis aplinkybėmis neįrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas (BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pagrindų, dėl kurių būtų galima atnaujinti procesą BPK 441 straipsnio tvarka nenustatyta, todėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta , o ją panaikinti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi,
n utaria:
nuteistojo M. J. skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.