Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Masiulis, sekretoriaujant Ilonai Digrylienei ir Genovaitei Šetkauskienei, dalyvaujant prokurorui Žilvinui Šiurnai, nepilnamečio K. M. įstatyminei atstovei A. M., ekspertėms Dovilei Trijonytei ir Ramunei Drazdauskienei, kaltinamajam E. P., nedalyvaujant nukentėjusiajam K. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis devynių klasių išsilavinimą, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. 2012 m. rugsėjo 16 d. apie 12.30 val. (duomenys neskelbtini), konflikto metu, koridoriuje prie virtuvės sudavė vieną kartą kumščiu mažamečiui nukentėjusiajam K. M. į dešinės rankos petį, taip sukėlė jam fizinį skausmą.

E. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2012 m. rugsėjo mėn. 16 d. apie 12-13 val., namuose (duomenys neskelbtini), tarp jo ir sugyventinės G. I. sūnaus K. M. įvyko konfliktas dėl ėjimo į rūsį. Konflikto metu K. M. įpyko, pradėjo jį vadinti necenzūriniais žodžiais, spardyti, ir daužyti rankomis. Jis sugriebė K. M. už kairės rankos riešo, kad jis nebesimuštų. K. M. į dešinės rankos petį nesudavė. Sugyventinės G. I. vaikams nėra nė karto sudavęs, tačiau yra juos baręs ir sudrausminęs.

Teisiamajame posėdyje LR BPK 276 str. 1 d. 4 punkto pagrindu buvo perskaityti nukentėjusiojo K. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusysis K. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šiuo metu gyvena pas močiutę, kur kartu gyvena brolis E. ir sesutė A. 2012 m. rugsėjo 16 d. po pietų tarp jo ir mamos sugyventinio E. P. įvyko konfliktas dėl ėjimo į rūsį. Konflikto metu E. P. pavadino jį „debilu“, „gaidžiu“, todėl jis supyko ir pasakė, kad kai tėtis grįš jį primuš. E. P. supyko ir jam kumščiu sudavė į nugarą. Sudavė stipriai, skaudėjo nugarą. Mama nematė, kaip E. jam sudavė, bet ji buvo virtuvėje ir turėjo girdėti, kaip jie pykosi. (b.l. 28-29).

Teisiamajame posėdyje LR BPK 276 str. 1 d. 4 punkto pagrindu buvo perskaityti liudytojos A. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dabar gyvena pas savo močiutę A. M., o prieš tai gyveno su mama. Dar gyvenant pas mama, tarp brolio K. M. ir mamos sugyventinio E. P. įvyko konfliktas dėl ėjimo į rūsį. Brolis ir E. P. šaukė vienas ant kito, o vėliau K. M. kumščiais mušė E. P. (b.l. 33-34).

Liudytoja Rasa Liniauskienė parodė, kad dirba Telšių apskr. VPK Akmenės r. PK kriminalinės policijos vyresniąja tyrėja. Atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje ir apklausė mažametį K. M.. Jis paaiškino, kad mamos sugyventinis E. P. sudavė kumščiu į nugarą ir parodė vietą ant nugaros, kur jam trenkė.

Liudytoja G. I. parodė, kad su E. P. kartu gyvena jau ketvirtus metus. Kartu gyvena ir jos trys vaikai, t.y. K., A. ir E. E. jos vaikų niekada nėra mušęs, jis tik yra sudrausminęs žodžiu, bet tikrai nėra sudavęs jiems. 2012 m. rugsėjo 16 d. namuose tarp jos sūnaus K. M. ir sugyventinio E. P. įvyko konfliktas dėl ėjimo į rūsį. Konflikto metu sūnus šaukė ant E. necenzūriniais žodžiais ir sakė, kad kai grįš tėvas iš kalėjimo užmuš E. Matė tik kaip E. sugriebė už rankos K., bet ar K. prieš tai sudavė kokius nors smūgius E. P. nematė. Taip pat nematė, kad E. P. būtų sudavęs smūgį sūnui K. M. į nugarą.

Liudytoja A. M. parodė, kad 2012 m. rugsėjo 16 d. pas ją į namus atėjo anūkai K. M. ir A. M., kurie pradėjo sakyti, kad nebenori gyventi pas mamą G. I., nes mamos sugyventinis E. P. prieš juos smurtauja. K. M. pasakojo, kad E. P. sudavė jam vieną smūgį į dešinio peties sritį, todėl apie tai pranešė vaikų teisių apsaugos skyriaus pareigūnams.

Liudytoja R. M. parodė, kad 2012-09-18 į vaikų teisių apsaugos skyrių atėjo A. M., kuri pranešė, kad G. I. šeimoje E. P. galimai skriaudžia A. M. anūkus. A. M. pasakė, kad E. P. muša K. M.. Ji taip pat pasakojo, kad K. M. taip blogai jaučiasi psichologiškai, kad vaikas net galvoja apie savižudybę. A. M. surašė paaiškinimą ir 2012-09-19 atnešė jį į skyrių. Tą pačią dieną nuvažiavo į mokyklą pas K. M.. K. pasikvietė į socialinės pedagogės kabinetą. K. M. paaiškino, kad patėvis E. P. sudavė jam kumščiu į dešinęranką žemiau peties. Paprašius parodyti, K. M. parodė dešinę ranką. Ten buvo pageltusi mėlynė. 2012-09-20 vaikai K. M., A. M. ir E. M. buvo paimti iš G. I. šeimos ir laikinai globai perduoti močiutei A. M..

Iš K. M. 2012-09-19 paaiškinimo Akmenės rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriui matyti, kad mamos sugyventinis E. P. kumščiu sudavė jam į dešinės rankos petį (b.l. 18).

Teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad K. M. nusikalstamos veikos jo atžvilgiu padarymo metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, protiniu atsilikimu. K. M., atsižvelgiant į jo amžių bei turimas žinias, byloje nagrinėjamų įvykių metu galėjo ir šiuo metu gali suprasti su juo atliktų veiksmų pobūdį bei reikšmę, tačiau dėl situacinių aplinkybių (įtariamasis yra jo motinos draugas bei fiziškai stipresnis už jį), jis negalėjo šiems veiksmams aktyviau priešintis. K. M., atsižvelgiant į jo protinio išsivystymo lygį, pažintinės veiklos bei individualius psichologinius ypatumus, galėjo ir gali teisingai suprasti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes (įvykio vietą, įvykio dalyvius, jų veiksmus, negali įvardinti tikslaus įvykio laiko) ir duoti apie tai parodymus. Jo parodymai realistiški: jie atitinka jo amžių, protinio išsivystymo lygį, emocinę būseną (nenoriai, vangiai pasakoja apie bylos įvykių aplinkybes) bei gyvenimišką patirtį. Atsižvelgiant į visą tai, toliau apklausti K. M. ikiteisminio tyrimo procese bei teismo posėdyje nerekomenduojama. Sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas, nes objektyvių duomenų apie K. M. psichikos būseną ir jos dinamiką po nusikalstamos veikos jo atžvilgiu padarymo nėra, todėl sveikatos sutrikdymo masto, kuris turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į psichikos sutrikimo sunkumą ir jo trukmę, nėra galimybės. Šiuo metu K. M. neserga lėtiniu psichikos sutrikimu ar protiniu atsilikimu. K. M. padidintas polinkis fantazuoti bei padidintas polinkis į įtaigumą nenustatyti. Negauta duomenų apie kitų asmenų daromą poveikį K. M. duodamiesiems parodymams.( b.l. 72-74)

Teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. M. apie byloje nagrinėjamą įvykį kalba realistiškai: jos kalba atitinka jos amžių, vartojamą žodyną, gyvenimišką patirtį. Pabrėžiama, jog, praėjus ilgesniam laikui nuo byloje nagrinėjamų įvykių, A. M. dėl savo amžiaus gali lengviau užmiršti įvykio detales, jas tarpusavyje painioti. Atsižvelgiant į visa tai, toliau apklausti ją ikiteisminio tyrimo procese bei teismo posėdyje nerekomenduojama. Šiuo metu A. M. neserga lėtiniu psichikos sutrikimu ar protiniu atsilikimu, jai konstatuotas kalbos išraiškos sutrikimas. A. M. padidintas polinkis fantazuoti bei padidintas polinkis į įtaigumą nenustatyti, tačiau dėl savo amžiaus, menkos gyvenimiškos patirties, ji gali būti įtaigesnė, lengviau perimti aplinkinių žodžius, vertinimus. ( b.l. 69-71)

Ekspertės Dovilė Trijonytė ir Ramunė Drazdauskienė apklausos metu paaiškino iš esmės tokias pačias aplinkybes, kurios nurodytos ekspertizės aktuose.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo E. P. padarytai nusikalstamai veiklai atskleisti ir jo kaltei įrodyti.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, įvykio metu tarp nukentėjusiojo K. M. ir kaltinamojo E. P. įvyko apsižodžiavimas, kuris vėliau peraugo į fizinio smurto panaudojimą. Kad abu asmenys konfliktavo patvirtina liudytojų G. I. ir A. M. parodymai, o be to ir pats kaltinamasis neneigė suėmęs K. M. už rankos riešo.

Kaltinamasis E. P. nepripažįsta savo kaltės dėl to, kad sudavė mažamečiui nukentėjusiajam smūgį kumščiu į petį, tačiau neneigia, kad įvykio dieną tarp jų vyko konfliktas ir jis buvo suėmęs K. M. už rankos riešo. Tačiau tokie kaltinamojo argumentai yra vertinami kaip pasirinktas gynybos būdas ir atmestini, kadangi nukentėjusysis K. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog smūgį į nugarą jam sudavė būtent E. P. ir po šio smūgio jam skaudėjo. K. M. po įvykio tokias pat aplinkybes 2013-09-19 raštu paaiškino Akmenės rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojai R. M.. (b.l. 18) Teisiamajame posėdyje apklaustos liudytojos A. M., R. M. ir R. L. patvirtino, kad po įvykio K. M. papasakojo, jog kilus konfliktui mamos sugyventinis E. P. sudavė jam smūgį kumščiu į dešinės rankos petį. Iš Teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) ( b.l. 72-74) ir eksperčių Dovilės Trijonytės ir Ramunės Drazdauskienės paaiškinimų matyti, kad K. M., atsižvelgiant į jo protinio išsivystymo lygį, pažintinės veiklos bei individualius psichologinius ypatumus, galėjo ir gali teisingai suprasti konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes (įvykio vietą, įvykio dalyvius, jų veiksmus,) ir duoti apie tai parodymus. Jo parodymai realistiški: jie atitinka jo amžių, protinio išsivystymo lygį, emocinę būseną bei gyvenimišką patirtį. K. M. padidintas polinkis fantazuoti bei padidintas polinkis į įtaigumą nenustatyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs įrodymus, konstatuoja, jog E. P., konflikto metu, smurtaudamas prieš sugyventinės sūnų, mažametį nukentėjusįjį K. M., t.y. vieną kartą kumščiu suduodamas į dešinės rankos petį, sukėlė jam fizinį skausmą. Darydamas minėtus veiksmus suvokė, jog sukels fizinį skausmą ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagal LR BPK 109 str., asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Civilinio ieškinio dalyku pagal LR BPK 109 str. gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Neturtinei žalai yra priskiriamas asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (LR CK 6.250 str.). Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą, padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Prokuroras gindamas viešąjį interesą reiškė civilinį ieškinį ir prašo priteisti iš kaltinamojo E. P. 2000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajam K. M. ( b.l. 124-125)

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis E. P. sudavė vieną kartą kumščiu mažamečiui nukentėjusiajam K. M. į dešinės rankos petį, taip sukėlė jam fizinį skausmą. Kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo tyčiniai veiksmai sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam. Šias aplinkybes patvirtina K. M. paaiškinimai. Taip pat neginčytina, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis jautė skausmą, patyrė stiprų emocinį sukrėtimą, psichologinį ir fizinį diskomfortą. Taigi šios pasekmės nukentėjusiojo fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jam padaryta neturtinė žala, susijusi su fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Teismas atsižvengia, kad kaltinamojo turtinė padėtis yra sunki, nes jis nedirba, neturi kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Vis dėlto, atsižvelgiant į padaryto sužalojimo sunkumą, pastaroji aplinkybė nėra lemiama nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį. Teismas laiko, kad atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus šiuo atveju civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistina atlyginti 1000 Lt nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos.

Kaip matyti iš bylos medžiagos E. P. pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, už kurio padarymą straipsnio sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė.

Nesant būtinų sąlygų LR BK 62 str. nuostatų taikymui ir švelnesnės, nei įstatyme numatyta, bausmės skyrimui, teismas sprendžia dėl BK 54 str. 3 dalies taikymo kaltinamojo E. P. atžvilgiu bei švelnesnės bausmės, nei numatyta jam inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje, skyrimo.

Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Kad būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį teismas turi nustatyti išimtines aplinkybes, susijusias su nusikalstamos veikos pavojingumu ir kaltininko asmenybe.

Skirdamas kaltinamajam E. P. bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str., o taip pat bausmės skyrimo taisyklėmis, įtvirtintomis BK 61 str. Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgė į kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, į tai, kad padarė nusikaltimą, kuris priskiriami prie nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijos. Taip pat į tai, kad kaltinamasis E. P. administracine tvarka nebaustas, neteistas, nedirbantis, psichikos sveikatos centre nesilankė, gyvena su sugyventine.

Šioje byloje nustatyta, kad įvykis nutiko tarp kartu gyvenančių asmenų, nukentėjusiajam buvo suduotas tik vienas smūgis, kuris sužalojimų nepadarė, be to pabrėžtina tam tikta nukentėjusiojo elgesio įtaka susiklosčiusiai situacijai, kuris išsakė necenzūrinius žodžius ir galimai sudavė smūgius kaltinamajam.

Teismų praktika ir baudžiamosios teisės doktrina laikosi nuostatos, kad bausmę negali nulemti vien nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai – ji turi būti siejama su nusikaltusiu asmeniu, jo socialinėmis, psichologinėmis ir moralinėmis savybėmis. Byloje nustatytos kaltinamąjį ir jo padarytą veiką charakterizuojančios faktinės aplinkybės, teismo nuomone, yra išimtinės, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas nusikaltusiam asmeniui už konkrečios veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Teismas konstatuoja, kad kaltinamajam E. P. yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti švelnesnę bausmę – laisvės apribojimą.

E. P. skirta kardomoji priemonė, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą ir jam, taikant BK 54 str. 3 d., skirti laisvės apribojimą 8 mėnesiams.

Uždrausti E. P. per visą laisvės apribojimo laikotarpį bendrauti su nukentėjusiuoju K. M..

Įpareigoti E. P. : 1) per pirmus keturis laisvės apribojimo mėnesius nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose; 2) per visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; 3) per pirmus tris laisvės apribojimo bausmės mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus, E. P. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti iš E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1000 Lt neturtinės žalos K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.