- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-11-19
- Bylos Nr.
- 1-2127-1007/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50911-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Domeikienė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorei Jolantai Steponavičiūtei,
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, šaltkalviu, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2016 m. rugpjūčio 2 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį galutine 8 mėn. laisvės apribojimo bausme,
2) 2019 m. lapkričio 6 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine 40 parų arešto bausme, bausmė neatlikta,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei V. G., o būtent 2019 metų lapkričio 30 d., apie 10.00 val. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu tyčia suėmė rankomis nukentėjusiajai V. G. už kaklo ir ją smaugė bei delnu sudavė tris smūgius nukentėjusiajai V. G. į veidą, taip sukėlė nukentėjusiajai V. G. fizinį skausmą.
2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi. Nurodė, kad lapkričio 29 d. vakare pas draugą gėrė degtinę, grįžo namo neblaivus ir negali paaiškinti kas nutiko, suėmė sugyventinei už kaklo ir delnu trenkė jai per veidą. Paaiškino, kad turi problemų dėl alkoholio ir kai jo išgeria, pradeda smurtauti. Šiems jo veiksmams turėjo įtakos alkoholis, nes blaivus to nebūtų padaręs. Po smurto žmona reagavo ramiai, jis nuėjo miegoti. Nurodė, jog iki šio įvykio taip pat smurtavo prieš sugyventinę, dėl to buvo nuteistas arešto bausme, jos dar nėra atlikęs. Nurodė, jog ateityje daugiau nebevartos alkoholio.
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalies, 426 ir 432 straipsnių nuostatomis, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, prisipažįsta esąs kaltas, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamasis ir jo gynėja.
Motyvuojamoji dalis
4. Kaltinamojo A. K. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:
4.1. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. G. nurodė, kad ji su savo sugyventiniu A. K. gyvena vieno kambario bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Jie kartu gyvena jau penkis metus ir turi sūnų A. K., gimusį 2015-10-14. Jos sugyventinis 2019 m. lapkričio 29 d. vartojo alkoholį, į namus grįžo naktį neblaivus, todėl ryte, 2019 m. lapkričio 30 d., atsikėlė dar neišsiblaivęs. Dėl jai nežinomos priežasties jis pradėjo elgtis agresyviai, todėl apie 10.00 val. namuose tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis abiem rankomis suėmęs jos kaklą, ją smaugė bei tris kartus plaštaka sudavė jai į veidą. Dėl tokių savo sugyventinio veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, tačiau iš karto į gydymo įstaigą ji nesikreipė. Jos sugyventiniui išėjus iš namų, ji apie 16.00 val. nuvažiavo pas savo mamą J. G. ir papasakojo apie jos rytinį konfliktą su A. Mama pamatė smaugimo žymes ant jos kaklo, todėl ši paskambino pagalbos telefonu Nr. 112 ir iškvietė medikus. Medikai ją išsivežė apžiūrai į VšĮ „Respublikinę Šiaulių ligoninę“, kur po apžiūros ją išleido gydytis ambulatoriškai. Sūnus A. K. konflikto metu namuose nebuvo, nes jį tuo metu savo namuose prižiūrėjo jos mama J. G.. Sugyventinis prieš ją yra smurtavęs ir anksčiau, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas bei jam paskirta 40 parų arešto bausmė. Apklausiama papildomai V. G. nurodė, kad ji prašo, jog jai būtų suteikta galimybė nedalyvauti teismo posėdyje, kuris vyks pagreitinto proceso tvarka, nes ji nebenori matyti akyse savo sugyventinio A. K.. Ji bijo A. K. bei pyksta ant jo dėl to, kas įvyko, nes jis smurtą naudoja prieš ją nebe pirmą kartą. Civilinio ieškinio ji nereiškia, nes turtinė žala jai nepadaryta. Ji nori, kad A. K. atsakytų pagal įstatymus, nes ji jam jau buvo atleidusi, tačiau dabar dėl panaudoto smurto bei nuolatinio jo alkoholio vartojimo, ji ketina su juo išsiskirti (b. l. 31–37 ).
4.2. 2019 m. lapkričio 30 d. protokole–pareiškime V. G. nurodė, kad 2019 m. lapkričio 30 d. apie 10.00 val., vieno kambario bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), akivaizdžiai neblaivus jos sugyventinis A. K. žodinio konflikto metu, abejomis rankomis suėmęs jos kaklą, ją smaugė bei tris kartus plaštaka sudavė jai į veidą. Dėl tokių sugyventinio veiksmų ji patyrė fizinį skausmą. Namuose gyvena mažametis jų sūnus A. K., gimęs 2015-10-14, kurio tuo metu namuose nebuvo, nes jį prižiūrėjo jos mama J. G., gyvenanti kitu adresu (b. l. 7–8).
4.3. 2019 m. lapkričio 30 d. tarnybiniame pranešime Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjas F. V. nurodė, kad 2019-11-30 16.47 val. buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), dukros sugyventinis smaugė dukrą V. G.. Dukra pabėgo, kuri šiuo metu yra pas mamą. Reikia medikų, nes jai skauda gerklę, sunku ryti. Vienas nepilnametis namuose. Pranešė mama, kuri policijos pareigūnų laukia adresu (duomenys neskelbtini). Apie 19.00 val. į Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatą atvyko nukentėjusioji V. G., iš kurios buvo priimtas pareiškimas dėl smurto artimoje aplinkoje bei buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Apie 20.30 val. nuvykus kartu su pareiškėja apžiūrėti įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), namuose buvo rastas prieš pranešėją smurtavęs jos sugyventinis A. K., kuris buvo sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato laikino sulaikymo patalpas (b. l. 67–68 ).
4.4. Iš alkoholio matuoklio parodymų kvito matyti, jog 2019 m. lapkričio 30 d. 20 val. 56 min. A. K. buvo nustatytas 1,84 promilių neblaivumas (b. l. 111).
4.5. Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, jog įvykio vieta yra butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 21–28 ).
4.6. 2019 m. gruodžio 2 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje nurodoma, jog V. G. kūne objektyvių išorinių sužalojimo žymių nekonstatuota. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje nustatytos pirštų žymės kakle sužalojimu nevertinamos, nes neteikia realios informacijos apie sužalojimo pobūdį (pvz. odos nubrozdinimas, poodinė kraujosruva ir pan.). Nesant objektyvių traumavimo požymių, nėra ir objektyvaus pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 56 ).
5. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
5.1. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytam nusikaltimui, numatytam BK 140 straipsnio 2 dalyje, atskleisti ir A. K. kaltei įrodyti. Bylos aplinkybės yra aiškios, A. K. savo kaltę pripažino visiškai, ikiteisminio tyrimo metu, teisme pateikė išsamius parodymus, kuriuos patvirtina nukentėjusiosios parodymai, specialisto išvada, apžiūros protokolas ir jo priedai, tarnybiniame pranešime esantys duomenys bei kiti rašytiniai įrodymai. A. K. veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei. Kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo asmuo gali būti sužalotas ar patirti fizinį skausmą, ir tokių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
6. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
6.1. A. K. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, ši nusikalstama veika yra baigta. Nusikalto būdamas teistas, paskutinius du kartus už nusikaltimus žmogaus sveikatai, nusikalstamą veiką padarė per pakankamai trumpą laiką po to, kai 2019 m. lapkričio 6 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, neatlikęs 40 parų arešto bausmės (b. l. 122–125). Administracine tvarka nebaustas (b. l. 116–121), dirbantis (b. l. 115). Byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis būtų įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą, ar jame gydęsis. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
6.2. Atsižvelgdamas į ankščiau (6.1. punkte) nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. K. yra linkęs daryti nusikaltimus, turi klaidingus moralinius įsitikinimus, netinkamą savo elgesio suvokimą ir gyvenimo būdo vertinimą, išvadų dėl jam anksčiau paskirtų bausmių nedaro, savo elgesio nekeičia, naują nusikalstamą veiką tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu padarė per pakankamai trumpą laikotarpį, neatlikęs paskirtos arešto bausmės, todėl bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą straipsnio sankcijoje numatytam tokios bausmės vidurkiui.
6.3. Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
7. Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veika padarė neatlikęs paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2019 m. lapkričio 6 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant šiek tiek didesnį nei minimalų bendrintinos bausmės rūšies dydį. Pridedamos bausmės dalis parinktina atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, į nuteistojo asmenybę – nusikalto teistas. Teismo vertinimu pridedant tokią bausmės dalį bus užtikrintas proporcingumo principo reikalavimų laikymasis. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu 1 para arešto prilyginama 1 dienai laisvės atėmimo.
8. Pagal BK 75 straipsnio nuostatas, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo diskrecija, todėl visais atvejais vertinamas kaip teismo teisė, o ne pareiga. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
8.1. Kaltinamasis A. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino, dėl jų gailėjosi, teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog pasiruošęs keisti savo gyvenimo būdą ir nebevartoti alkoholio. Teismas atsižvelgdamas į šias faktines aplinkybes, kaltinamojo paaiškinimus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nebūtina kaltinamąjį izoliuoti nuo visuomenės tam, kad būtų įgyvendinta būtinybė sulaikyti jį nuo nusikaltimų darymo ateityje, nubausti ir šiuo būdu užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismo vertinimu šių tikslų galima pasiekti kaltinamajam atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą dvejiems metams, ir skiriant jam BK 75 straipsnio 2 dalies 3, 5, 6, 7, 8, 10 punktuose numatytas pareigas.
9. Baudžiamojoje byloje kaltinamajam A. K. 2019 m. gruodžio 2 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu, panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (b. l. 108–110).
10. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę A. K. įskaitytinas suėmime nuo 2019 m. lapkričio 30 d. 20.30 val. iki 2019 m. gruodžio 2 d. 16.25 val. išbūtas laikas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 301–308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. skirti bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2019 m. lapkričio 6 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 5, 6, 7, 8, 10 punktais, A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant A. K. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:
– gydytis nuo alkoholizmo, gydymą pradėti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;
– tęsti darbą, netekus darbo – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje;
– dalyvauti elgesio pataisos programoje;
– nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu;
– neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
– nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, A. K. į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. lapkričio 30 d. 20.30 val. iki 2019 m. gruodžio 2 d. 16.25 val., ir laikyti jį atlikus dalį bausmės, dvi laisvės atėmimo dienas (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a)).
Kardomąją priemonę – 2019 m. gruodžio 2 d. įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.