Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

L.J., a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas 10 klasių, nevedęs, dirbantis atsitiktinius darbus pas privačius asmenis, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis L.J. 2007 m. gruodžio 5 dieną apie 19 val., būdamas neblaivus, bute esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su savo tėvu Č.J. metu, tyčia sudavė plaktuku vieną smūgį pastarajam į galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam muštinę žaizdą galvos kairėje pusėje su kairio momenkaulio įspaustiniu lūžiu, šiais veiksmais padarė sunkų savo tėvo sveikatos sutrikdymą, t.y. įvykdė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p.

Kaltinamasis L.J. prisipažino įvykdęs jam inkriminuotą nusikaltimą. Jis parodė, kad 2007 m. gruodžio 5 d. apie 19 val. grįžo į namus, su draugu buvo išgėręs butelį vyno. Į namus dar parsinešė butelį degtinės, kurį išgėrė su tėvu, kuris taip pat jau buvo neblaivus. Kadangi tėvas jam pradėjo priekaištauti, tarp jų kilo konfliktas ir jis būdamas supykęs, paėmęs nuo spintelės plaktuką, sudavė tėvui per galvą. Dėl girtumo neprisimena tikslaus smūgių skaičiaus. Pamatęs, jog tėvui iš prakirstos galvos teka kraujas, išsigando, padavė marškinius užvynioti žaizdą, pats iškvietė medikus ir policiją, pasakė, jog sužalojo tėvą. Gailisi nusikaltęs, su tėvu susitaikė, jo atsiprašė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina sekantys įrodymai.

Nukentėjusysis Č.J. parodė, kad 2007 m. gruodžio 5 dieną apie 19 val. į namus grįžo sūnus L., parnešė butelį degtinės, kurią abu išgėrė. Po to tarp jų kilo žodinis konfliktas; supykęs sūnus plaktuku sudavė jam per galvą. Dėl girtumo išsamesnių įvykio aplinkybių neprisimena. Sūnus jo atsiprašė, prašo neskirti jam griežtos bausmės, neatimti laisvės.

Liudytojas A.A. (Vilniaus miesto 4 PK pareigūnas) parodė, kad 2007 m. gruodžio 6 dieną Policijos komisariate buvo gautas telefoninis pranešimas apie sužalotą asmenį. Medikai informavo, jog nukentėjusiojo paaiškinimu jį namuose sužalojo sūnus.

Liudytojas J.I. parodė, kad maždaug 20 metų yra J. kaimynas, su jais sugyvena gerai, kadangi yra silpnos sveikatos, tai dažnai nudirbti ūkio darbus kviečiasi L.J.. Pastarasis yra ramaus ir gero charakterio, paslaugus, mylimas kaimynų, tačiau jų namuose yra ne sykį kilę konfliktai dėl agresyvaus tėvo – Č.J. elgesio. Būdamas girtas Č.J. provokuoja skandalus, yra sumušęs savo sūnų. 2007 metų gruodžio 6 dieną L.J. pasakojo, jog praėjusią naktį tėvas vėl sukėlė konfliktą, bandė jį išvaryti iš namų, todėl jis nesusivaldęs sumušė tėvą.

Liudytoja L.J. (kaltinamojo sesuo) parodė, kad yra deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvena kitoje vietoje, tačiau lankosi tėvo namuose. L. yra ramaus charakterio, jį mėgsta kaimynai. tėvas ūmaus būdo, ypač agresyvus tampa būdamas neblaivus, kelia skandalus.

Iš teismo medicinos specialisto išvados seka, kad Č.J. nustatyta muštinė žaizda galvos kairėje pusėje su kairio momenkaulio įspaustiniu lūžiu. Nustatytas sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu; jis buvo padarytas vienu trauminiu poveikiu (26 b.l.).

Teismo posėdyje buvo apžiūrėtas daiktinis įrodymas – plaktukas. Kaltinamasis ir nukentėjusysis patvirtino, jog būtent šiuo plaktuku L.J. sužalojo Č.J..

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo ir nukentėjusiojo duotus parodymus (34-39, 9-10 b.l.), abu teigė, kad neprisimena ar apklausų metu kalbėjo apie suduotų smūgių skaičių, patvirtino, jog po įvykio L.J. davė tėvui marškinius uždengti žaizdą bei iškvietė greitąją medicininę pagalbą.

Iš byloje esančių asmens duomenų matyti, kad Č.J., gimęs (duomenys neskelbtini) yra L.J., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas (43, 47 b.l.).

Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytus posėdyje ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog L.J. nusikalstami veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 str. 2 d. 3 p. – jis sunkiai sutrikdė savo tėvo sveikatą, sudavė smūgį plaktuku į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą. Tačiau, teismo nuomone, byloje neįrodyta, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam tris smūgius. Kaip seka iš specialisto išvados, Č.J. konstatuotas vienas sužalojimas galvoje buvo padarytas vienu trauminiu poveikiu. Č.J. ir L.J. dėl girtumo išsamių įvykio aplinkybių neprisiminė, kitų įrodymų patvirtinančių ikiteisminio tyrimo kaltinimą dėl suduotų trijų smūgių skaičiaus byloje nėra. Todėl teismas laiko tikslinga patikslinti L.J. pareikštą kaltinimą ir daryti išvadą, kad L.J. sudavė nukentėjusiajam plaktuku į galvą vieną smūgį. Byloje surinktų ir patvirtintų įrodymų visuma – panaudotas nusikaltimo įrankis, sužalota nukentėjusiajam galva, patvirtina, kad L.J. veikė tiesiogine tyčia. Tačiau, teismas taip pat atsižvelgia, jog kaltinamojo tyčia nebuvo iš anksto apgalvota, atsirado staiga ir iš dalies buvo sąlygota paties nukentėjusiojo elgesio.

Tokią išvadą teismas daro įvertinęs liudytojų J.I. ir L.J. parodymus apie tai, kad anksčiau Č.J. buvo sužalojęs savo sūnų, girtas tapdavo agresyviu, be to kaltinamojo veiksmai nebuvo itin intensyvūs, jis sudavė tik vieną smūgį, po to plaktuką numetė.

Skirdamas L.J. bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 str., 54 str. nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltininko asmenybę, kitas reikšmingas bylos aplinkybes.

L.J. įvykdė labai sunkų nusikaltimą, tačiau sunkios pasekmės nukentėjusiajam neatsirado, pastarasis atsisakė gydymo, atleido kaltinamajam ir prašė jo griežtai nebausti. Taip pat neskirti griežtos bausmės kaltinamajam prašė ir kaimynas J.I., kuriam dėl ligos ir invalidumo negalinčiam atlikti ūkio darbų padeda juos nudirbti L.J..

Teismas laiko tikslinga pripažinti L.J. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs bei, kad iš karto po įvykio suteikė nukentėjusiajam pagalbą ir aktyviais veiksmais išvengė sunkesnių padarinių, t.y. bendrajam pagalbos centrui pats pranešė apie įvykį ir iškvietė medicinos pagalbą. Šią aplinkybę patvirtina bylos duomenys ( b.l. 5,6).

Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad L.J. nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo veiksmams.

Tačiau kaip jau buvo minėta, įvykio metu nukentėjusysis taip pat buvo neblaivus.

L.J. teisiamas pirmą kartą, charakterizuojamas patenkinamai, verčiasi atsitiktiniais uždarbiais, turi mažametę dukrą, gimusią (duomenys neskelbtini) (43 b.l.).

Teismas, atsižvelgęs į visas išdėstytas bylos aplinkybes, į tai, kad L.J. apie padarytą veiką pats pranešė BPC (bendrajam pagalbos centrui), prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ikiteisminio tyrimo metu bei teisme davė nuoširdžius parodymus, turtinė žala nepadaryta, daro išvadą, kad BK 41 str. 2 d. nurodyta bausmės paskirtis ir teisingumo principo įgyvendinimas bus pasiekti pritaikius BK 62 str. 1 d., 3 d. 3 p. ir L.J. paskyrus švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK 135 str. 2 d. sankcijoje, t.y. maksimalaus termino laisvės apribojimą (BK 48 str.) įpareigojant jį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. 2 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprend ė:

L. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p. ir nubausti pritaikius BK 62 str. 1 d., 3 d. 3 p. laisvės apribojimu 2 metams įpareigojant L.J. per 3 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktinį įrodymą – plaktuką grąžinti Č.J..

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.