Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjos N. B., atstovaujamos advokato padėjėjos Dženetos Terespolskienės, prašymą pratęsti įstatymo nustatytą terminą atsisakyti palikimo nepilnamečio vaiko vardu ir išduoti teismo leidimą nepilnamečio vaiko vardu atsisakyti palikimo, suinteresuotas asmuo - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, institucija, teikianti išvadą, - Skuodo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, išsprendė pareiškėjos pateikto prašymo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja, nepilnamečio M. Z. atstovė pagal įstatymą, N. B. kreipėsi į teismą, prašydama pratęsti įstatymo nustatytą terminą atsisakyti palikimo nepilnamečio vaiko M. Z., gimusio 2009 m. spalio 4 d., vardu; išduoti pareiškėjai teismo leidimą nepilnamečio vaiko M. Z., gimusio 2009 m. spalio 4 d., vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo V. Z. 2016 m. gegužės 12 d. mirties.

Motyvuojamoji dalis

Prašymą atsisakytina priimti (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).

Siekiant užtikrinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kituose įstatymuose įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš esminių sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Taigi, kreipdamasis į teismą su ieškiniu (pareiškimu) asmuo privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Kiekvienu atveju teismas ex officio privalo patikrinti, ar jis yra kompetentingas nagrinėti šį ieškinį, t. y. teismas turi nustatyti, ar įstatymai ir kiti teisės aktai suteikia teismui teisę nagrinėti tam tikros kategorijos bylą, ar ji priskirtina ir teisminga konkrečiam teismui. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą), jei jis neteismingas tam teismui.

Pareiškėja prašyme kelia du reikalavimus: išduoti teismo leidimą atsisakyti palikimo nepilnamečio vaiko vardu, pratęsti praleistą įstatymo nustatytą terminą atsisakyti palikimo nepilnamečio vaiko vardu.

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant pareiškėjos prašymo pratęsti įstatymo nustatytą terminą atsisakyti palikimo nepilnamečio vaiko vardu ir išduoti teismo leidimą nepilnamečio vaiko vardu atsisakyti palikimo teismingumo klausimą, yra aktualios CPK 576 straipsnyje ir CPK 580 straipsnyje nustatytos teismingumo taisyklės. Pagal CPK 576 straipsnį pareiškimas dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo paduodamas tam apylinkės teismui, kurio teritorijoje turi būti atliktas teisinę reikšmę turintis veiksmas – šiuo nagrinėjamu atveju atsisakymas nuo paveldėjimo pagal įstatymą nepilnamečio vaiko vardu. CPK 580 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašymas išduoti teismo leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktą bei kiti prašymai (pareiškimai), kurie pagal Civilinį kodeksą ir kitus įstatymus nagrinėtini supaprastinto proceso tvarka, paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos ar buveinės apylinkės teismui. CPK 580 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prašymas dėl paveldėjimo procedūrų taikymo paduodamas palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismui.

Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas 2011 m. rugsėjo 8 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teismų praktikos apžvalgos „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo turtiniuose santykiuose“ 12.3 skyriuje, taip pat šios apžvalgos išvadoje, pateiktoje 30 punkte, išaiškino, kad dėl leidimo priimti ar atsisakyti palikimo nepilnamečio vaiko vardu turi būti kreipiamasi į palikimo vietos atsiradimo teismą (Teismų praktika Nr. 35, 2011 m.).

Palikimo atsiradimo vietą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.4 straipsnio nuostatos, numatančios, kad palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta (CK 2.12 str., CK 5.4 str. 1 d.); jei asmuo nuolat negyveno vienoje vietoje, palikimo atsiradimo vieta laikoma vieta, kur palikėjas paskutinius 6 mėnesius gyveno, arba ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindinės dalies, kai turtas yra keliose vietose, buvimo vieta; sutuoktinio, su kuriuo palikėjas paskutinius 6 mėnesius prieš mirtį palaikė santuokinius santykius, gyvenamoji vieta ar su palikėju gyvenusio vaiko gyvenamoji vieta) (CK 5.4 str. 2 d.).

Pareiškėja savo prašyme nurodė, kad palikėjas V. Z. po santuokos nutraukimo, t. y. nuo 2011 metų gyveno Klaipėdos mieste. Pareiškėjos pateiktame Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus 2016 m. gegužės 13 d. V. Z. mirties išraše nurodyta, jog palikėjo V. Z. mirties vieta – Klaipėdos m. VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašu nustatyta, kad mirusiojo V. Z. deklaruota gyvenamoji vieta iki pat jo mirties buvo (duomenys neskelbtini). Be kita ko, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad V. Z. visose nagrinėjamose bylose nurodydavo savo gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini), kuri, kaip matyti, sutampa su jo deklaruota gyvenamąja vieta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad palikėjo V. Z. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), ir, kuri šiuo nagrinėjamu atveju, laikytina V. Z. palikimo atsiradimo vieta.

Atsižvelgiant į išdėstytą, vadovaujantis aktualia teismų praktika, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju prašymas su visais kitais reikalavimais yra teismingas pagal paveldėjimo procedūrų taikymo, paskutinę mirusio asmens V. Z. deklaruotą gyvenamąją vietą ir palikimo ar jo pagrindinės dalies atsiradimo vietą - Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

Be to, atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad nepilnametis, kurio vardu prašoma leisti priimti ar atsisakyti priimti palikimą, įtraukiamas į procesą suinteresuotu asmeniu, nes teismo leidimas priimti ar atsisakyti priimti palikimą turės įtakos jo teisėms ir pareigoms (CPK 443 str. 3 d.). Taip pat pažymėtina, kad praleisti įstatymo nustatyti terminai gali būti tik atnaujinami, bet nepratęsiami, todėl pareiškėjai siūlytina, kreipiantis į teismą pagal teismingumą, patikslinti savo pareiškimo reikalavimą, susijusį su įstatymo nustatyto termino praleidimu (CPK 576 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 290 straipsniu, 291 straipsniu, 576 straipsniu, 580 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjos N. B. prašymą dėl termino atsisakyti palikimo pratęsimo ir teismo leidimo nepilnamečio vaiko vardu atsisakyti palikimo išdavimo.

Išaiškinti pareiškėjai N. B., kad su prašymu ji turi teisę kreiptis į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Nutarties kopiją išsiųsti pareiškėjos atstovei advokato padėjėjai Dženetai Terespolskienei.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant per Plungės miesto teismo Skuodo rūmus.