- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2011-04-26
- Bylos Nr.
- 1-201-319/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-00011-2010-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
- Kaltinamasis
- M. P.
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjas Rimas Švirinas, išnagrinėjęs Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Aido Valatkevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., lietuvė, LR pilietė, turinti vidurinį išsilavinimą, neištekėjusi, mokosi Alytaus jaunimo ir suaugusiųjų mokykloje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. P. 2010-09-25, apie 16.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdama įspėta pagal LR BK 236 straipsnį, už pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, t.y. grasinimą nužudyti, kad 2010-09-25 laikotarpyje nuo 10.30 iki 16.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), ją grasino nužudyti ar kitaip su ja susidoroti E. A. ir I. A..
Šiais veiksmais kaltinamoji M. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat M. P. 2010-09-25, 18.40 - 19.30 val. laikotarpyje Jotvingių g. 8, Alytaus m., Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, ikiteisminio tyrimo metu, būdama nukentėjusiąja ir būdama įspėta pagal LR BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 52-1-01006-10, apklausiama davė melagingus parodymus apie tai, kad 2010-10-25 nuo 10.30 val. iki 16.00 val. ją E. A. ir I. A. grasino nužudyti, išmesti per balkoną, reikalavo patenkinti oraliniu būdu.
Šiais veiksmais kaltinamoji M. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji M. P. prisipažino visiškai kalta dėl abiejų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d. ir 235 str. 1 d., ir paaiškino, kad 2010-09-25 ji davė parodymus Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate. Ji sakė, kad E. A. ir I. A. grasino ją nužudyti, E. bandė ją išmesti iš balkono, grasino susidoroti. Ji sakė, kad jie reikalavo, kad juos patenkintų oraliniu būdu, kad jai neleido išeiti iš buto, jai sudavė smūgius. Ji sakė, kad E. grasino, kad ją išveš dirbti prostitute ir užmuš. Be to E. ir I. vaikščiojo paskui ją, kad ji neišeitų iš buto. Ji vos ištrūko iš buto, sakė, kaip ji išbėgo iš buto, girdėjo, kad ją vejasi. 2010-10-11 ji pakeitė parodymus, ji atsiėmė viską, prašė, kad ikiteisminį nutrauktų. Ji tada sakė, kad jos negrasino nužudyti, kad nejaučia jokios grėsmės, kad ji nebando išeiti iš buto, kad jie paskui ją nevaikščiojo, kad išėjo kada norėjo, jie jos nelaikė. Ji pasakė, kad niekam jokių pretenzijų neturi. Ji sakė, kad jai nebuvo jokio pavojaus, jokios grėsmės, kad viskas buvo gerai, ji nieko nebijojo. Nori paaiškinti, kad ji pakeisdama parodymus, antroje apklausoje melavo, kadangi jai buvo gaila ir E. A. ir I. A., ji nenorėjo, kad juos pasodintų į kalėjimą. Viskas iš tikrųjų buvo taip kaip pasakojo pirmoje apklausoje, bet ji dabar vis tiek jiems jokių pretenzijų neturi. Ji suprato, kad pasirašė už melagingus parodymus ir buvo perspėta, bet vis tiek pamelavo, pakeitė parodymus, ji nesitikėjo, kad jai dėl melagingų parodymų davimo bus iškelta byla. Ji melavo tik dėl to, kad nenorėjo ir nenori, kad E. ir I. būtų iškelta byla, kad jų nepasodintų į kalėjimą, jai jų gaila, todėl ir melavo, pakeitė parodymus. Ji gailisi dėl to, kad melavo.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios M. P. kaltę dėl padarytų neteisėtų veikų, numatytų LR BK 236 str. 1 d., 235 str. 1 d, patvirtina byloje surinkti duomenys:
Nukentėjusysis E. A. apklaustas parodė, kad pas M. P. į Alytų atvyko 2010-09-24, jis pas ją atvažiuoja galima sakyti kiekvieną savaitgalį. Jie tą pačią dieną, vakare nusprendė vykti į piceriją „Čili pica“, esančią Naujojoje gatvėje. Leido laiką kavinėje su M. ir draugais. Su ja apsipyko, kadangi ji norėjo su draugais daugiau laiko praleisti. Ji priekaištavo jam, kad su draugais geria, todėl jie apsižodžiavo ir ji viena nuėjo namo, o jis liko su draugais. Pas M. į namus po išgertuvių grįžo gerokai po pusiaunakčio, apie 3.00 val. nakties, grįžus jie vėl apsižodžiavo dėl neištikimybės, nes sužinojo, kad ji jam buvo anksčiau neištikima. Kaip tenai toliau buvo jis jau nelabai pamena, kadangi viskas jau seniai buvo. Tik kaip jie pykosi, tai jis jai nesudavė, negrasino jos nužudyti, jis tuomet buvo labai girtas. Tačiau po to lyg viskas ir buvo gerai. Jis nakvojo pas M. bute, ji gyvena (duomenys neskelbtini). Sekančią dieną, t.y. 2010-09-25 jis pasikvietė I. A. pas M. į namus, jie nusprendė su juo išgerti. Jie iš vakaro su juo gėrė, todėl norėjo atsipagirioti. I. atsivežė alkoholinių gėrimų – degtinės ir alaus 2-3 skardines. Gėrė gėrimus visi trys, tai jis, I. ir M., ji gėrė truputį mažiau, bet tikrai gėrė. Išgertuvių metu, kambaryje su M. konfliktavo dėl neištikimybės, jis jai sakė, kad ji jam buvo neištikima, ji neprisipažino ir dėl to vis vyko konfliktas. Jis vadino M. ir necenzūriniais žodžiais, tiksliai kaip neatsimena. Tiksliai dėl grasinimų jis neprisimena, jis jai atrodo, kad negrasino, buvo tada girtas taip pat ir tik tarpais ką nors pamena. Jis apie jos nužudymą ar jos sveikatos sutrikdymą tikrai nieko negalvojo, jis niekada taip negalėtų, tokių dalykų tikrai nebuvo. Kambaryje per konfliktą apsistumdė, jai sudavė delnais kelis kartus, jis taikė jai per veidą, bet pataikė į rankas, nes ji dengėsi veidą rankomis. Tik apsistumdymas ir buvo, daugiau nieko tenai nebuvo. Jis su draugu pas M. prašė, kad ji nueitų į parduotuvę nupirktų, alkoholio, tai alaus ir degtinės ir M. pati buvo nuėjusi mums nupirkti alkoholio, bet ji ėjo savo noru, pas ją to niekas nereikalavo. Balkone išeidavo parūkyti, ji šiaip nerūko, bet kaip išgeria tai kartais parūko, tada rūkė taip pat. Jis nesakė M., kad ją užmuš ar išmes pro balkoną. Balkone jie konfliktavo, bet jokių grasinimų išmesti per balkoną nebuvo, net minties tokios neturėjo. Jis tikrai nepamena, gal ir apsistumdė su M. balkone, bet kad ją grasino išmesti pro balkoną, tai tikrai to nebuvo. Ne visada balkone kartu būdavo ir I., jis kartais likdavo kambaryje, sėdėdavo prie kompiuterio. Dėl fotelio bandymo užmesti, negali pasakyti, nes neprisimena, tai yra nesąmonė, bet tikrai nepamena šito. Tarp jo ir M. jokio pokalbio apie lytinės aistros tenkinimą oraliniu būdu nebuvo. Nereikalavo tenkinti oraliniu būdu. I. taip pat to nedarė, tai yra tikra nesąmonė, man reikalauti nereikėjo, nes su ja artimai draugavo. Jis neturėjo ir neturi kėslų nužudyti M. P.. Jos taip pat nesikėsino seksualiai prievartauti, jam to tikrai nereikia. Parodo, kad su M. P. artimai draugauja 1 metai laiko, ketino kurti šeimą, jis su ja ir dabar draugauja, jų santykiai labai geri, sutaria labai gerai. Jis vedęs, bet su žmona negyvena 3 metai laiko, vyksta skyrybų procesas.
Nukentėjusysis I. A. apklaustas parodė, kad 2010-09-25 vakarą jis buvo picerijoje „Čili pica“ Naujojoje g., su E. A., kuris buvo su drauge M.. Jis M. žinojo tik iš matymo, su ja ankščiau niekada buvau nebendravęs. Picerijoje E. su M. apsipyko ir apie 22.00 val. M. išėjo į namus, o jis su E. toliau gėrė. Iš picerijos jie su E. dar nuėjo į naktinį klubą „Voro fortą“. Su E. A. išsiskyrė apie 2-3 val. nakties. Jis kaip suprato nuėjo pas M.. 2010-09-26 jis vėl susiskambino su E. A., jie susitarė toliau išgerti, jis pakvietė jį pas M. į namus. E. pasakė M. adresą ir jis atvyko į butą pas M., adresu (duomenys neskelbtini). Bute buvo E. su M.. Kaip suprato, tai jie buvo apsipykę, M. buvo nepatenkinta kažkuo. Kaip jis suprato vėliau, tai konfliktas tarp jų buvo dėl neištikimybės. Jis atsivežė butelį 0,7 l talpos degtinės. Jie su E. ir gėrė degtinę, o M. išgerdinėjo „mikso“ buteliuką. Jie visi buvo kambaryje. Išgerdinėjant E. A. su M. konfliktavo žodžiais, buvo ir necenzūrinių žodžių, bet tiksliai kokie žodžiai jau nepamena. Konflikto esmė, kaip suprato vyko dėl neištikimybės, dėl jų abiejų bendravimo-draugavimo aplinkybių. Jis nesikišo į jų reikalus ir konfliktą, nieko jiems nesakė. Kol jie bute buvo, tol E. su M. ir konfliktavo, bet tik žodžiais, kad E. muštų M. to tikrai nematė. Kažkuriuo metu, kambaryje E. A. su M. susistumdė, žodžiavosi žodžiavosi kol apsistumdė. Jis į tą susistumdymą nesikišo, jie tikrai nestipriai stumdėsi. Jis pasakė, kad jie baigtų ir nesibartų, bet vis tiek jie žodžiavosi toliau. Jis taip pat M. smūgių nesudavė, žodžiais neįžeidė. Į buto balkoną eidavo visi dažnai parūkyti. Rūkė M. ir jis, o E. nerūkė, jis tik taip ateidavo į balkoną palaikyti kompanijos. E. su M. konfliktavo ir balkone, bet tik žodžiais ir jokių grasinimų prie jo E. A. neišreiškė M.. Kad balkone E. būtų M. persvėręs per atramą, ar grasintų ją išmesti, tai to tikrai nematė, jis M. už kojų nelaikė, taip tikrai nebuvo. Nebent jie dviese ką nors balkone darė, nes buvo atvejų, kad jie dviese balkone būdavo, ką jie tenai darydavo nematė, jis tuo metu būdavo prie kompiuterio kambaryje. Vienu metu, konfliktuojant žodžiu E. su M., jis kėlė dvigulį fotelį, lyg ir norėdamas su juo kažką daryti, bet tai buvo ne jo jėgoms pakelti ir užmesti ant M.. Jis fotelio kampą buvo pakėlęs, jį apgadino, tiksliai kaip nežino, gal įplėšė ar fotelio koją sugadino. Bent prie jo, tai E. nekalbėjo, kad ant M. užmes fotelį ir jai taip negrasino. Jis taip pat fotelio neėmė ir M. negrasino jos nužudyti ar kitaip sutrikdyti sveikatą. Prieš M. jokio smurto nenaudojo, smūgių nesudavė, prieš ją nesmurtavo. Taip pat iš M. tikrai nereikalavo, kad ji tenkintų jo lytinę aistrą oraliniu būdu, apie tai net negirdėjo bei E. taip nesielgė.
Apklaustas liudytoju A. G. nurodė, kad atliko tyrimą ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) ir tyrimo metu 2010-10-11 M. P. būdama perspėta apie baudžiamąją atsakomybę už žinomai melagingų parodymų davimą nurodė, ji tada aiškino, kad E. A. ir I. A. ją įžeidinėjo, užgauliojo, jai grasino. Ji aiškino, kad jie abu nori su ja susidoroti, jie prašė jos, kad tenkintų jų lytinę aistrą oraliniu būdu, grasino išmesti iš balkono. 2010-10-11 buvo atlikta akistata tarp nukentėjusiosios M. P. ir tarp įtariamojo I. A.. Akistatos metu M. P. savo parodymus pakeitė, ji aiškino, kad tarp jos ir E. A. įvyko konfliktas ir ji tik su juo apsistumdė, o I. A. prieš ją jokių neteisėtų veiksmų neatliko, jai negrasino nužudyti, prieš ją smurto nenaudojo, jis nesikėsino seksualiai prievartauti. Ji paaiškino, kad parodymus pakeitė todėl, kad įvykio dieną konflikto metu buvo labai susinervinusi, todėl tuos pirminius parodymus ir davė neteisingus. Ji paaiškino, kad I. A. ir E. A. prieš ją smurto nenaudojo, negrasino nužudyti, negrasino išmesti per balkoną, taip pat nereikalavo, kad jie tenkintų juos oraliniu būdu. Todėl 2010-11-17 M. P. buvo papildomai apklausta, kur ji taip pat paaiškino, kad nei I. A. nei E. A. prieš ją nenaudojo smurto, jai niekaip negrasino ir neliepė tenkinti jų oraliniu būdu. Niekas M. P. nedarė poveikio keisti parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Atpažinimo metu taip pat M. P. buvo įspėta dėl melagingų parodymų. Ir per apklausas ir per akistatą M. P. buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo pasirašytinai, jai išaiškinta baudžiamoji atsakomybė numatyta LR BK 235 str., jai buvo išaiškintos visos liudytojų teisės ir pareigos.
Aptartų duomenų visuma teisėjui duoda pagrindą išvadai, kad kaltinamoji M. P., padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 236 str. 1 d., 235 str. 1 d. Už šias nusikalstamas veikas kaltinamajai gali būti skiriama bauda. Kaltinamoji neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.
Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji M. P. prisipažino padariusi abi nusikalstamas veikas, dėl jų nuoširdžiai gailisi – tai atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Ji administracine tvarka bausta, neteista, į priklausomybės ligų kabineto įstaigą neįrašyta. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kaltinamosios asmenybę, nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo motyvus, tikslus, kaltės formą ir rūšį, į tai, kad abi veikos pagal pavojingumo visuomenei laipsnį priskirtinos prie nesunkių nusikaltimų, kaltinamajai už nusikalstamas veikas skirtinos baudos, kurios subendrintinos, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskiriant galutinę subendrintą bausmę - 17 MGL baudą. Teismas mano, kad prokuroro siūlomas baudos dydis yra tinkama bausmė kaltinamajai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
M. P. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 236 straipsnio 1 dalį ir skirti jai 15 MGL baudą - tūkstantį devynis šimtus penkiasdešimt litų.
M. P. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalį ir skirti jai 16 MGL baudą – du tūkstančius aštuoniasdešimt litų.
Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 17 MGL baudą – du tūkstančius du šimtus dešimt litų.
Įteikti M. P. baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.
Išaiškinti M. P., kad nesutikdama su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ji turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei ji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į mokesčių inspekcijos sąskaitą, o banko kvitas pateiktas teismo raštinės darbuotojui.