- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2008-06-20
- Bylos Nr.
- 2A-367/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Konstantinas Gurinas, Audronė Jarackaitė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės ,,Teo LT“, akcinės bendrovės ,,Teo LT‘ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltnetos komunikacijos“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltnetos komunikacijos“
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba
- Advokatai
- Paulius Koverovas, Marius Juonys
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės ,,Teo LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-22-45/08 pagal ieškovo akcinės bendrovės ,,Teo LT‘ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltnetos komunikacijos“, tretysis asmuo Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, dėl šios tarnybos išankstine ne teismine ginčų sprendimo tvarka priimto įsakymo ir sprendimo panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB „Teo LT“ kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau - RRT) 2006 m. gruodžio 28 d. Ginčų tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas sprendimo komisijos (toliau – Komisija) sprendimą Nr. 11 (toliau – Sprendimas) ir jį patvirtinusį 2007 m. kovo 26 d. RRT direktoriaus įsakymą Nr. 1V-273 „Dėl ginčų tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas sprendimo komisijos 2006 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. 11 patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas), bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 63-78). Nurodė, kad skundžiami Įsakymas ir jį pagrindžiantis Sprendimas buvo priimti RRT išnagrinėjus tarp ieškovo ir atsakovo kilusį ginčą dėl ieškovo pasiūlytos „Atsietos prieigos prie vietinės linijos paslaugų teikimo sutarties“ projekto nuostatų (toliau – Sutarties projektas). Savo reikalavimą ieškovas ieškinyje bei dublike (2 t., b.l. 2-26) motyvavo tuo, kad minėtuose Įsakyme ir Sprendime nustatytu pirmuoju įpareigojimu ieškovui nepagrįstai, pažeidžiant galiojančius teisės aktus, buvo uždrausta reikalauti iš atsakovo informacijos apie įrangą, kurią atsakovas ketina jungti prie ieškovo tinklo, nors šalių santykiai, realizuojant teisės aktuose nustatytą įpareigojimą ieškovui suteikti atsakovui prieigą prie ieškovo tinklo, yra sutartiniai; minėta informacija ieškovui turi esminę reikšmę; toks reikalavimas nepažeidžia teisės aktų ir atsakovas procesiniuose dokumentuose bei Komisija Sprendime to neginčija; toks reikalavimas reikalingas siekiant užtikrinti tinklo vientisumą, tiksliai įvertinti tinklo pajėgumų panaudojimo laipsnį, efektyviai panaudoti turimus resursus ir kitus teisės aktuose numatytus reikalavimus bei nediskriminuoja atsakovo, kadangi taikomas ir kitiems ūkio subjektams. Ieškovo teigimu, ginčo Sprendime ir Įsakyme antruoju įpareigojimu nepagrįstai nustatyta, kad sutartyje numatytas maksimalus 30 dienų techninių galimybių tyrimo terminas diskriminuoja atsakovą. Šis terminas vienodai taikomas tiek ieškovui, tiek atsakovui, dėl to negali būti laikomas diskriminuojančiu, be to, negali būti painiojami didmeninių ir mažmeninių paslaugų techninių galimybių tyrimo terminai. Todėl nepagrįsti atsakovo teiginiai, esą tokiu būdu jam užkertamas kelias operatyviai teikti paslaugas vartotojams. Trečiasis įpareigojimas, susijęs su atsietos prieigos paslaugos įdiegimo kainos dydžiu, buvo grindžiamas teisės aktais, negaliojusiais tuo metu, kai šalys derėjosi dėl Sutarties, bei negalėjusiais būti tinkamu teisiniu pagrindu nuspręsti dėl šio įpareigojimo. Ketvirtuoju, šeštuoju ir aštuntuoju įpareigojimais ieškovas buvo įpareigotas suteikti tam tikras paslaugas atsakovui nemokamai, o tai, ieškovo nuomone, yra visiškai nepagrįsta, kadangi joks teisės aktas nenustato, kad ieškovas privalo suteikti prieigą atsakovui nemokamai, be to, toks įpareigojimas diskriminuoja ieškovą bei iškraipo konkurenciją. Ieškovo teigimu, šiuos įpareigojimus pagrindžiantys Komisijos argumentai, esą ieškovas neįrodė kainų pagrįstumo sąnaudomis, atmestini kaip prieštaringi ir neteisėti. Pasak ieškovo, iš esmės tokiais pat argumentais Komisija rėmėsi nustatydama ir penktą bei devintą įpareigojimus - pripažindama, kad neteisingai ieškovo apskaičiuotas atsietos prieigos paslaugos mėnesinis mokestis ir jungiamojo kabelio nuomos mokestis. Be to, viena iš pagrindinių priežasčių, nulėmusių neteisėto ir nepagrįsto Sprendimo ir Įsakymo priėmimą, buvo ta, kad Komisija LR Elektroninių ryšių įstatymo (toliau – ERĮ) nuostatas, kurios reglamentuoja RRT, kaip administracinės rinkos priežiūros institucijos veiklą, pritaikė išankstinei neteisminei ginčo sprendimo procedūrai. Ieškovo teigimu, pareiga įrodyti kainų pagrįstumą sąnaudomis ieškovui tenka tada, kai RRT įgyvendina savo, kaip reguliatoriaus, įgalinimus. ERĮ 23 str. 3 d. numato, kad tokį įpareigojimą gali nustatyti tik RRT, todėl darytina išvada, kad RRT ginčų nagrinėjimo Komisija tokio įpareigojimo ERĮ 23 str. 3 d. pagrindu nustatyti negalėjo. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad kainų pagrįstumo sąnaudomis klausimai turėjo būti įvertinti administracine tvarka, RRT atlikus atitinkamą tyrimą, o ne ikiteisminės ginčo nagrinėjimo procedūros metu.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Baltnetos komunikacijos“ atsiliepimu (2 t., b. l. 114-128) ir tripliku (3 t., b. l. 31-34) ieškinio nepripažino, prašė jį atmesti bei palikti nepakeistus 2006-12-28 RRT Komisijos Sprendimą ir jį patvirtinusį 2007-03-26 Įsakymą. Nurodė, kad ieškovo pateikto Sutarties projekto reikalavimai atsakovui, kurių atsisakyti Įsakymu ir Sprendimu ieškovą įpareigojo LR Ryšių reguliavimo tarnyba, nepagrįsti ir pažeidžiantys atsakovo teisėtus interesus.
Tretysis asmuo LR Ryšių reguliavimo tarnyba atsiliepime (2 t., b. l. 1-11), prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir pakeisti LR Ryšių reguliavimo tarnybos, kaip valstybinės institucijos, reguliuojančios visuomeninius santykius elektroninių ryšių srityje, procesinę padėtį, į kito byloje dalyvaujančio asmens, t. y. valstybės institucijos, teikiančios byloje išvadą, arba apskritai jos neįtraukti į bylą. Nurodė, kad tretysis asmuo byloje turi tik procesinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl tinkama LR Ryšių reguliavimo tarnybos procesinė padėtis būtų institucija, teikianti išvadą byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. sausio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė (3 t., b. l. 74, 76). Teismas nurodė, kad prievolės dalykas, kuris yra nurodytas Sprendime, turi būti teisėtas ir tenkinti kreditoriaus interesą, grindžiamą protingumo principu (CK 6.3 str. 1 d.). Teismo nuomone, ieškovas nenurodė aplinkybių, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, jog ginčijamo sprendimo rezoliucinėje dalyje 1-9 punktuose nustatytą prievolę draudžia įstatymas ar ji prieštarauja viešajai tvarkai, gerai morale, arba kad ieškovui nustatyti įpareigojimai pažeidžia elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principus (Elektroninių ryšių įstatymo 2 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas AB ,,Teo LT“ prašo panaikinti neteisėtą bei nepagrįstą Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 22 d. sprendimą ir ieškinį patenkinti. Savo skundą apeliantas motyvuoja tuo, kad:
1. Teismo sprendimas neatitinka CPK 263, 265 straipsnių, 270 straipsnio 4 d. reikalavimų. Teismas nepagrįstai nenagrinėjo ieškovo nurodytų argumentų, nenurodė nustatytų faktinių aplinkybių, nepateikė byloje esančių įrodymų vertinimo, nepagrindė savo išvados.
2. Teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, kurie atsirado ne civilinių, o administracinių teisės normų pagrindu. Teismas taikė vienintelę specialiąją teisės normą – LR Elektroninių ryšių įstatymo 2 straipsnį, nepagrįstai netaikydamas kitų LR Elektroninių ryšių įstatymo, 2006-07-17 RRT direktoriaus įsakymo Nr. 1V-818, 2005-11-04 RRT direktoriaus įsakymo nuostatų (1997-06-13 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimas Nr. 5). Teismas privalėjo įvertinti, ar Komisija laikėsi privalomų procedūrų ir neperžengė jai suteiktos kompetencijos ribų.
3. Teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo ir nešališkumo principus, įtraukdamas į bylos nagrinėjimo procesą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo instituciją, priėmusią ginčijamą Sprendimą (CPK 6 ir 21 str.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB ,,Baltnetos komunikacijos” prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2008-01-22 sprendimą, motyvuodamas tuo, kad:
1. Teismas nėra įpareigotas taikyti šalių nurodytas teisės normas, o apelianto nurodyti tariamai teismo padaryti proceso teisės pažeidimai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teisingą ir pagrįstą teismo sprendimą (CPK 329 str.).
2. Apeliantas nepateikė įrodymų, paneigiančių Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo LR Ryšių reguliavimo tarnyba prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 22 d. sprendimą, motyvuodamas tuo, kad:
1. Teismas, spręsdamas ginča, savo iniciatyva taiko reikiamą teisės normą, todėl nepagrįsti apelianto argumentai dėl to, jog teismas nepagrįstai netaikė tam tikrų teisės normų.
2. Ta aplinkybė, kad ieškovo parengtas Sutarties projektas turi atitikti teisės aktų reikalavimus, nepaneigia fakto, jog tarp šalių šios sutarties pagrindu atsirandantys santykiai yra prievoliniai, o jų reguliavimui taikytinos CK normos (CK 6.3 str. 1 d.).
3. Nepagrįsti apelianto argumentai dėl Komisijos padarytų pažeidimų: ieškovas turėjo galimybę susipažinti su jos tirtais įrodymais ir pateikti dėl jų paaiškinimus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str., 263 str. 1 d.).
Pagal CPK 176 straipsnį, 177 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį, tik teisingai nustačius teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, galima tinkamai pritaikyti teisės normą ir teisingai išspręsti ginčą.
CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Be to, teismo sprendimas turi atitikti įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus, turi būti paremtas teismo posėdyje ištirtais įrodymais bei aplinkybėmis ir tinkamai motyvuotas (CPK 260 str. 2 d., 263 str., 268 str., 270 str.3-4 d.).
Pagal CPK 270 straipsnio ketvirtąją dalį teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje glausta forma turi būti nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Teismo sprendime reikia išdėstyti visų įrodymų analizės pagrindu padarytas išvadas apie tai, ar reikšmingos bylai aplinkybės (įrodinėjimo dalykas) yra nustatytos ar nenustatytos (CPK 270 str. 3, 4 d.), o įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas glausta forma išdėstomas teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje (CPK 270 str. 4 d. 1-3 p.). Motyvų teismo sprendime nebuvimas laikomas vienu iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas LR Ryšių reguliavimo tarnybos Sprendimo ir Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad ginčijamo Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo rezoliucinėje dalyje 1-9 punktuose nustatyti įpareigojimai AB ,,Teo LT” draudžiami įstatymo ar prieštarauja viešajai tvarkai, gerai moralei, pažeidžia elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principus. Teisėjų kolegijos nuomone, vien tik minėta nuoroda nėra pakankama padarytai išvadai pagrįsti ir negali būti laikoma tinkamu sprendimo motyvavimu, todėl darytina išvada, kad teismas, esminiai pažeisdamas civilinio proceso įstatymą, priėmė nemotyvuotą sprendimą, dėl ko egzistuoja absoliutus CPK 329 straipsnio antrosios dalies 4 punkte numatytas sprendimo negaliojimo pagrindas.
Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas, pažeisdamas civilinio proceso įstatymą, reikiamai netyrė bei neįvertino byloje esančių įrodymų, susijusių su įpareigojimų, nustatytų ieškovo prašomuose panaikinti Įsakyme ir Sprendime, pagrįstumu bei teisėtumu (tarp jų audito išvadų), neatskleidė esminių faktinių bylos aplinkybių (bylos esmės), teismo išvados nemotyvavo, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu (CPK 176 str., 177 str. 1 d., 185 str., 260 str., 263 str.).
Apygardos teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino įrodymų, susijusių su ,,Atsietos prieigos prie vietinės linijos paslaugų teikimo sutarties” sudarymo aplinkybėmis, netyrė ir nevertino Sutarties projekte numatytų sąlygų atitikimo LR Elektroninių ryšių įstatymo, Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2002 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 138 patvirtinto Radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių techninio reglamento (25, 27 p. kt.), RRT direktoriaus 2006 m. liepos 17 d. įsakymo Nr. 1V-818 ,,Dėl ūkio subjekto TEO LT, AB, turinčio didelę įtaką didmeninės atsietos prieigos (įskaitant iš dalies atsietą prieigą) prie vietinės metalinės vytos poros linijos ir dalinės vietinės metalinės vytos poros linijos, skirtos plačiajuosčio ryšio ir balso paslaugoms teikti rinkoje” (toliau - 2006-07-17 įsakymas), RRT direktoriaus 2005 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 1V-941 patvirtintų Prieigos, įskaitant tinklų sujungimą, suteikimo ir teikimo taisyklių, bei kitų teisės aktų reikalavimams.
Pirmosios instancijos teismui neatskleidus bylos esmės ir nemotyvavus sprendimo, apeliacinės instancijos teisme pagal byloje pateiktus įrodymus negalima nustatyti nurodytų aplinkybių ir teisingai išspręsti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2002, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2004). Beje, nesant teismo sprendime motyvų, o apeliacinės instancijos teisme reikalaujant, tiriant ir įvertinant naujus įrodymus dėl ieškiniu pareikštų reikalavimų, būtų nesilaikyta ir CPK 314 straipsnio nuostatų bei instancinės teismų sistemos, nes kita bylos šalis netektų galimybės apskųsti apeliacine tvarka teisėjų kolegijos padarytų išvadų. Neleidimas apskųsti apeliacine tvarka teismo sprendimo motyvų, galiojant CPK 279 straipsnio ketvirtojoje dalyje paminėtai nuostatai, neatitiktų reikalavimo užtikrinti teisę į apeliaciją. Ji suformuluota Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 7 d. rekomendacijoje Nr. R (95)5 ,,Dėl apeliacinių sistemų funkcionavimo tobulinimo“, kad paprastai šalims turėtų būti garantuojama teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus apeliacinės instancijos teismui. Kai asmuo byloje neturėtų teisės reikalauti peržiūrėti nustatytus faktus ir teisinius santykius apeliacine tvarka, o kitos bylos dėl tų pačių faktų ir teisinių santykių negalėtų pradėti, tai reikštų nepagrįstą jo teisės į teisminę gynybą ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-968/2003).
Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas, o byla perduotina nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 2 d. 4 p., 330 str., 327 str. 1 d.1- 2 p.).
Pakartotinai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, reikalinga ištirti ir įvertinti kolegijos nutartyje nurodytas aplinkybes, tarp jų ir sąlygas, kokiomis AB ,,Teo LT” teikia paslaugas kitiems ūkio subjektams (įskaitant duomenų apie jungiamus galinius įrenginius pateikimo ir kitas aplinkybes), siekiant įvertinti Sutarties projekto nuostatų (2 t., b. l. 155-190) vertinimu grindžiamų Įsakymo ir Sprendimo įpareigojimų (1 t., b. l. 18-36) atitikimą konkurencijos teisės ir kitų teisės aktų reikalavimams; įvertinti Sutarties projekte numatytų AB ,,Teo LT” teiktinų UAB ,,Baltnetos komunikacijos” paslaugų kainų pagrįstumą, tarp jų dėl kainų skaičiavimo metodų taikymo (įskaitant kainų pagrįstumą visiškai paskirstytų sąnaudų metodu (angl. Fully Distributed Costs – FDC) ir kt.), nustatant, ar šios Sutarties projekto nuostatos sudaro sąlygas AB ,,Teo LT” (ne) pagrįstai riboti atsakovo UAB ,,Baltnetos komunikacijos” galimybę konkuruoti rinkoje teikiant interneto prieigos ar viešojo fiksuoto telefono ryšio ir kitas paslaugas, ar atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, kitiems teisės aktų reikalavimams (CK 1.5 str., Elektroninių ryšių įstatymo 19 str., 22 str. 4 d., 23 str., 2006-07-17 įsakymo 3.2, 3.4 p. ir kt.). Minėtų faktinių bylos aplinkybių ištyrimui ir nustatymui būtina ištirti ir tinkamai įvertinti aukščiau nurodytus ir kitus įrodymus, tarp jų V. Sirevičienės TŪB ,,BDO auditas ir apskaita” nepriklausomo auditoriaus išvadą bei Apskaitos ir kontrolės UAB ,,Auditas” išvadą, apklausiant teismo posėdyje audito išvadas pateikusius auditorius (2 t., b. l. 12-17), o esant pagrindui, pasitelkti ir specialias žinias turinčių asmenų išvadas, paskiriant ir teismo ekspertizę.
Tik visapusiškai ir išsamiai ištyrus įrodymus, juos tinkamai įvertinus, teisingai nustačius esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai motyvavus padarytas išvadas, galima priimti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą (CPK 176 str., 183 str., 185 str., 250 str., 263 str., 270 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 22 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam apygardos teismui.