Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. Š. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 18 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2018 m. birželio 11 d. priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

S. Š. bausmę atlieka pagal 2009 m. gruodžio 14 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį, kuriuo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punktą. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 17 d. nuosprendžiu šis nuosprendis pakeistas ir paskirta galutinė 12 metų laisvės atėmimo bausmė. S. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2009 m. gruodžio 14 d., bausmės pabaiga – 2021 m. birželio 12 d.Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3 – ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. birželio 11 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam S. Š. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, motyvuodama tuo, kad įvertinus visas aplinkybes, pateiktą medžiagą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu, darytina pagrįsta išvada, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja 2018 m. liepos 18 d. nutartimi, sutikdama su Komisijos išvadomis, atmetė nuteistojo S. Š. skundą dėl Komisijos 2018 m. birželio 11 d. priimto nutarimo.Nuteistasis S. Š. skundu prašo panaikinti 2018 m. liepos 18 d. nutartį ir tenkinti jo skundą dėl Komisijos nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo panaikinimo ir priimti naują sprendimą – taikyti nuteistajam S. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos namų.

Skunde pabrėžiama, kad apylinkės teismas ir Komisija neįvertino nuteistojo pastangų resocializuotis. Kaip matyti iš pateiktų duomenų egzistuoja formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, t. y. jis yra atlikęs įstatymo numatytą privalomą bausmės dalį ir dar daugiau. Šiai dienai nuteistasis yra atlikęs ¾ bausmės.

Skunde nurodoma, kad nuteistasis savo elgesiu įrodė, kad nebėra prasmės daugiau jį laikyti izoliuotą nuo visuomenės. Bausmę nuo 2017 m. lapkričio 27 d. jis atlieka atvirtojoje kolonijoje, šventinėmis dienomis jam leidžiama grįžti į namus, nustatytų reikalavimų jis nėra pažeidęs. Galiojančių drausminių nuobaudų neturi, už tinkamą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje skatintas net 11 kartų, įgijo net kelias specialybes, baigė vidurinę, dirbo, pilnai padengė priteistą civilinį ieškinį, palaiko artimus santykius su artimaisiais, lygtinio paleidimo atveju būtų įdarbintas, turi pastovią gyvenamą vietą, nuosekliai dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos, psichologinės tarnybos organizuojamuose programose, turi teigiamas nuostatas į priežiūrą, nesusijęs su kriminaline subkultūra. Nuteistasis turi teigiamą darbinę motyvaciją, darbo pobūdžiui neišrankus, dirba įvairius darbus. Visos šio aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad egzistuoja ir materialus pagrindas taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Nuteistojo nuomone, teismas taip pat tinkamai neįvertino riziką mažinančių veiksnių – socialinių ryšių su artimaisiais stabilumo, neigiamo požiūrio į nusikaltimus bei smurtą, narkotinių medžiagų bei alkoholio vartojimo nebuvimą įkalinimo įstaigoje, gebėjimą priimti siūlomą pagalbą bei ja tinkamai pasinaudoti, gyvenimo sąlygų tinkamumo. Nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, savo elgesio ir juo sukeltų negatyvių padarinių, teismui pateikti duomenys rodo, kad nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje itin teigiamas ir tai rodo jo atsakingumą ir motyvaciją keistis. Visi aukščiau aptarti nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys leidžia vienareikšmiškai pozityviai vertinti nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nepagrįstai Komisija ir teismas nurodo, jog nuteistasis 15 kartų pažeidė nustatytą tvarką ir 9 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, o šešis kartus buvo apsiribota jo elgesio svarstymu drausmės komisijoje. Toks elgesio svarstymas drausmės komisijoje, kai nuobauda nėra skiriama ir apsiribojama tik pokalbiu, nėra laikoma tvarkos pažeidimu ir negali būti teismo vertinamas neigiamai. Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamų nuobaudų rūšis ir tvarką reglamentuoja BVK 142 ir 143 straipsniai, kuriuose nėra numatyta drausmės komisijos pokalbio kaip nuobaudos rūšies. Be to, pažymima, kad nuteistiesiems padariusiems pažeidimus nuobaudos skiriamos tam įgalioto pareigūno nutarimu arba įsakymu. Šiuo atveju tokio įgalioto pareigūno įsakymo ar nutarimo nebuvo priimta nuteistojo atžvilgiu.

Skunde nesutinkama su apylinkės teismo teiginiu, kad išlieka tikimybė, jog pavartojęs alkoholio nuteistasis išreikš savo pyktį. Pažymėtina, kad atliekant bausmę alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo faktų nebuvo užfiksuota, pataisos namuose lankė socialinės reabilitacijos programą dėl žalingo alkoholio vartojimo problemų. Iki įkalinimo nuteistasis nepiktnaudžiavo alkoholiu ir vartojo jį sakingai. Be to, teismas nepagrįstai neaptaria nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką. Šios rizikos sumažėjimas turi esminės reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą.

Skunde pažymima, kad Komisija ir teismas atsisakydami taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam pažeidė BVK 9 straipsnyje įtvirtintą progresyvaus bausmių atlikimo principą, teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių principus. Tokie Atsisakymas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą šiuo atveju taip pat prieštarauja Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijos Rec (2003) 22 nuostatoms, numatančioms, kad lygtinio paleidimo tikslas padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo įkalinimo įstaigoje prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, sukuriant tai skatinančias sąlygas ir priežiūrą po paleidimo bei prisidėti prie visuomenės saugumo ir nusikalstamų veikų skaičiaus visuomenėje mažinimo. EŽTT praktikoje yra nurodyta, kad nuteistasis jau pradėdamas atlikti bausmę turi teisę žinoti ką jis privalo daryti, kad galėtų būti išleistas į laisvę (Vinter and Others v. the United Kingdom ([GC], nos.66069/09, 130/10, 3896/10, § 122, 2013-07-09 byloje). Pagal nusistovėjusią EZTT praktiką nuteistojo teisė į peržiūrą reiškia, kad remiantis susijusia informacija turi būti faktiškai įvertinta, ar yra teisėtas penitencinis pagrindas tolesniam jo įkalinimui (Laszlo Magyar, § 57, ir Murray, § 100), ir ši peržiūra turi būti atliekama taikant pakankamas procesines garantijas (Kafkaris, § 105; Harakchiev and Tolumov, § 262; ir Murray § 100).

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. Š. skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad S. Š. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau pagal minėtą teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei, jo vertinimo balas yra 44. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėja, tačiau iš nustatytų 44 balų, 21 balas yra statinis, t. y. nekintantis, o kiti 23 balai – dinaminiai, kurie priklauso nuo nuteistojo elgesio ir gali žemėti. Pažymėtina, kad po paskutinio nuteistojo vertinimo ši rizika pakito labai nežymiai, sumažėjo tik vienu balu.

Kolegija sutinka, kad nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, ką patvirtino ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje: nuteistasis S. Š. dalyvauja būrio visuomeniniame gyvenime, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, galiojančių nuobaudų neturi, skatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu mokėsi, dirbo, įgijo ne vieną specialybę, palaiko artimus ryšius su šeimos nariais, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, kokią įtaką individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir dalyvavimas elgesio pataisos programose daro nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1R-229, redakcija), 15.2 punktas).

Nagrinėjamu atveju S. Š., nors ir ilgą laiką jau atliekančiam laisvės atėmimo bausmę bei vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, mąstymas ir elgesys (nusikaltimų metu impulsyvumas, agresyvumas, savitvardos praradimas, menki problemų sprendimo įgūdžiai), nuostatos (bausmės vykdymo atidėjimo metu nesilaikė nustatytos tvarkos). Teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad S. Š. praeityje teistas 4 kartus, jam buvo taikytos ir su laisvės atėmimu susijusios bausmės, kurias jis atliko, tačiau tinkamų išvadų nepadarė ir toliau darė nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį kaip asmenį linkusį nesilaikyti įstatymų, nepasimokantį iš ankstesnio patyrimo. Teismui pateikta Socialinio tyrimo išvada taip pat patvirtina, kad nuteistasis nelinkęs apsvarstyti savo veiksmų pasekmių, kartoja tas pačias klaidas ir nepasimoko iš ankstesnio patyrimo, nors mano, kad neturi savitvardos problemų, tačiau didžioji jo padarytų nusikaltimų dalis yra smurtinio pobūdžio, apgalvoja savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Nuteistasis nelinkęs pripažinti problemas ir galvoja, kad nėra nieko su kuo jis negalėtų susitvarkyti. Sutiktina, kad kriminogeniniai veiksniai, susiję su nuteistojo elgesiu iki bausmės atlikimo, yra statiški, tačiau ir atlikdamas bausmę S. Š. nepasižymėjo nepriekaištingu elgesiu – net 16 kartų pažeidė nustatytus režimo reikalavimus, iš jų 9 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis (šiuo metu nuobaudos negalioja). Nustatyto režimo reikalavimai buvo sistemingai pažeidinėjami penkerius metus – S. Š. ne kartą turėjo draudžiamų daiktų, nesilaikė nustatytos tvarkos. Visa tai buvo įvertinta skiriant jam įvairias drausmines nuobaudas – nuteistasis net penkis kartus buvo uždarytas į baudos izoliatorių. Toks nuteistojo elgesys negali būti ignoruojamas ar pateisinamas vėliau gautais paskatinimais už parodyto gero elgesio apraiškas. Taip pat visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad S. Š. elgesys dėl įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymo buvo šešis kartus svarstytas drausminėje komisijoje. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo skundo argumentu, jog nuobaudos paskirtos nebuvo, tačiau šiuos duomenis teismas vertino kitų nuteistojo elgesį ir mąstymą apibūdinančių aplinkybių visumoje ir pagrįstai padarė išvadą, kad nuteistojo pastangos laikytis nustatytos tvarkos akivaizdu nėra pakankamos ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, o tai suteikia pagrindą abejoti sėkminga probacija. Įvertinus nuobaudų ir paskatinimų santykį matyti, kad iš esmės teigiami elgesio pokyčiai nuteistojo elgesyje stebimi tik nuo 2015 m., kai nuteistasis pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos nebepažeidinėja ir yra tik skatinamas. Šiame kontekste atsakant į skundo argumentą pažymima ir tai, jog teismas nagrinėja skundą dėl lygtinio paleidimo nuteistajam netaikymo, tačiau nepasisako dėl argumentų, kuriais nuteistasis nesutinka su socialinėje išvadoje ar pažymoje apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus nurodytų duomenų teisėtumu.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią S. Š. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, taip akcentuojamų nuteistojo skundu, dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, nepakanka daryti išvadai, kad S. Š. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Nors nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacija Rec (2003)22 bei aktualia EŽTT praktika, tačiau, aukštesnysis teismas pabrėžia, kad kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus, ir tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos nutarimų, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Komisija ir teismai, vertindami ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, vadovaujasi tik įstatymuose nurodytais reikalavimais ir analizuoja bei atsižvelgia tik į tiesiogiai susijusius faktus, kurie teikia informaciją apie konkretų atvejį.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo S. Š. skundą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos jam netaikymo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos bei teisėtų lūkesčių principus. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo S. Š. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 18 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.