Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal K. I. (K. I.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarimo, kuriuo K. I. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 250 eurų dydžio bauda, pagal ANK 508 straipsnį ir jam paskirta 120 Eur eurų dydžio bauda, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, K. I. paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 250 eurų dydžio bauda, pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. I. nubaustas pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį, 508 straipsnį už tai, kad jis 2017 m. lapkričio 27 d., 22.34 val., būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,59 prom. neblaivumas, (duomenys neskelbtini), iškvietė policiją ir priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, žinant, kad pagalba nereikalinga, melagingai pranešdamas, kad kaimynei iš ketvirtojo buto kažkas atsitiko, aiškinantis įvykio aplinkybes elgėsi agresyviai, įžeidinėjo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, pastūmė policijos pareigūną, bandydamas pasišalinti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad K. I. pagalbos telefonu skambino rūpindamasis kaimynės sveikatos būkle. Kaimynė yra neįgali ir nematęs jos kelias dienas apeliantas susirūpino, ar jai nieko neatsitiko. Į telefoninius skambučius pastaroji neatsiliepė. Pareigūnų K. I. neįžeidinėjo, jis nebuvo agresyvus, specialiosios priemonės prieš jį panaudotos nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

K. I. apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju, K. I. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį, 508 straipsnį. Nors apeliaciniu skundu jis prašo sumažinti paskirtą baudą arba išdėstyti jos mokėjimą dalimis, tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pastarasis ginčija ir savo kaltę.

Apeliacinio skundo argumentus, kad specialiąsias tarnybas K. I. išsikvietė, rūpindamasis savo kaimynės sveikata, nes jos kelias dienas nematė ir ji neatsiliepė į jo telefoninius skambučius, paneigia administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Antros kuopos Ketvirtojo būrio vyriausiojo patrulio 2017 m. lapkričio 27 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos pareigūnams atvykus pagal apelianto pranešimą, K. I. buvo rastas akivaizdžiai neblaivus, kaimynai iš gretimo buto paaiškino, kad ką tik telefonu kalbėjo su kaimyne Larisa, kurios sveikata neva susirūpino apeliantas, jai viskas gerai, su K. I. pastaroji nenori bendrauti, nes vakar abu vartojo alkoholinius gėrimus, taip pat šie kaimynai patikino, kad apeliantui jie pranešė, kad Larisai viskas gerai, tačiau pastarasis vis tiek iškvietė specialiąsias tarnybas (b. l. 3). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Antros kuopos Antrojo būrio vyriausiojo patrulio 2017 m. lapkričio 27 d. tarnybiniame pranešime nurodytos analogiškos aplinkybės (b. l. 5). Policijos pareigūnų atvykimo metu K. I. buvo nustatytas 2,59 promilių girtumas (b. l. 7). Šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantas policiją ir priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą iškvietė žinodamas, kad pagalba niekam nėra reikalinga. Jis dieną prieš iškvietimą buvo susitikęs su pranešime nurodyta kaimyne, su ja vartojo alkoholinius gėrimus, matė, kad jai viskas gerai, taip pat, kad kaimynei nieko nenutiko K. I. informavo ir kaimynai A. D. bei A. D.. Tokiu būdu, apeliantas pagrįstai nubaustas pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį.

Minėtuose policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose taip pat nurodoma, kad K. I. surašinėjant administracinio nusižengimo protokolą dėl melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimo, pastarasis ėmė įžeidinėti pareigūnus necenzūriniais žodžiais, elgtis agresyviai, t. y. siekdamas pasišalinti, pastūmė vieną iš policijos pareigūnų (b. l. 3, 5). Tarnybiniuose pranešimuose nurodomi ir konkretūs policijos pareigūnus įžeidę žodžiai. Tai, kad prieš apeliantą nebuvo panaudotos specialiosios priemonės, nepaneigia tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių. Pareigūnai kiekvieną kartą individualiai įvertina situaciją ir nusprendžia, kokių veiksmų imtis. Nagrinėjamu atveju buvo nuspręsta asmenį sulaikyti. Kaip sulaikymo pagrindas nurodytas apelianto elgesiu keliamas pavojus, dėl neblaivumo nesiorientavimas aplinkoje (b. l. 13). Pažymėtina, kad policijos pareigūnai yra nesuinteresuoti bylos baigtimi, jų parodymai objektyvūs, byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, todėl netikėti pareigūnų parodymais teismas neturi pagrindo. Tokiu būdu, laikytina, kad apelianto kaltė pagal ANK 508 straipsnį taip pat nustatyta pagrįstai.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinė nuobauda K. I. taip pat paskirta teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant proporcingumo principo reikalavimų.

Pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį yra numatyta bauda nuo dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. ANK 508 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Už ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą apeliantui buvo paskirta bauda, artima minimaliam sankcijoje numatytam jos dydžiui, pagal ANK 508 straipsnį – bauda, artima sankcijoje numatytam jos dydžio vidurkiui. Nagrinėjamu atveju K. I. nepateikia jokių motyvų, dėl ko jam paskirtos baudos dydis turėtų būti mažinamas. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.

Vertinant padarytų teisės pažeidimų pobūdį, pažymėtina, kad melagingu policijos ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos iškvietimu yra sutrikdomas šių specialiųjų tarnybų darbas, yra veltui eikvojami materialieji ir žmogiškieji resursai. Toks tyčinis pažeidimas trikdo sklandų policijos ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų darbą ir negali būti pateisinamas. Nepaisant to, kad policijos pareigūnai buvo iškviesti, žinant, kad pagalba niekam nėra reikalinga, apeliantas juos įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais ir naudojo fizinę jėgą (pastūmė vieną iš pareigūnų).

Skiriant nuobaudą taip pat vertintina ir pažeidėjo asmenybė. Apeliantas praeityje yra devynis kartus baustas administracine tvarka, dauguma padarytų administracinių teisės pažeidimų yra numatyti ATPK 174 straipsnyje (nedidelis chuliganizmas), paskirtų baudų nemoka, kas parodo, kad K. I. nedaro tinkamų išvadų ir, suvokdamas galinčias kilti neigiamas pasekmes, vis tiek pažeidinėja įstatymo reikalavimus.

Skirdamas nuobaudą, teismas privalo įvertinti ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nustatyta viena apelianto atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad K. I. paskirtų baudų švelninti nėra teisinio pagrindo. Nors nėra nustatyta apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas ir taip pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį paskyrė baudą, mažesnę negu vidurkis. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ANK 22 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti, apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, o taip pat siekiant juos atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Iš įstatymo formuluotės seka išvada, kad nuobauda skiriama siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų, tačiau, darydamas teisės pažeidimus, asmuo pats priima atsakomybę už jam galinčius kilti tokio pobūdžio padarinius.

ANK 675 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad, atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Asmens prašymas išdėstyti baudos mokėjimą, paduodamas teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Šis prašymas teismui ne teismo posėdžio metu paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui toks prašymas pateiktas nebuvo, jis išreiškiamas apeliaciniame skunde, tačiau nepateikiami jokie jį pagrindžiantys įrodymai. Nors apeliantas skunde nurodo, kad prie jo prideda pažymą apie savo pajamas (b. l. 19), tačiau iš 2018 m. sausio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo specialistės G. J. akto matyti, kad tokia pažyma su skundu pateikta nebuvo (b. l. 21). Pažymėtina, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Atsižvelgus į tai, kad išdėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarimas yra paliekamas nepakeistas, o K. I. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

K. I. (K. I.) apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.