Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-568-544/2012

2012 m. rugsėjo 4 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės ir įkeisto turto savininkės UAB „Saulių mediena“ atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjo 2012 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1158-839/2012 pagal kreditoriaus AB DNB bankas pakartotinį pareiškimą skolininkei ir įkeisto savininkei UAB „Saulių mediena“, įkeisto turto savininkai: P. R. Š., J. P., A. P., ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Kreditorius AB DNB bankas Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriui pateikė pakartotinį pareiškimą priimti nutartį išieškoti banko naudai 104 128,11 Lt skolos, 20,10 % palūkanų nuo išieškotinos sumos, skaičiuojant palūkanas nuo 81 921,08 Lt kredito sumos nuo pakartotinio pareiškimo pateikimo dienos, 100 Lt žyminio mokesčio ir parduoti iš varžytinių bankui įkeistus pagal hipotekos lakštus, identifikavimo kodai: 10/1/2006/0001600, 10/1/2008/0002136, 11/1/2009/0000002, nekilnojamojo turto objektus: žemės sklypą, unikalus Nr. 4334-0001-0152; žemės sklypą, unikalus Nr. 4334-0001-0153; žemės sklypą, unikalus Nr. 4334-0002-0137; žemės sklypą, unikalus Nr. 4334-0002-0041, esančius Tilžės k. Zarasų r., savininkė UAB „Saulių mediena“; žemės sklypą, unikalus Nr. 4337-0004-0075, esantį Šunelės k. Zarasų r., savininkė A. P., žemės sklypą unikalus Nr. 4354-0001-0091, esantį Smalvų aikštės k. Zarasų r., savininkas P. R. Š.; žemės sklypą, unikalus Nr. 8237-0003-0129, esantį Šuminų k. Utenos r., savininkai A. P. ir J. P.; žemės sklypą, unikalus Nr. 8257-0001-0074, esantį Dryžių k., Utenos r. sav., savininkas J. P.; žemės sklypą, unikalus Nr. 4542-0001-0001, esantį Poliankos k., Ignalinos r. sav., savininkas P. R. Š. Nurodė, kad po 2012-04-10 teismo nutarties areštuoti turtą priėmimo ir įteikimo skolininkams ir įkeisto turto savininkams jie negrąžino hipoteka užtikrintos 104 128,11 Lt skolos, kurią sudaro 81 921,08 Lt negrąžinto kredito, 20 765,53 Lt nesumokėtų palūkanų, 1441,40 Lt delspinigių (b. l. 2).

Atskirasis skundas atmestinas, o Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus hipotekos teisėjo 2012-06-07 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė nagrinėjamam klausimui svarbias aplinkybes, pagal įstatymų reikalavimus įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį tenkinti pakartotinį kreditoriaus prašymą išieškoti skolą iš hipoteka įkeisto turto ir šį turtą parduoti iš varžytinių, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta ir apeliantė neginčija, kad hipotekos lakštais, identifikavimo kodai: 10/1/2006/0001600, 10/1/2008/0002136, 11/1/2009/0000002, UAB „Saulių mediena“ prievolės pagal 2006-11-02 Kreditavimo sutartį Nr. 4554 užtikrinimui įkeitė skolininkei UAB „Saulių mediena“, A. P., J. P., R. Š. priklausantį aukščiau išvardintą nekilnojamąjį turtą. Skolininkams ir įkeisto turto savininkui per nustatytą terminą neįvykdžius prisiimtų finansinių įsipareigojimų, Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjas 2012-04-10 nutartimi pagal kreditoriaus prašymą civilinėje byloje Nr. 2-726-839-2012 areštavo kreditoriui įkeistą nekilnojamąjį daiktą bei įspėjo skolininkę ir įkeistų daiktų savininkus, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Skolininkai ir/ar įkeisto turto savininkas neginčija, kad nutartį ir įspėjimą gavo. Byloje nėra duomenų, kad per nustatytą vieno mėnesio terminą prievolė sumokėti skolą, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas buvo įvykdyta. CK 4.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal CK 4.174 straipsnio 1 dalį, hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog kreditorius, turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkui, pagrįstai kreipėsi dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto savininkų ne ginčo tvarka (CPK 558 str. 1, 2 d., CK 4.192 str.).

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 442 str. 11 p., bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Šių bylų nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta dėl hipotekos teisėjo jurisdikcinės veiklos ginčo teisenos ir specialiosios hipotekos bylų teisenos atribojimo aspektu. Šių išaiškinimų esmė yra ta, kad hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekos įregistravimui, įkeitimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (CPK 542 straipsnio 1 dalis). Hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole, jis byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjamas. Tokia nuostata yra įtvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005, 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007, išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Skundai, vykdant priverstinį išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Tokiu atveju, kai dėl pagrindinės prievolės teisme yra nagrinėjamas ginčas ieškininės teisenos tvarka, skolininkai ar įkeisto turto savininkai bylą ginčo teisena nagrinėjančiam teismui gali pateikti prašymą sustabdyti hipotekos procedūras taikant laikinąsias apsaugos priemones. Tai, kad kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos pagal kredito sutartį priteisimo iš laiduotojo, nereiškia, kad siekiama išieškoti dvigubą skolą. Šiuo atveju skolininkas, įkeisto turto savininkai, laiduotojai yra solidarūs kreditoriaus skolininkai. Kai skolininkų pareiga solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Nurodytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus, kad negali būti kartu nagrinėjamas pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo ir ieškinys ginčo teisenos tvarka bei argumentus dėl palūkanų bei delspinigių dydžio. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad kreditorius turėjo anksčiau kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo, nes dėl to išaugo palūkanų dydis, kuris, apelianto manymu, padidėjo ir dėl nežinomų priežasčių. Iš bylos duomenų matyti, kad įsiskolinimo pagal kreditavimo sutartį dydis auga ne dėl to, kad kreditorius nesikreipė dėl priverstinio skolos išieškojimo, bet dėl to, kad prievolę pirmasis pažeidė skolininkas, paskolos pagal sutartį negrąžinęs ne tik sutartyje numatytais terminais ir tvarka, bet ir ilgą laiką po galutinio skolos grąžinimo termino pasibaigimo (2009-10-31). Kadangi pagal kreditavimo sutarties sąlygas bankas turi teisę skaičiuoti palūkanas bei delspinigius už negrąžintą kreditą, o skolininkai sutartyje nustatyta tvarka ir terminais kredito negrąžino iki pat jo galutinio grąžinimo termino pabaigos 2009-10-31 ir pakartotinio kreditoriaus pareiškimo pradėti priverstinį turto pardavimą pateikimo, tai kreditorius turėjo faktinį ir teisinį pagrindą pagal sutarties sąlygas ir tvarką papildomai priskaityti palūkanas ir delspinigius, dėl ko išieškoma suma padidėjo.

Hipotekos procesą reglamentuojančios teisės normos nenumato, kad hipotekos teisėjas priimdamas skundžiamą nutartį privalo nustatyti įkeisto turto pardavimo iš varžytinių eilę. Iš sutartinės bendrosios hipotekos lakštų matyti, kad savininkai yra susitarę, kokia eile priverstinio pardavimo varžytinėse atveju bus parduodami įkeisti daiktai (CK 4.183 str.). Jungtine hipoteka įkeistų daiktų pardavimo eilę nustato daiktų savininkas (CK 4.180 str., 4.194 str. 1 d.).

Kadangi atskirasis skundas netenkinamas, tai iš apeliantės kreditoriui priteisiamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti už tinkamo atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą (CPK 98 str., b. l. 28-29, 33, 34). Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus hipotekos teisėjo 2012 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti kreditoriui AB DNB bankas (į. k. 112029270, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini) AB DNB bankas) iš UAB „Saulių mediena“ (į. k. 300590205) 363 (tris šimtus šešiasdešimt tris) Lt advokato pagalbai apmokėti.