Kauno apygardos teismo nutartis

Procesinio dokumento kategorijos: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 30.9.1; 30.10.

2012 m. balandžio 2 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės 69-osios Gyvenamojo namo eksploatavimo butų savininkų bendrijos ir atsakovo J. S. L. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-691-775/2011 pagal ieškovės 69-osios Gyvenamojo namo eksploatavimo butų savininkų bendrijos patikslintą ieškinį atsakovui J. S. L. dėl išlaidų, susijusių su bendro turto išlaikymu, priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas byloje nustatė, kad atsakovas J. S. L. yra 50,58 kv. m ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini) , savininkas (b. l. 134, 1 t.). Daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame yra atsakovui nuosavybės teise priklausantis butas, bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimą vykdo 69-oji Gyvenamojo namo eksploatavimo butų savininkų bendrija (b. l. 16-21, 135–137, 1 t.). J. S. L. nėra 69-oji Gyvenamojo namo eksploatavimo butų savininkų bendrijos narys (b. l. 68, 1 t.). Tačiau jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , bendro naudojimo patalpų, pagrindinių namo konstrukcijų, bendrojo naudojimo mechaninių, elektros, sanitarinės-techninės įrangos bei kito turto dalis, proporcinga nuosavybės teise valdomo buto Nr. 17 plotui (LR CK 4.82 str. 1 d.). Ieškovė 69-oji Gyvenamojo namo eksploatavimo butų savininkų bendrija ieškinyje nurodė, kad atsakovas nuo 2007-10-01 iki 2011-05-31 nemokėjo jai priklausančių išlaidų, susijusių su bendro turto išlaikymu, dalies, todėl prašė iš jo priteisti 3 542,29 Lt išlaidas, susijusias su bendro turto išlaikymu.

Teismas sprendime vadovavosi LR CK 4.82 str. 3 d., kuri numato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (nagrinėjamos civ. bylos atveju – daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė įranga, kt.) yra valdomas, juo naudojamasi bendraturčių sutarimu (LR CK 4.75 str.). Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , bendraturčiai yra pasirinkę bendro turto valdymo formą, t. y. įsteigę 69-ąją Gyvenamojo namo eksploatavimo butų savininkų bendriją (b. l. 16–21, 1 t.). LR CK 4.85 str. 1 d. numato, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. 69-osios Gyvenamojo namo eksploatavimo butų savininkų bendrijos įstatuose kitokia sprendimų priėmimo tvarka nėra numatyta (b. l. 17–21, 1 t.), todėl ieškovas bendro turto išlaikymo išlaidas skaičiuoja vadovaudamasis 69-osios Gyvenamojo namo eksploatavimo butų savininkų bendrijos narių visuotiniuose susirinkimuose priimtais nutarimais (b. l. 61–62, 76–77, 78–81, 1 t.). Atsižvelgiant į tai, ieškovės nuomone, atsakovas turi pareigą proporcingai nuosavybės teise valdomo buto Nr. 17 plotui mokėti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų objektų išlaikymui reikalingus mokėjimus (LR CK 4.75 str., 4.82 str., 4.83 str.). Tai, kad atsakovas nėra 69-osios Gyvenamojo namo eksploatavimo butų savininkų bendrijos narys, teismo manymu, neatleidžia jo nuo minėtos pareigos, nes jis nėra atsidalinęs savo dalies iš bendrosios dalinės nuosavybės, jam taip pat nenustatyta atskira bendrojo turto naudojimosi tvarka, todėl ieškovė, administruodama ir atsakovo dalį bendrame turte, turi teisę skaičiuoti mokesčius už bendrojo turto išlaikymą. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovas, neatsiskaitydamas pagal savo prievoles, pažeidžia kitų bendrijos narių – bendraturčių, teises, nes tada iš jų lėšų dengiamas įsiskolinimas arba bendrijai atsiranda prievolė mokėti netesybas, atitinkamai sumažėja bendrijos galimybės skirti reikiamas lėšas kitoms būtinoms reikmėms tenkinti.

Teismas sprendime pažymėjo, kad ieškovė 69-oji Gyvenamojo namo eksploatavimo butų savininkų bendrija, atlikdama daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administravimo veiksmus, prižiūri minėto daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpas, bendro naudojimo inžinerinę įrangą, namo bendro naudojimo konstrukcijas, atlieka remontą, renovacijas, tvarko priskirtą žemės sklypą, prižiūri automobilių stovėjimo aikšteles, vykdo bendrų mokėjimų įsipareigojimus ir kt. Minėtoms funkcijoms atlikti ieškovė, kaip juridinis asmuo, samdo įvairius samdomus darbuotojus; pirmininkę, buhalterę, valytoją ir kt. Su minėtais asmenimis yra sudaromos darbo sutartys, mokamas darbo užmokestis bei atitinkami mokesčiai SODRAI ir Valstybinei mokesčių inspekcijai (b. l. 70–75, 78, 1 t.). Taip pat 69-oji Gyvenamojo namo eksploatavimo butų savininkų bendrija yra sudariusi sutartis su UAB „Kauno švara“ dėl mišrių komunalinių (buitinių) atliekų tvarkymo (b. l. 83, 1 t.), sutartį dėl pastato šildymo ir šalto vandens sistemų priežiūros (b. l. 63–65, 76–77, 1 t. ), su AB „VST“ dėl elektros energijos tiekimo-vartojimo (b. l. 82, 1 t.) ir kt (b. l. 84, 90, 1 t.). Atsižvelgiant į tai, ieškovė minėtu laikotarpiu mokėjo įvairius mokesčius komunalines paslaugas teikiančioms įmonėms, rangovams pagal pateikiamas PVM sąskaitas faktūras ir atliktų darbų aktus (b. l. 85–89, 91–94, 1 t., 130–190, 2 t., 3–32, 3 t.). Minėtos išlaidos daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , patalpų savininkams, tarp jų ir atsakovui J. S. L., buvo paskirstytos proporcingai turimai bendrosios dalinės nuosavybės daliai.

Teismas sprendime nurodė, jog atsakovas J. S. L. neginčija fakto, kad nuo 2007-10-01 iki 2011-05-31 nemokėjo ieškovei 69-ajai Gyvenamojo namo eksploatavimo butų savininkų bendrijai jokių mokesčių, susijusių su bendro turto išlaikymu.

Teismas nesutiko su atsakovo motyvais ir laikė nepagrįsta atsakovo nurodytą aplinkybę, jog ieškovė, nebūdama daugiabučio gyvenamojo namo bendraturte, taip pat viešame registre neįregistravusi administravimo fakto ir neteisėtai administruodama namą, neturi teisės reikalauti priteisti iš atsakovo išlaidas, reikalingas bendro turto išlaikymui. Teismas nurodė sprendime, jog CK 4.84 str. numato tai, kad kai butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jeigu bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo administratorius. Tačiau ši įstatymo nuostata, teismo nuomone, netaikoma, nes 1994-01-13 buvo įregistruota 69 gyvenamojo namo eksploatavimo butų savininkų bendrija. Pagal LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 str. 1 d. daugiabučio namo savininkų bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Remdamasi tuo, ieškovė administruoja bendrą turtą, ir tokias teises jai suteikė patys daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , savininkai, įstatymų nustatyta tvarka įsteigdami 69-ąją Gyvenamojo namo eksploatavimo butų savininkų bendriją. Todėl ieškovė teisėtai administruoja gyvenamąjį namą ir turi teisę skaičiuoti mokesčius už bendrojo turto išlaikymą.

Teismas sutiko su atsakovo motyvais, jog jam neteisėtai skaičiuojamas mokestis už buitinių atliekų tvarkymą, nes UAB „Kauno švara“ 2010-10-12 atsakovui sustabdė šio mokesčio skaičiavimą (b. l. 33, 35, 66, 2 t.). Ieškovės atstovė su šiuo prieštaravimu nesutiko, nurodė, jog UAB „Kauno švara“ paslaugų teikimo sutartį sudarė ne su atsakovu, o su bendrija, todėl atskirų susitarimų dėl atleidimo nuo mokesčio su atsakovu sudarinėti negali. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovė prašė mokesčių priteisimą tenkinti tuo pagrindu, kad atsakovas visą laiką gyvena minėtame bute, atskiro atliekų konteinerio neturi, naudojasi namui priklausančiu konteineriu, todėl turi mokėti už šią paslaugą. Taip pat tuo, jog UAB „Kauno švara“, sustabdžiusi mokesčio skaičiavimą atsakovui, bendrijai teikiamos sąskaitos dydžio nesumažino. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, konstatavo, jog 2010-10-12 ir 2011-03-14 tarp UAB „Kauno švaros“ ir J. S. L. buvo pasirašyti susitarimai dėl mokesčio už buitinių atliekų tvarkymą sustabdymo (b. l. 33, 35, 2 t.), jie nėra nuginčyti ir galioja, todėl nėra pagrindo atsakovui skaičiuoti mokestį už buitinių atliekų tvarkymą nuo 2010 m. spalio mėn. iki 2011 m. gegužės mėn., ši 102,64 Lt (12,83 Lt x 8) reikalavimo dalis atmestina. Jei UAB „Kauno švara“, esant susitarimams, ir toliau skaičiavo bendrijai mokestį už šį butą, ieškovė dėl mokesčio skaičiavimo, teismo manymu, turėtų kreiptis į paslaugos teikėją.

Teismas nesutiko su atsakovo motyvais, jog ieškinys teismingas administraciniam teismui, o prieš tai ginčas turėjo būti sprendžiamas ikiteismine ginčo sprendimo tvarka. Teismas, atmesdamas šį argumentą, 2011-08-18 priėmė nutartį (b. l. 64–65, 3 t.).

Apeliaciniais skundais teismo sprendimą skundžia tiek ieškovė, tiek atsakovas.

Nepagrįstas teismo sprendimas ginčijamoje dalyje jei būtų paliktas galioti, sudarytų precedentą nemokėti už buitinių atliekų šalinimą daugiabučių gyventojams,viso labo pateikti prašymą UAB „Kauno švarai“, nes UAB „Kauno švara“ nesiima funkcijos patikrinti realią padėtį. Manytina, netektų prasmės visų miestų ir rajonų savivaldybių norminiai aktai dėl atliekų šalinimo, kurie susieti su nuosavybės turėjimu, nes asmuo, deklaravęs gyv. vietą kuriuo nors adresu, net ir turėdamas nuosavybės objektų keliose vietose, galėtų nemokėti už buitinių atliekų ten tvarkymą.

Konkrečiu atveju ieškovė mano, kad trečiųjų asmenų – atsakovo ir UAB „Kauno švara“ – susitarimas jai neturi teisinės galios, minimas susitarimas neskaičiuoti atliekų šalinimo mokesčio-nebuvo užregistruotas viešame registre. Kita vertus, nėra žinoma, dėl kokio mokesčio stabdymo susitarė atsakovas su UAB „Kauno švara“, nes atliekų rūšių Taisyklėse numatyta labai daug ir jų šalinimo paslaugų numatyta ne viena. Ieškovė mano, kad atsakovo susitarimas su bet kuriuo trečiuoju asmeniu, sprendžiantis dėl ieškovės teisių ir pareigų jai nežinant, negali būti privalomas ieškovei. Ieškovės neliečia kitų asmenų susitarimai srityje, kuri nepriskirtina jos kompetencijai. Ieškovė negali reguliuoti UAB „Kauno švaros“ sutarčių, tačiau prieštarauja prieš UAB „Kauno švaros“ nurodymus, iš ko rinkti mokesčius. Atliekų šalinimo funkcija daugiabutyje priskirta išimtinai daugiabutį administruojančiam asmeniui, t. y. ieškovei.

Ieškovė yra kreipusis dėl šio ginčo klausimo nuomonės į Kauno m. savivaldybę, kuri patvirtino, kad jokie susitarimai tarp daugiabučio gyventojo ir komunalinę paslaugą teikiančios įmonės dėl buitinių atliekų tvarkymo negalimi, kaip prieštaraujantys numatytai tvarkai – Taisyklėms.

Ikiteisminio nagrinėjimo metu būtų paaiškėjęs faktas, kad iki 2010-05-01 už komunalinių atliekų išvežimą buvo mokama pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Šį mokestį atsakovas mokėjo nustatyta tvarka adresu (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina Kauno m. savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus pažyma. Bendrija, atsakovo manymu, pažeisdama LR Atliekų tvarkymo įstatymą, savavališkai nustato mokesčio mokėjimo tvarką ir tarifus. Teisė nustatyti mokesčio mokėjimo tvarką ir tarifus suteikta savivaldybėms, o ne bendrijoms.

Atsakovas nedavė sutikimo, kad jo reikalus tvarkytų bendrija. Bendrija nepateikė byloje įrodymų, kad ji paskirta administratorė, todėl teigti, kad bendrija administruoja atsakovui priklausančią bendro naudojimo turto dalį ,nėra teisinio pagrindo, todėl bendrija, vadovaujantis LR CK 4.23 8str. 4 dalimi neturi teisės į atlyginimą.

Teismas privalėjo taikydamas LR CK 1.1 str. nuostatais konstatuoti, kad prievolinių santykių tarp ieškovės ir atsakovo nėra arba, vadovaudamasis LR CPK 3 str. 4 dalimi, kreiptis į administracinį teismą dėl išaiškinimo, todėl motyvas, kad ieškinys tenkinamas vadovaujantis LR CK 4.83str ir 4.84 str. 1 dalimi, yra neteisėtas, nes bendrija neturi teisėtos reikalavimo teisės ir naikintinas.

Bendrija neturi sutikimo tvarkyti atsakovo reikalus. Sudaryti sutartį reikalų tvarkymui atsisakė (Kauno miesto apylinkės teismo 2006-09-14 nutartis c. b. Nr. 2-6738/2006), todėl, vadovaujantis LR CK 6.230 str. 3 dalis ir 6.233 str. 2 dalimi, atsakovo manymu, ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovo atlyginimo.

Bendrijos ieškinys patenkintas vadovaujantis apgaulingai tvarkoma apskaita. Teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai, kad apskaita tvarkoma apgaulingai.

Atsakovas prašė vadovaujantis aukščiau išdėstytu ir LR CPK 326 str. 4 dalimi panaikinti pirmosios instancijos sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 29 str. 2 dalyje teigiama, kad bendrijos narys neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo.Ta pati nuostata įrašyta bendrijos įstatų 19 str. bei LR CK 4. 83 str. 4 dalyje, todėl bendrijos priimti įsipareigojimai UAB „Kauno švara“ atsakovui yra neprivalomi kaip neteisėti.

Atsakovo manymu, vadovautis 2004-10-20 sutartyje su UAB „Kauno švara“ 2008-03-20 Kauno miesto savivaldybės taisyklėmis, neatlikus sutarties koregavimo yra neteisėta ir nepriimtina domėn.

Sutartyje (2004-10-20 Nr. 3131/4) su UAB „Kauno švara“ nurodoma, kad name gyvenamąją vietą yra deklaravę 97 žmonės (už komunalinių atliekų išvežimą iki 2010 m. gegužės mėn. buvo mokama pagal deklaruotą gyvenamąją vietą). UAB „Kauno švara“ reikalavo mokėti už 85–86 žmones. 2010 metais buvo įvestas mokėjimas pagal turimą nuosavybėje plotą. Name teisiškai registruotas plotas sudaro 1759,46 kv. m. Bendrijos nariams priklauso 1527,78 kv. m. Kauno Savivaldybė nuo 2010m. gegužės mėn. iki 2010 m. gruodžio mėn. taikė 0,25 Lt/kv tarifą, todėl bendrijos maksimalūs mokėjimai turėjo sudaryti 381,95 Lt, o ne 476,87 Lt. Permoka šiuo laikotarpiu sudarė 94,92 Lt kas mėn. Nuo 2010 m. gruodžio mėn. tarifas – 0,23 Lt kv. m. Bendrija permoka 125,48 Lt kas mėn. Bendrija argumentuotu skundu ir LR Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka nesikreipė dėl sutarties peržiūrėjimo. Užsiėmė intrigomis.

Kiek kartų bendrija, kaip juridinis asmuo, bekartotų, kad administruoja atsakovui priklausančią bendro naudojimo turto dalį, bet to nepatvirtindama juridinę galią turinčiais dokumentais ir veiksmais, neturi teisės į atlyginimą (LR CK 4.238 str. 4 dalis ). LR CK 4.237 str. 1 dalyje nurodoma, kad administratorius, sudarydamas sandorius, privalo nurodyti, kad jis veikia kaip administratorius. Tas nėra padaryta sutartyje su UAB „Kauno švara“ ( 2004-10-20 sutartis Nr. 3131/4 ). LR CK 4.83 str. 3 dalyje ir 4.84 str. 1 dalyje nėra nuorodos, kad įsteigta bendrija, kaip juridinis asmuo vykdo administravimo funkciją, todėl bendrijos juridinis statusas – apsišaukėlis.

Bendrija nėra registruota atliekas tvarkančių įmonių registre, todėl negali būti legali paslaugos tiekėja. Pagal LR CK 6.307 str. 1 dalį pardavėjas privalo turėti paslaugos tiekėjo sutikimą, parduodamas UAB „Kauno švara“ paslaugą. Be to, vartotojų teisių apsaugos įstatymai leidžia paslaugos vartotojui rinktis paslaugos tiekėją, todėl ir šiuo požiūriu bendrijos pretenzija prieštarauja veikiantiems teisės aktams ir yra atmestina.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Administravimas – tai daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų paprastasis administravimas, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus bendrojo naudojimo objektams išsaugoti ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. Administratorius, prižiūrėdamas bendrą daiktą, atlieka bendrojo naudojimo objektų privalomąsias apžiūras, organizuoja šių objektų nuolatinės techninės priežiūros darbus, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, sudaro sutartis su kitomis įmonėmis, tiekiančiomis šilumą, elektros energiją, dujas, atliekančiomis remonto darbus ar teikiančiomis kitokias paslaugas, kontroliuoja šių sutarčių vykdymą. Taigi administratorius, atlikdamas bendro daikto administravimo veiksmus, teikia paslaugas jo savininkams, nes daikto nereikia prižiūrėti kiekvienam bendraturčiui. Atsakovas nėra nurodytos butų savininkų bendrijos narys. Todėl jo kaip vartotojo ir ieškovės kaip paslaugų teikėjos santykiams taikytinas Vartotojų teisių gynimo įstatymas, Civilinis kodeksas, o taip pat kiti norminiai aktai, reguliuoja bendraturčių santykius, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo santykiams taikė CK 4.84 str. nuostatas.

Taip nėra pagrindo sutikti su apelianto motyvais, kad byloje nesilaikyta šios kategorijos ginčams įstatyme nustatytos nagrinėjimo tvarkos, ginčas, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, priskirtinas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, kitokia tvarka šiam ginčui nagrinėti nėra numatyta įstatyme (CPK 26 str.).

Apeliantas teigia, kad ji nėra bendrijos narys, todėl neprivalo mokėti už paslaugas, kurių jis tiesiogiai negavo, tačiau šis jos argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų avininkų bendrijų įstatymo 27 straipsnio 4 ir 7 dalių, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 852 „Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ patvirtintų Tipinių daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatų 8 punkto 1, 3 ir 4 pastraipų, 10 punkto 1 pastraipos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad narystės bendrijoje savanoriškumo principas reiškia, jog savininkas gali nestoti į bendriją, t. y. nesusieti savęs narystės bendrijoje ryšiais, tačiau ir tokiu atveju gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų daugiabučiame name savininkas yra kitų teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas. Kadangi nuosavybė įpareigoja, gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų daugiabučiuose namuose savininkai (tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys) nepriklausomai nuo to, ar jie yra, ar nėra bendrijos nariai, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo (apmokėti išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, remontu, tvarkymu ir kt.). Dėl to ginčai, kylantys tarp bendrijos ir jos narių, taip pat kitų savininkų, gali būti sprendžiami teismine tvarka.

Taigi, nepriklausomai nuo to, kad atsakovas šiuo metu nėra Kauno m. 69-osios gyvenamojo namo eksploatavimo butų savininkų bendrijos narys, būdamas daugiabučio namo, esančio Kaune, A. Juozapavičiaus pr. 7-17, bendraturtis, privalo prisiimti pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, įskaitant šiukšlių išvežimo paslaugą. Todėl teismas sutinka su ieškovės motyvais, kad tiek teismo, tiek atsakovo motyvai, jog atsakovas neprivalo mokėti mokesčių už šiukšlių išvežimą, yra nepagrįsti jokiais įstatymo ar susitarimo su ieškove argumentais. Teismas sutinka su ieškovės motyvais, kad atsakovo vienašališkas susitarimas su UAB ,,Kauno švara“ dėl atleidimo nuo mokesčio už šiukšlių išvežimą ir pažeidžia kitų bendrijos narių teises, kurie esant tokiai aplinkybei turėtų padengti atsakovo butui priskaičiuotus mokesčius. Kaip pagrįstai nurodė ieškovė, byloje nenuginčyta aplinkybė, kad atsakovas gyvena ieškovės administruojamame name, yra ginčo turto bendraturtis, tai patvirtina paties atsakovo nurodytas adresas rašytiniuose dokumentuose bei sunaudojomos elektros energijos kiekis atsakovo bute, taip pat NTCDB registracijos duomenys apie atsakovo vardu registruotą nuosavybę. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB ,,Kauno švara“ nesumažino mokesčių už teikiamas paslaugas namui, esančiam A. Juozapavičiaus pr. 7, tad faktiškai atsakovo mokestinė prievolė liko neįvykdyta, dėl to susidarė įsiskolinimas, kurį ieškovė pagrįstai prašo priteisti iš atsakovo. CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato šios bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Šie reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (toliau – Reglamentas). Nurodytas Reglamentas apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus (1 punktas), yra privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems valdyti ir prižiūrėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, ir t. t. (2 punktas). Pagal Reglamento 11 punktą privalomų reikalavimų visumą sudaro: 1) reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo (11.1–11.1.6 papunkčiai); 2) reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre; būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (11.2–11.2.3 papunkčiai). Šių reikalavimų įgyvendinimas, be kita ko, užtikrinamas suplanuotais statybos darbais – pastato ar jo dalių remontu ar rekonstrukcija, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimą (13.5 papunktis). Reglamento prasme privalomieji darbai yra atskiri ar kompleksas priežiūros ir statybos darbų, kuriuos atlikus gyvenamųjų namų būklė pripažįstama atitinkanti naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų visumą (7 punktas). Pagal Reglamento 25 punktą namo energetinio audito išvados ir jų pagrindu parengtas namo energetinio efektyvumo didinimo darbų planas turi būti patvirtintas daugiabučio namo patalpų savininkų bendrijos susirinkimo arba butų ir kitų patalpų <savininkų> susirinkimo, arba jiems balsuojant raštu (balsų dauguma), jeigu bendrijos įstatuose ar butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip.

Šioje byloje visi namo eksploatavimo, išlaikymo ar bendrojo naudojimo patalpų remonto mokesčiai, kuriuos atsakovas atsisako mokėti, yra susiję su namo tinkama priežiūra, išlaikymu ar bendrojo naudojimo patalpų remontu ir yra paskaičiuoti atsižvelgiant į apelianto turimo buto plotą, vadovaujantis bendrijos priimtais sprendimais, o mokesčių dydis nurodytas mokėjimo pranešimuose bei iššifruotoje teismui pateiktoje suvestinėje (b. l. 8–15, 1 t.). Taip pat pažymėtina, kad bendrijos narių priimti sprendimai nėra panaikinti ar pripažinti negaliojančiais, todėl atsakovas, kaip turimo bendrijoje buto savininkas, vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 3 dalimi ir CK 4.85 straipsnio 4 dalimi, privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti bei išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Todėl atmestinas atsakovo motyvas, kad nesant atsakovo sutikimo tvarkyti jo reikalus, ieškovė neturi pagrindo reikalauti iš atsakovo mokesčių už suteiktas paslaugas, nes ginčo teikiamoms atsakovui paslaugoms jo sutikimo nėra būtina gauti, kadangi mokesčiai yra susiję su namo eksploatavimu. Kiti apeliantų apeliacinių skundų motyvai ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai nėra teisiškai reikšmingi šioje byloje, todėl teismas dėl jų nutartyje nepasisako.

Esant tokioms aplinkybėms skundžiama teismo sprendimo dalis dėl nepriteisto mokesčio už šiukšlių išvėžimą keistina (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d., 330 str.), priteista pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovo paslaugų apmokėjimo suma padidinama iki 3 542,29 Lt (102,64 Lt), vietoje priteistos 3 439,65 Lt, ieškovės reikalavimai tenkintini visiškai. Patenkinus ieškovės ieškinį visiškai, taip pat keistina teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų prieteisimo ieškovei ir valstybei (CPK 93 str. 1 d., 5 d., 96 str.), iš atsakovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma padidinama iki 1147,44 Lt (žyminio mokesčio išlaidos ir advokato atstovavimo išlaidos), bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Visiškai patenkinus ieškovės reikalavimą, sprendimo dalis dėl atsakovui valstybės sąskaita suteiktų teisinių paslaugų apmokėjimo taip pat panaikinama ir šios išlaidos atlyginamos valstybės sąskaita (CPK 99 str.).

Patenkinus ieškovės prašymą, iš atsakovo priteistinos ieškovės patirtos teisme bylinėjimosi išlaidos, susijusios su apeliaciniu procesu. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 70 Lt žyminį mokestį (3 t., b. l. 121). Ieškovės interesams apeliacinės instancijos teisme, remiantis sutartimi, atstovavo advokatė D. D. (3 t., b. l. 120, 131), ieškovė už procesinių dokumentų (apeliacinio skundo, atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą) surašymą sumokėjo advokatei 500 Lt (3 t., b. l. 119, 130). Teismas sutiko su ieškovės argumentais, nurodytais procesiniuose dokumentuose, ir tenkino ieškovės apeliacinį skundą. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatą šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.9, 8.11 punkto nuostatas, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į ieškinį – 2 400 Lt (3 (koeficientas) * 800 Lt minimali mėnesinė alga), už atsiliepimą į apeliacinį skundą 1,5 (koeficientas ) x 800 – 1 200 Lt, tad apeliacinės instancijos teisme advokato suteiktų ieškovei teisinių paslaugų išlaidų suma, teismo apskaičiavimu, neviršija poįstatyminiu teisės aktu rekomenduojamų užmokesčio dydžių (500 Lt), todėl priteistina iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326, 333 str., teismas

nutari a:

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti jį tokia tvarka: ieškovės ieškinį patenkinti visiškai, priteisti iš atsakovo J. S. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)):

ieškinio patenkinimui 3 542,29 (trijų tūkstančių penkių šimtų keturiasdešimt dviejų Lt 29 ct) Lt bendro turto išlaikymo išlaidas, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-01-04) iki teismo sprendimo įvykdymo bei 1 147,44 Lt (vieno tūkstančio šimto keturiasdešimt septynių Lt 44 ct) bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, 570 (penkių šimtų septyniasdešimt) Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme ieškovei 69-ajai Gyvenamojo namo eksploatavimo butų savininkų bendrijai (į. k. 135336894, a. s. (duomenys neskelbtini) AB bankas „Swedbank“).

Priteisti iš atsakovo J. S. L. bylinėjimosi išlaidas – 45,32 (keturiasdešimt penkis Lt 32 ct) Lt teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei, išieškotoja VMI prie LR FM (įmokos kodas 5630).