- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-09
- Bylos Nr.
- eA-1215-442/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03895-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Dalia Višinskienė, Gintaras Kryževičius
- Pareiškėjas
- N. Š.
- Atsakovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. Š. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija), dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja N. Š. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK, Komisija) 2021 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. S-139 (toliau – ir Sprendimas), atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI, Inspekcija) 2021 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. 68-53 ir trečiojo suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. (7.45E)FR0682-92.
2. Pareiškėja nurodė, kad MGK išnagrinėjo pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 18 d. skundą dėl VMI 2021 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 68-53 ir 2021 m. spalio 18 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė patvirtinti VMI 2021 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. 68-53. MGK Sprendime nurodė, jog pareiškėjos veiksmai perkant žemės sklypą, statant ir parduodant naujai pastatytus statinius su žemės sklypo dalimis teisingai nebuvo vertinami kaip asmeninio turto naudojimas bei tokio turto pardavimas (byloje nenustatytos aplinkybės, jog turtas buvo naudojamas pareiškėjos ar jos šeimos narių asmeniniams poreikiams), nes pareiškėja, atlikdama minėtus veiksmus su nekilnojamuoju turtu, veikė kaip pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – ir PVM) apmokestinamasis asmuo, todėl MGK darė išvadą, jog mokesčių administratorius pagrįstai už parduotus ginčo nekilnojamojo turto objektus gautas pajamas priskyrė PVM objektui ir atitinkamai apmokestino. Pareiškėja su VMI išvadomis nesutiko, pažymėdama, jog dovanojimo sandoriai buvo atlikti daugiau nei 6 mėn. iki pardavimo sandorių, o kaip pažymėta Sprendime, nekilnojamąjį turtą įsigiję asmenys patvirtino, jog bendravo su šio turto savininkais ir pardavėjais atitinkamai su pareiškėjos dukra ir D. Š. tėvu, todėl šios aplinkybės tik patvirtina, tai kad minėti asmenys disponavo nekilnojamuoju turtu ir buvo teisėti jo savininkai. Socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje buvo įkeltas skelbimas, jog parduodamas dukrai priklausantis namas nepatvirtina to, jog mokesčių mokėtojas asmeniškai ir toliau šį namą pardavinėjo. Lietuvos Respublikos įstatymai nedraudžia reklamuoti kito asmens skelbimo.
3. Pareiškėja taip pat nurodė, kad Komisija Sprendime akcentuodama tai, jog dovanojimo sandoriai buvo fiktyvūs, konstatavo, kad gauti pinigai buvo panaudoti įsigyjant kitą nekilnojamąjį turtą ar investuojant juos į susijusias įmones. Visgi neaišku, kokiais teisės aktais remdamasi VMI sprendė, jog gautų piniginių lėšų panaudojimas įrodo dovanojimo sandorio fiktyvumą. Pardavus nekilnojamąjį turtą piniginės lėšos nebuvo grąžintos mokesčių mokėtojai ar jos šeimai, o buvo panaudotos pareiškėjos ir jos sutuoktinio nuožiūra ir jiems priklauso įsigytas nekilnojamasis turtas ir reikalavimo teisė pagal suteiktą paskolą įmonei. Pareiškėjai sudarius povedybinę sutartį su sutuoktiniu nuspręsta savarankiško gyvenimo pradžiai padovanoti savo dukrai gyvenamąjį namą. Kadangi jis nebuvo pilnai įrengtas, dukrai reikėjo jį įsirengti, dėl šios priežasties dukra samdė meistrus, kurie pabaigė įrengti gyvenamąjį namą, visgi dėl namo dydžio dukra nusprendė namą parduoti dėl jo išlaikymo ir priežiūros. Sprendime pateikiamos prielaidos, kuriomis bandoma įrodyti, jog dovanojimo sandoriai buvo apsimestiniai, nepateikiama jokių konkrečių įrodymų, kurie pagristų ir įrodytų pagrindinį aspektą, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis po dovanojimo sandorio nedisponavo jiems priklausančiu nekilnojamu turtu kaip savininkai. Sprendime apskaičiuotas papildomai mokėtinas PVM yra nepagrįstas ir tokie patikrinimo rezultatai negali būti tvirtinami.
4. Pareiškėja pažymėjo, kad net ir hipotetiškai sprendžiant, jog VMI buvo teisi nurodydama, kad dovanojimo sandoriai buvo fiktyvūs, mokesčių mokėtojo veikla negali būti laikoma ekonomine veikla ir apmokestinama PVM, nes Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 2 straipsnio 8 dalies prasme pareiškėjos veiksmuose nėra ekonominės veiklos požymių, kadangi šiuo atveju pareiškėjos veikloje nėra tęstinumo. Atlikdama mokestinį patikrinimą ir surašydama patikrinimo aktą, VMI pažeidė beveik visus įstatymuose nustatytus apmokestinimo principus, be kita ko, teisingumo principą. Iš Sprendime išdėstytų argumentų akivaizdu, kad mokesčių administratorius nėra objektyvus vertindamas susidariusią situaciją, yra šališkas, nes atstovauja valstybės interesams, todėl neteisingai vertina surinktus įrodymus ir aplinkybes. Šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo priskaičiuotų delspinigių sumokėjimo turi būti vadovaujamasi protingumo ir teisingumo principais.
Atsiliepimas
5. Atsakovas VMI atsiliepime prašė skundą atmesti.
6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja su sutuoktiniu apytikslių šeimos vartojimo išlaidų nenurodė, bet paaiškino, kad jos buvo gerokai mažesnės už statistines išlaidas, kadangi gyveno taupiai, visas santaupas investuodavo, neturėjo žalingų įpročių, nekeliavo, padėdavo tėvai. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja atliko mokėjimus užsienyje (Vokietijoje, Belgijoje, Didžiojoje Britanijoje, Latvijoje, Airijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Vengrijoje), todėl tai paneigė teiginius, kad šeima nekeliavo. Taip pat nustatyta, kad sutuoktiniai patyrė išlaidas viešbučiuose, restoranuose, sveikatingumo centruose, pirko bilietus į renginius, buvo perkamos prabangios prekės ir mokama už grožio procedūras, todėl paneigtas teiginys, kad šeima gyveno taupiai. Pareiškėja ir jos sutuoktinis iš bankų sąskaitų išimdavo ženklias sumas grynųjų pinigų, todėl, Inspekcijos vertinimu, galėjo patirti vartojimo išlaidas ir grynaisiais pinigais. Išanalizavus bankų pateiktą informaciją, nustatytos vartojimo išlaidos yra mažesnės nei nustatytos vadovaujantis Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Statistikos departamentas) skelbiamais namų ūkio vartojimo išlaidų rodikliais, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 8 straipsnio 3 dalimi, šeimos vartojimo išlaidos apskaičiuotos pagal Statistikos departamento nustatytąsias. Pareiškėja ir jos sutuoktinis 2004–2013 m. patyrė apytikslių 1 368 900 Lt išlaidų, kurias sudarė suteiktos paskolos A. Š. (37 proc.), automobilių įsigijimas (23 proc.), vartojimo išlaidos (20 proc.), uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Krantas“ akcijų įsigijimas (13,5 proc.), banko paskolos ir mokesčių dengimas, nekilnojamojo turto – žemės – įsigijimas sudarė nežymią dalį išlaidų.
7. Atsakovas pažymėjo, kad Inspekcija padarė išvadą, jog namai / butai buvo pardavinėjami kartu. Kadangi iki dovanojimo sandorių, 2018 m. liepos 31 d. pareiškėja pardavinėjo visus tris nebaigtus statyti namus, įvertinta, kad dovanojimo sandoriai susijusiems giminystės ryšiais asmenims yra apsimestiniai sandoriai, grandinėje planuojant pardavimo sandorius, siekiant padidinti nekilnojamojo turto vertę, ir sumažinti pardavimo objektų skaičių, siekiant išvengti ekonominės veiklos. Pareiškėja nurodė, kad dovanojimo sandoriai buvo atlikti daugiau nei prieš 6 mėn. iki pardavimo sandorių, pirkėjai bendravo su dukra ir tėvu ir jie turtu disponavo kaip savininkai. Pardavus nekilnojamąjį turtą piniginės lėšos nebuvo grąžintos šeimai, o buvo savo nuožiūra panaudoti nekilnojamajam turtui įsigyti. Kaip ir nurodė pati pareiškėja, ekonominės veiklos pripažinimui yra būdingos tam tikros savybės – savarankiškumas, tęstinumas ir ekonominės naudos siekimas. Vykdomos veiklos savarankiškumas yra viena iš esminių sąlygų, kuriai esant veikla laikoma ekonomine veikla. Taigi apmokestinamieji asmenys veikia savo sąskaita ir savo rizika. Vykdomos veiklos savarankiškumas eliminuoja atvejus, kai asmenį, atliekantį veiksmus, sieja darbo santykiai, dėl kurių asmuo privalėtų paklusti darbdaviui. Vertinimas dėl veiklos savarankiškumo atliekamas atsižvelgiant į tai, kuris asmuo konkrečiai veikia santykiuose su trečiaisiais asmenimis, taip pat atlieka veiksmus, susijusius su turto įsigijimu, sukūrimu, valdymu. Vykdant ekonominę veiklą gali būti naudojamas ir asmeninis turtas.
8. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju Inspekcija nustatė, jog pareiškėja su sutuoktiniu veiklą vykdė savarankiškai – pirko žemės sklypą, kurį įkeitė, gavo banko kreditą statyboms, leidimą vienbučio ir dvibučio namų ir vandentiekio, elektros ir nuotekų šalinimo tinklų statybai bei mokėjo už statybos darbus ir medžiagas ir kt.; tęstinį laikotarpį – pardavė 1 vienbutį namą ir 2 butus dvibučiame name su jiems priskirtais žemės sklypais; siekė mokestinės naudos – visi tikrinamuoju laikotarpiu sudaryti sandoriai buvo atlygintinio pobūdžio. Taigi mokestinio patikrinimo metu tinkamai įvertinti sudaryti nekilnojamojo turto sandoriai ir pagrįstai pripažinta, jog pareiškėja su sutuoktiniu tikrinamuoju laikotarpiu vykdė ekonominę veiklą.
Atsiliepimas
9. Atsakovas nurodė, jog pareiškėja ir jos sutuoktinis Inspekcijai nepateikė nei statybų išlaidas, nei žemės sklypuose pastatytų statinių įregistravimą valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) „Registrų centras“ pagrindžiančių dokumentų, todėl gyvenamųjų namų adresu (duomenys neskelbtini) statybos išlaidos nustatytos pagal mokesčių administratoriaus turimą informaciją, vadovaujantis MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Pareiškėja ir jos sutuoktinis pardavė 82 proc. baigtumo namą, adresu (duomenys neskelbtini), todėl mokestinio patikrinimo metu įvertinta, kad jie šio namo statybai patyrė išlaidas 82 proc. statybų baigtumui. Į pridedamą sąskaitų registrą įtrauktos ne visos pateiktos sąskaitos – neįtraukta sąskaitų iš viso 22 982,36 Eur suma. Be to, pateiktose sąskaitose, pagrindžiančiose medžiagų įsigijimą, nėra langų, durų įsigijimo, nėra dokumentų, patvirtinančių M. Š. suteiktų statybos paslaugų. Todėl įvertinta, kad prie deklaracijos pateikti ne visi dokumentai, pagrindžiantys namų statybų išlaidas. Kadangi statybos vyko ir vienbučio ir dvibučio namų tuo pačiu metu, statybos darbų paslaugos ir medžiagų pirkimas vyko bendrai visiems namams, galimai pareiškėja deklaruodama negalėjo kiekvienoje sąskaitoje išskirti konkrečiam butui patirtų išlaidų, todėl deklaravo apytikslę 71 253,52 Eur vieno namo statybos išlaidų sumą. Pareiškėjos naudai deklaruotos parduodamo buto (duomenys neskelbtini) įsigijimo išlaidos pasirinktos vienu iš šaltinių statybų išlaidoms apskaičiuoti vadovaujantis MAĮ 70 straipsnio nuostatomis. Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis 3 namai yra analogiški, todėl mokestinio patikrinimo metu įvertinta, kad ir kitų 82 proc. baigtumo 2 namų statybos išlaidos analogiškos deklaruotoms vieno namo išlaidoms statybai.
10. Atsakovas pažymėjo, jog atsižvelgiant į mokestinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, vadovaujantis MAĮ 10 ir 69 straipsnių nuostatomis, konstatuota, kad povedybinė ir turto pasidalijimo sutartys bei dovanojimo sandoriai yra apsimestiniai sandoriai, sudaryti tarpusavyje giminystės ryšiais susijusių asmenų, tarpiniai sandoriai nekilnojamojo turto pardavimo sandorių grandinėje, kurių tikslas padidinti nekilnojamojo turto vertę ir taip sumažinti gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) mokėjimą bei išvengti PVM vykdant ekonominę veiklą. Gautos lėšos už parduotus gyvenamuosius namus su jiems priskirtais žemės sklypais, adresu (duomenys neskelbtini), mokestinio patikrinimo metu įvertintos kaip pareiškėjos ir jos sutuoktinio pajamos vykdant ekonominę veiklą. Pagal PVMĮ 2 straipsnio 6 dalį ir 3 straipsnio 1 dalį, 32 straipsnio 1 ir 2 dalis, konstatuota, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis vykdė ekonominę veiklą, o iš to gautos pajamos yra PVM objektas. Inspekcija nustatė, kad vykdyta veikla atitinka savarankiškumo (savarankiškai spręsta dėl su šia veikla susijusių klausimų, žemės sklypo pirkimas, kredito gavimas, statybų leidimo gavimas, medžiagų pirkimas, apmokėjimas už darbus ir kt.), tęstinumo (parduoti 3 gyvenamieji namai su priskirtomis žemės sklypo dalimis) ir ekonominės naudos siekimo (sandoriai atlygintino pobūdžio) požymius. Pareiškėjai už 2019 m. apskaičiuotas mokėtinas 6 824 Eur PVM.
11. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja nedeklaravo dalies gautų pajamų ir mokėtiną GPM apskaičiuoti įstatymo nustatyta tvarka nėra galimybės, todėl mokestis apskaičiuotas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taikant išlaidų metodą. Pareiškėja ir jos sutuoktinis 2015 m. išlaidoms padengti trūko 95 712 Eur, 2016 m. – 98 042 Eur, 2017 m. – 51 533 Eur, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.88 ir 6.5 straipsnių nuostatomis, pareiškėjai priskirta 1/2 bendros sutuoktinių įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintų bei nedeklaruotų pajamų sumos: 2015 m. 47 856 Eur, 2016 m. – 49 022 Eur, 2017 m. – 25 767 Eur ir apskaičiuota 122 645 Eur mokesčio bazė, nuo kurios apskaičiuotas mokėtinas 19 228 Eur GPM. Pastabų nagrinėjimo metu, dalinai atsižvelgus į pareiškėjos pastabas dėl grynųjų pinigų likučio ir perskaičiavus grynųjų pinigų likutį tikrinamojo laikotarpio pradžiai (2014 m. sausio 1 d.), t. y. vietoj buvusio likučio 0 Lt, apskaičiuotas grynųjų pinigų likutis – 233 795 Lt (67 712 Eur), įvertinus perskaičiuotą grynųjų pinigų likutį šeimai nustatytas 2015 m. pajamų trūkumas 28 000 Eur (95 712 Eur – 67 712 Eur) (pareiškėjai 14 000 Eur) ir papildomai apskaičiuota / perskaičiuota 14 150 Eur GPM suma (2015 m. – 2 300 Eur, 2016 m. – 7 627 Eur, 2017 m. – 4 223 Eur).
12. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog mokesčių mokėtojui laiku neapskaičiavus ir nesumokėjus mokesčio atsiranda nauja prievolė – sumokėti už pradelstą laikotarpį atitinkamą sumą, delspinigius. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėją reikėtų atleisti nuo pagal mokesčių įstatymus apskaičiuotų delspinigių mokėjimo. Mokesčių administratorius tinkamai įvertino surinktą informaciją ir įvykdė pareigą pagrįsti mokesčių mokėtojui papildomai apskaičiuotų sumų pagrįstumą, o pareiškėja nepaneigė, kodėl jos yra neteisingos.
II.
13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
14. Teismas nustatė, jog Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko pareiškėjos GPM už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. bei pridėtinės vertės mokesčio PVM už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą ir 2021 m. vasario 26 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (7.45) FR0680-59, kuriuo konstatavo, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis 2015–2017 m. disponavo iš nenustatytų šaltinių gautomis pajamomis (1 pažeidimas), todėl buvo apskaičiuota mokėtina 19 228 Eur GPM suma bei pareiškėja ir jos sutuoktinis 2018–2019 m. vykdė ekonominę veiklą, PVM neskaičiavo ir nedeklaravo (2 pažeidimas), todėl apskaičiuota mokėtina 6 824 Eur PVM suma. Papildomai mokėtinas GPM apskaičiuotas, vadovaujantis MAĮ 69 straipsniu ir 70 straipsnio 1 dalimi ir VMI viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintomis Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis. Teismas nustatė, jog Inspekcija 2021 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. (7.45E) FR0682-91 iš dalies patvirtino patikrinimo aktą ir nurodė pareiškėjai sumokėti 14 150 Eur GPM, 4 177,55 Eur GPM delspinigius ir 1 415 Eur GPM baudą (10 proc.), 6 824 Eur PVM, 600,65 Eur PVM delspinigius ir 682 Eur PVM baudą, viso – 27 849,20 Eur. Pareiškėja, nesutikdama su minėtu Inspekcijos sprendimu, pateikė VMI skundą, kuri patvirtino Inspekcijos 2021 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. (28.1) FR0682-91. Pareiškėja, nesutikdama su VMI sprendimu, pateikė skundą Komisijai, kuri jį taip pat patvirtino.
15. Teismas konstatavo, jog 2007 m. rugpjūčio 23 d. įsigytas žemės sklypas statyboms, 2015 m. sausio 29 d. išduotas leidimas statyboms, pagal iš UAB „Diginet LTU“ gautą informaciją, nustatyta, kad pareiškėja iki dovanojimo sandorinių pardavinėjo ir du 82 proc. baigtumo namus – skelbimas aktyvuotas 2018 m. liepos 16 d. Pagal skelbime pateiktą informaciją namai praktiškai baigti statyti, įrengtos visos komunikacijos – dujos, elektra, vandentiekis, kanalizacija ir pilnai sutvarkytas gerbūvis – aptverta tvora, automatiniai vartai, išklotos trinkelės. Skelbime nurodyta, kad parduodami 3 namai. Pareiškėjos ir jos sutuoktinio povedybinė ir turto pasidalijimo sutartys sudarytos 2018 m. liepos 23 d., t. y. prieš pat dovanojimo sandorius – 2018 m. liepos 31 d. Pagal turto pasidalijimo sutartį tarp sutuoktinių pasidalintas tik nekilnojamasis turtas, kuris po kelių dienų dovanotas asmeniniais giminystės ryšiais susijusiems asmenims – tėvui ir dukrai, prieš dovanojimo sandorius atlikti turto vertinimai, kuriais nustatyta turto vertė neturint namų statybos išlaidas pagrindžiančių dokumentų, paaiškinimuose dėl dovanojimo sandorių aplinkybių apdovanotojų atsakymai formalūs, nenurodytos jokios faktinės aplinkybės dėl dovanojimo tikslų. Po dovanojimo sandorio per trumpą laiką (7 mėn.) rasti pirkėjai: su pareiškėju sudaryta preliminari sutartis ir pareiškėjas į banko sąskaitą gavo avansą – 2019 m. vasario 27 d., sutuoktinės pirkėjas namą apžiūrėjo 2019 m. vasario 27 d., kas rodo, kad namai buvo pardavinėjami vienu metu, dovanojimo sandorių dukrai dovanoto namo statybos baigtos iš pareiškėjo ir jo sutuoktinės šeimos lėšų, tėvui dovanoto namo – iš pirkėjo avansinių įmokų. Po dovanoto turto pardavimo dalis pinigų iš banko sąskaitos buvo išimti grynaisiais, dalis pervesta susijusiai bendrovei, kurioje dirbo pareiškėja ir jos sutuoktinis, bendrovės akcininkai motina, brolis ir brolio žmona. Gautos pajamos už parduotus namus buvo panaudotos nekilnojamojo turto pirkimui – žemės sklypui Latvijoje Rygos mieste.
16. Teismas sprendė, kad pareiškėjos vykdyta veikla priskirtina ekonominei veiklai PVMĮ prasme – pareiškėja mokesčių administratoriaus tikrintu laikotarpiu vykdė nekilnojamojo turto prekybos ekonominę veiklą ir iš šios veiklos gavo pajamas, tarp kurių ir PVM apmokestinamas pajamas. Pareiškėjos įvykdyti sandoriai, jų pobūdis, pasikartojamumas patvirtina, kad jie nebuvo atsitiktiniai. Pastovus nekilnojamojo turto sandorių sudarymas bei tęstinis jų sudarymo laikotarpis, teismui leido konstatuoti tokios veiklos tęstinumą. 2007 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėjos sutuoktinis įsigijo žemės sklypą statyboms, 2015 m. sausio 29 d. išduotas leidimas statyboms, pareiškėjos ir jos sutuoktinio povedybinė ir turto pasidalijimo sutartys sudarytos 2018 m. liepos 23 d., t. y. prieš pat dovanojimo sandorius – 2018 m. liepos 31 d. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius pareiškėjos sudarytus nekilnojamojo turto sandorius, jų seką, darė išvadą, kad pareiškėjos veikloje matyti akivaizdūs veiklos tęstinumo faktai. Taip pat nustatytas ir veiklos savarankiškumas. Pareiškėja su sutuoktiniu veiklą vykdė savarankiškai – pirko žemės sklypą, kurį įkeitė, gavo banko kreditą statyboms, leidimą vienbučio ir dvibučio namų ir vandentiekio, elektros ir nuotekų šalinimo tinklų statybai bei mokėjo už statybos darbus ir medžiagas ir kt.; tęstinį laikotarpį – pardavė 1 vienbutį namą ir 2 butus dvibučiame name su jiems priskirtais žemės sklypais; siekė mokestinės naudos, nes visi tikrinamuoju laikotarpiu sudaryti sandoriai buvo atlygintinio pobūdžio. Teismas nurodė neturintis pagrindo nesutikti su MGK sprendimuose padarytomis išvadomis. Pareiškėja aktyviais veiksmais atliko parengiamuosius darbus, susijusius su nuosavybės teise įgyto turto įsigijimu ir jo pardavimo organizavimu bei savarankiškais veiksmais sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius su fiziniais asmenims. Taigi aptartos aplinkybės nėra būdingos įprastiniam turto naudojimui ir patvirtina siekį gauti nuolatinių pajamų, todėl, teismo vertinimu, pagrįstai laikyta ekonomine veikla.
17. Teismas pažymėjo, kad patikrinimo metu buvo apskaičiuota, jog pareiškėja ir jos sutuoktinis, vykdydami ekonominę veiklą laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., gavo iš viso 702 818 Eur pajamų. Mokestinio patikrinimo metu atlikus pareiškėjos šeimos pajamų analizę nustatyta, kad tikrinamuoju laikotarpiu didžiausią dalį šeimos pajamose sudarė lėšos, išmokėtos UAB „Krantas“ atskaitingam asmeniui pareiškėjos sutuoktiniui – 73 proc. bei 2018 m. gautos pajamos už parduotą nekilnojamąjį turtą – nebaigtą statyti butą ir jam priskirtą žemės sklypo dalį, adresu (duomenys neskelbtini) – 11 proc. Su darbo santykiais susijusios pajamos bendroje pajamų sumoje sudarė 7,5 proc. 5 proc. – pareiškėjos 2016 m. iš tėvų gautos dovanos ir 1,5 proc. – UAB „Krantas“ 2018 m. grąžinta paskola. Teismas konstatavo, kad patikrinimo metu pareiškėjai buvo pagrįstai ir teisingai apskaičiuota PVM mokestinė prievolė.
18. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad mokesčių administratorius nepagrįstai pareiškėjai apskaičiavo PVM bei gyventojų pajamų mokestį, taip pat tuo pagrindu netinkamai apskaičiavo delspinigius ir skyrė baudą pareiškėjai. Mokesčių teisės aktai neįtvirtina taisyklių nei principų, ribojančių mokesčių administratoriaus kompetenciją apmokestinti iš nenustatytų šaltinių gautas pajamas, kurios buvo panaudotos, t. y. priešingai nei teigia pareiškėja, mokesčių administratorius neprivalo konstatuoti, iš kokios veiklos mokesčių mokėtoja galėjo gauti nedeklaruotas pajamas. Ginčijami VMI ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimai yra pagrįsti objektyviais duomenimis, jie atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nustatytus individualaus administracinio akto reikalavimus. Mokesčių administratorei šioje byloje tikrinama apimti tinkamai pagrindus apskaičiuotus mokesčius, t. y. tinkamai įvykdžius MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą, pareiškėja tinkamai neįvykdė jai tenkančios MAĮ 67 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos, t. y. nepagrindė, kodėl apskaičiuoti mokesčiai yra neteisingi. Pareiškėja jokių pagrįstų argumentų ir duomenų, kurie būtų pagrindas kitokiai išvadai, nepateikė. VMI ir Komisija tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančiais teisės normas ir priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, kurių nėra pagrindo keisti ar naikinti.
19. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėja, grįsdama savo prašymą atleisti nuo delspinigių ir baudų, neginčijo nei jų apskaičiavimo tvarkos, nei dydžio, nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad apskaičiuotas delspinigių dydis būtų neprotingas ir neteisingas jos atžvilgiu. Pareiškėja taip pat nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių, kad šiuo atveju egzistuoja MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje nustatytas atleidimo nuo delspinigių pagrindai. Tam, kad būtų galima taikyti MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pareiškėja turėjo nurodyti bei įrodymais pagristi tokias aplinkybes, kurias būtų galima pripažinti objektyviomis kliūtimis sumokėti mokesčius. Teismas sutiko su VMI, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja laiku nesumokėjo mokesčių, todėl yra kalta dėl padaryto pažeidimo. Taigi, teismo vertinimu, atleisti pareiškėją nuo apskaičiuotų delspinigių ir paskirtų baudų mokėjimo pagrindo nėra.
III.
20. Pareiškėja apeliaciniame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
21. Pareiškėja nurodo, jog nuo aptariamų sandorių (paskolų suteikimo ir grąžinimo) praėjo dešimt metų, todėl tiksliai yra neatsimenamos aplinkybės, kurios įvyko prieš gerą dešimtmetį, mokesčių mokėtojui būtų buvę nelogiška ir neparanku teigti, jog suteikta paskola nebuvo grąžinta, todėl paaiškinimuose nurodytą informaciją lėmė praėjęs ilgas laikotarpis. Dėl ne banke turimų piniginių lėšų pareiškėja pažymėjo, kad tiek tikrinamuoju laikotarpiu skaičiuojant mokesčių mokėtojų pajamas – išlaidas, tiek iki tikrinamojo laikotarpio nebuvo atsižvelgiama į tai, kad mokesčių mokėtojas ir jo sutuoktinė galėjo gauti ir nedeklaruojamų, neapmokestinamų pajamų. Šios sumos buvo gautos per įvairius internetinius skelbimų portalus parduodant nebenešiojamus rūbus ar nebenaudojamą buitinę techniką.
22. Pareiškėja taip pat nurodo, kad dovanojimo sandoriai buvo atlikti daugiau nei 6 mėn. iki pardavimo sandorių. Kaip ir yra nurodyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, nekilnojamąjį turtą įsigiję asmenys patvirtino, jog bendravo su šio turto savininkais ir pardavėjai atitinkamai su mokesčių mokėtojos dukra ir D. Š. tėvu, todėl šios aplinkybės tik patvirtina, kad minėti asmenys disponavo nekilnojamuoju turtu ir buvo teisėti jo savininkai. Vien tai, kad socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje buvo įkeltas skelbimas, jog parduodamas mokesčių mokėtojo dukrai priklausantis namas, nepatvirtina to, jog mokesčių mokėtojas asmeniškai toliau šį namą pardavinėjo.
23. Pareiškėja pažymi, jog nors skundžiamame sprendime pateikiamos prielaidos, kuriomis bandoma įrodyti, jog dovanojimo sandoriai buvo apsimestinai, nepateikiama jokių konkrečių įrodymų, kurie pagristų ir įrodytų pagrindinį aspektą, kad S. Š. ir V. Š. po dovanojimo sandorio nedisponavo jiems priklausančiu nekilnojamuoju turtu kaip savininkai. O tai patvirtina aplinkybę, kad skundžiamame sprendime apskaičiuotas papildomai mokėtinas PVM yra nepagrįstas ir tokie patikrinimo rezultatai negali būti tvirtinami. Net ir hipotetiškai sprendžiant, kad VMI buvo teisi nurodydama, jog dovanojimo sandoriai buvo fiktyvūs, mokesčių mokėtojo veikla negali būti laikoma ekonomine veikla ir apmokestinama PVM. Atlikdama mokestinį patikrinimą ir surašydama patikrinimo aktą, Inspekcija pažeidė beveik visus įstatymuose nustatytus apmokestinimo principus, be kita ko, protingumo ir teisingumo principus, kuriais šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo priskaičiuotų delspinigių sumokėjimo pareiškėja prašo vadovautis.
Atsiliepimas
24. Atsakovas VMI atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti.
25. Atsakovas, atsikirsdamas į pareiškėjos argumentą, jog mokesčių administratorius privalėjo vertinti, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis 2014 m. sausio 1 d. turėjo ne mažiau, kaip 139 018 Eur piniginių lėšų ne banke, nurodo, kad patikrinimo metu pareiškėja ir jos sutuoktinis nenurodė, kad turėtų piniginių lėšų ne banke likučio tikrinamojo laikotarpio pradžiai. Pareiškėjos sutuoktinis 2005 m. balandžio 29 d. Vienkartinėje gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijoje deklaravo 120 000 Lt ne banke Lietuvoje turimas pinigines lėšas, o pareiškėja – 80 000 Lt. Inspekcija nustatė, kad pareiškėja su sutuoktiniu 2004–2013 m. gavo 689 757 Lt pajamų, o 2004–2013 m. patyrė apytikslių 1 368 900 Lt išlaidų, kurias sudarė suteiktos paskolos A. Š. (37 proc.), automobilių įsigijimas (23 proc.), vartojimo išlaidos (20 proc.), UAB „Krantas“ akcijų įsigijimas (13,5 proc.), banko paskolos ir mokesčių dengimas, nekilnojamojo turto – žemės – įsigijimas sudarė nežymią dalį išlaidų.
26. Atsakovas pažymi, kad nustatyta, jog 2013 m. šeimos faktiškai patirtos išlaidos 98 191 Lt viršijo gautas pajamas, o nustatytas piniginių lėšų likutis ne banke 2013 m. gruodžio 31 d. buvo 0 Lt. Pastabų dėl patikrinimo akto nagrinėjimo metu mokesčių administratorius, įvertinęs pareiškėjos pastabose pateiktus argumentus įrodinėjant, jog A. Š. iki 2009 m. pabaigos grąžino pareiškėjai iš jos sutuoktiniui gautą 498 000 Lt paskolą grynaisiais pinigais, perskaičiavo pareiškėjos šeimos grynųjų pinigų likutį tikrinamojo laikotarpio pradžioje (2014 m. sausio 1 d.), vertindamas tai, kad A. Š. galėjo grąžinti 498 000 Lt iš pareiškėjos sutuoktinio pasiskolintas lėšas iki 2009 m. pabaigos, apskaičiavo, kad šeimos grynųjų pinigų likutis 2014 m. sausio 1 d. buvo 233 795 Lt. Mokesčių administratorius įvertino tiek iki tikrinamojo laikotarpio, tiek ir tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėjos ir jos sutuoktinio iš fizinių asmenų į banko sąskaitas gautas piniginių lėšų sumas, kurios, kaip tvirtina pareiškėja, galėjo būti gautos ir už parduotus nebenešiojamus rūbus ar nebenaudojamą buitine techniką. Jokių objektyvių įrodymų bei duomenų, jog tokio pobūdžio pajamas pareiškėja ar jos sutuoktinis gavo grynaisiais pinigais, byloje nėra pateikta. Pareiga įrodyti pajamų gavimo grynaisiais pinigais faktą tenka pačiam mokesčių mokėtojui, nes būtent jis disponuoja informacija ir dokumentais apie gautas lėšas bei jų šaltinius.
Atsiliepimas
27. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos argumentu, jog dovanojimo sandoriai buvo atlikti daugiau nei 6 mėn. iki pardavimo sandorių, nekilnojamąjį turtą įsigiję asmenys patvirtino, jog bendravo su šio turto savininkais ir pardavėjai atitinkamai su pareiškėjos dukra ir pareiškėjos sutuoktinio tėvu, todėl šios aplinkybės tik patvirtina, kad minėti asmenys disponavo nekilnojamu turtu ir buvo teisėti jo savininkai. Atsakovas konstatavo, kad S. Š. mokestinio tyrimo metu nustatyta, jog ji nedeklaravo santaupų vadovaudamasi Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nuostatomis, nepateikė FR0001 deklaracijos sulaukus 18 m., deklaravo dovanas (12 230 Eur) tik po atlikto mokestinio tyrimo, tačiau nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių gautas dovanas; 2015 m. baigė vidurinę mokyklą, nedirbo, neturėjo asmeninių lėšų banke, todėl, Inspekcijos vertinimu, gautas smulkias pinigines dovanas išleido asmeniniams poreikiams tenkinti; nebuvo savarankiška vykdant statybos baigimo darbus ir parduodant turtą; V. Š. mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad 2019 m. vasario 27 d. jau buvo sudaryta preliminari pardavimo sutartis ir gautas avansas, t. y. pirkėjas buvo rastas per 7 mėn. nuo dovanojimo sandorio, todėl įvertinta, kad dovanojimo sandoris buvo tarpinė grandis; statybos buvo baigtos ne iš V. Š. lėšų; V. Š. gautus 26 600 Eur iš banko sąskaitos išėmė grynais pinigais ir 62 000 Eur pervedė UAB „Nerodema“, kurioje dirba pareiškėja ir jos sutuoktinis bei bendrovės akcininkai artimais giminystės ryšiais susiję asmenys – M. Š. (brolis), R. Š. (brolienė), N. Š. (motina).
28. Atsakovo vertinimu, V. Š. tik formaliai dalyvavo nekilnojamo turto dovanojimo ir pardavimo sandoriuose, nors jam pakako piniginių lėšų, statybos buvo baigtos ne iš jo lėšų, o iš pirkėjo gautų avansų, gauti pinigai už parduotą nekilnojamąjį turtą pervesti artimais asmeniniais ryšiais susijusiai UAB ,,Nerodema“, V. Š. nepagrindė faktinio pinigų panaudojimo; nebuvo planuota dovanotą turtą naudoti asmeninėms reikmėms, o nekilnojamojo turto vertinimas prieš dovanojimo sandorį yra tęstinis veiksmas grandinėje planuojant pardavimo sandorį, siekiant padidinti nekilnojamojo turto vertę. Mokesčių administratorius sprendė, kad namai / butai buvo pardavinėjami kartu. Kadangi iki dovanojimo sandorių – 2018 m. liepos 31 d. pareiškėjos sutuoktinis pardavinėjo visus tris 4 nebaigtus statyti namus, įvertinta, kad dovanojimo sandoriai susijusiems giminystės ryšiais asmenims – apsimestiniai sandoriai, grandinėje planuojant pardavimo sandorius, siekiant padidinti nekilnojamojo turto vertę, ir sumažinti pardavimo objektų skaičių, siekiant išvengti ekonominės veiklos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
29. Nagrinėjamoje byloje mokestinis ginčas yra kilęs dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. S-139, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 68-53, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. (7.45E)FR0682-92 teisėtumo ir pagrįstumo.
30. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, atlikusi pareiškėjos mokestinį patikrinimą, 2021 m. vasario 26 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (7.45) FR0680-59 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame nurodė, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis 2015–2017 m. disponavo iš nenustatytų šaltinių gautomis pajamomis, todėl jai buvo apskaičiuota mokėtina 19228 Eur GPM suma, be to, pareiškėja ir jos sutuoktinis 2018–2019 m. vykdė ekonominę veiklą, tačiau PVM neskaičiavo ir nedeklaravo, todėl jai apskaičiuota mokėtina 6824 Eur PVM suma.
31. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2021 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. (7.45E) FR0682-91 iš dalies patvirtino Patikrinimo aktą ir nurodė pareiškėjai sumokėti 14150 Eur GPM, 4177,55 Eur GPM delspinigius ir 1415 Eur GPM baudą, 6824 Eur PVM, 600,65 Eur PVM delspinigius ir 682 Eur PVM baudą, viso – 27849,20 Eur.
32. VMI, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2021 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 68-53, patvirtino Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. (7.45E) FR0682-91.
33. MGK, ikiteismine tvarka išnagrinėjusi mokestinį ginčą pagal pareiškėjos skundą, 2021 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. S-139 patvirtino VMI 2021 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. 68-53.
34. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
35. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. balandžio 28 d. sprendime Nr. (7.45E) FR0682-91 nurodyta, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis D. Š. vykdė ekonominę veiklą, bei iš to gautos pajamos yra PVM objektas, todėl pareiškėjai už 2019 m. apskaičiuotas mokėtinas 6824 Eur PVM. Taip pat, šiame administraciniame sprendime pažymėta, jog pareiškėjai ir jos sutuoktiniui D. Š. 2015 m. išlaidoms padengti trūko 95712 Eur, 2016 m. - 98042 Eur, 2017 m. - 51533 Eur, todėl vadovaujantis Civilinio kodekso 3.88 ir 6.5 straipsnių nuostatomis, pareiškėjai priskirta ½ bendros sutuoktinių įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintų bei nedeklaruotų pajamų sumos: 2015 m. 47856 Eur, 2016 m. – 49022 Eur, 2017 m. – 25767 Eur ir apskaičiuota 122645 Eur mokesčio bazė, nuo kurios apskaičiuotas mokėtinas 18421 Eur GPM.
36. Nagrinėjant šį mokestinį ginčą, pirmosios instancijos teismas vertino aplinkybes, susijusias ne tik su pareiškėjos apmokestinimu, bet ir su pajamomis, kurias gavo pareiškėjos sutuoktinis D. Š., todėl teismo sprendimas šioje byloje turi įtakos pareiškėjos sutuoktinio teisėms ir pareigoms, susijusiomis su jo apmokestinimu.
37. ABTĮ 46 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinės bylos proceso šalys yra pareiškėjas (skundą (prašymą, pareiškimą) padavęs subjektas; teismas, priėmęs nutartį); atsakovas (viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (tai yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos).
38. ABTĮ 33 straipsnio 5 dalis nustato, kad, jeigu skunde (prašyme, pareiškime) pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį, arba nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde (prašyme, pareiškime) pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą teisės aktą, veiksmą (neveikimą) ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir viešojo administravimo subjektą ar kitą asmenį, dėl kurio priimto teisės akto, veiksmo (neveikimo) ar vilkinimo atlikti veiksmus paduodamas skundas (prašymas, pareiškimas), teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus. Tokiu atveju priimama nutartis priimti skundą (prašymą, pareiškimą), kurioje nurodoma, kas administracinės bylos procese yra atsakovas (atsakovai) ir (ar) trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys). Galutinai dėl proceso šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje. Jeigu skunde (prašyme, pareiškime) pareiškėjas nenurodo valstybės atstovo arba nurodo ne tą valstybės atstovą, teismo pirmininkas ar teisėjas pašalina šiuos trūkumus, nutartyje priimti skundą (prašymą, pareiškimą) nurodydamas, kas yra valstybės atstovas.
39. Nors pareiškėjos skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, jos sutuoktinis D. Š. nenurodytas trečiuoju suinteresuotu asmeniu, tačiau, atsižvelgiant į skundo dalyką bei faktines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas privalėjo jį įtraukti į administracinės bylos procesą trečiuoju suinteresuotu asmeniu.
40. ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų.
41. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nusprendė ir dėl pareiškėjos sutuoktinio D. Š., kuris nebuvo įtrauktas į procesą, teisių ir pareigų, tuo padarė procesinės teisės normų pažeidimą, kuris yra besąlyginė vada teismo sprendimui panaikinti.
42. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos N. Š. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.