- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-26
- Bylos Nr.
- 1S-338-478/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03752-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Kaltinamasis
- I. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo I. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria kaltinamajam I. B. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas vieno mėnesio laikotarpiui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, įgijęs vidurinį išsilavinimą, registruotas darbo biržoje, nevedęs, iki suėmimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), teistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu, tai yra: I. B. kaltinamas tuo, kad jis 2018 m. sausio 21 d., apie 20.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu, ne mažiau kaip tris kartus delnu sudavė mamai R. M. B. į galvą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai R. M. B. fizinį skausmą ir neigiamus išgyvenimus, o močiutei M. J. S. kviečiant pagalbą mobiliuoju telefonu, sugriebęs jai už kaklo bei sakydamas „papjausiu visus šeimos narius“, bandė jį atimti, ko pasekoje jis lūžo ir M. J. S. įpjovė rodomąjį pirštą, tuo padarydamas nukentėjusiajai M. J. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį pjautine žaizda kairės rankos II piršte.I. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje numatyta tvarka laikinai sulaikytas 2018 m. sausio 22 d., paleistas 2018 m. sausio 23 d. Tą pačią dieną jam paskirtos kardomosios priemonės – periodinė registracija Kauno miesto Centro policijos komisariate ir gyvenimas skyrium nuo nukentėjusiųjų nuo 2018 m. sausio 23 d. iki 2018 m. kovo 23 d.Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartimi aukščiau nurodytos kardomosios priemonės pakeistos į suėmimą ir paskelbta kaltinamojo I. B. paieška. 2018 m. kovo 13 d. to paties teismo nutartimi palikta galioti 2018 m. kovo 7 d. nutartis ir nustatytas 1 (vieno) mėnesio I. B. suėmimo terminas, skaičiuojant šį terminą nuo kaltinamojo faktinio sulaikymo dienos, t. y. 2018 m. kovo 13 d.Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi I. B. suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. balandžio 13 d.I. B. skundžia Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartį ir prašo kardomąją priemonę - suėmimą panaikinti. Skunde kaltinamasis nurodo, kad 2018 m. balandžio 10 d. teisiamojo posėdžio metu buvo pareiškęs teisėjui B. V. nušalinimą BPK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes šis teisėjas paskyrė jam suėmimą, tačiau pareiškimas dėl nušalinimo buvo atmestas. Tokiu būdu buvo pažeistas BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktas. Nepaisant to, tas pats teisėjas jam vėl pratęsė suėmimą vieno mėnesio laikotarpiui, dėl ko BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos buvo pažeistos pakartotinai. Skunde kaltinamasis pažymi, kad prieš paskiriant suėmimą, jis dirbo įmonėje „T.“, turėjo gyvenamąją vietą, tačiau teismas to neįvertino, nurodydamas, kad jis neturi gyvenamosios vietos bei oficialaus pragyvenimo šaltinio.Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti.Kaltinamojo I. B. skundas atmetamas.Kaltinamasis skunde teigia, kad apylinkės teismo teisėjas B. V. negali nagrinėti jo atžvilgiu baudžiamosios bylos ir tuo pačiu spręsti kardomosios priemonės – suėmimo taikymo klausimo. Teisėjų kolegija tokiam vertinimui nepritaria ir pažymi, kad I. B. netinkamai aiškina BPK 58 straipsnio nuostatas. Minėto straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą, jeigu jis sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje. Nagrinėjamu atveju I. B. suėmimas buvo paskirtas ne ikiteisminio tyrimo metu, tačiau bylos teisminio nagrinėjimo metu, t. y. I. B. suėmimo skyrimo metu turėjo ne įtariamojo, o kaltinamojo statusą. Vadovaujantis BPK 123 straipsnio 6 dalimi, kai byla perduota į teismą, paskirti, palikti galioti, pratęsti ar panaikinti suėmimą arba pakeisti jį kita kardomąja priemones gali teismas, kurio žinioje yra byla, vadovaujantis BPK 122 straipsnio reikalavimais. Taigi, šiuo atveju nešališkumo kriterijus nebuvo pažeistas.Sprendžiant suėmimo skyrimo ar pratęsimo klausimą, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateiktos baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog apylinkės teismas nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Byloje esančių duomenų pakanka pagrįstai I. B. kaltinti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu. Šie duomenys yra išdėstyti kaltinamajame akte, tai: nukentėjusiųjų parodymai, liudytojų parodymai, specialisto išvadoje, pareigūnų tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, kita rašytinė bylos medžiaga. Sprendžiant suėmimo pratęsimo klausimą, byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. BPK 121 straipsnyje nurodytos kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos. Šio straipsnio 4 dalyje teigiama, jog prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Griežčiausia kardomoji priemonė - suėmimas gali būti skiriama esant suėmimo skyrimo sąlygoms (BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalys) ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 ir 5 dalyse nurodytų pagrindų. Pagal BPK 119 straipsnį suėmimas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamas siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo teisėjas, nagrinėdamas kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, vertino aplinkybes, kurios nurodytos baudžiamojo proceso įstatyme, reglamentuojančiame kardomųjų priemonių skyrimo taisykles, ir aplinkybes, kurios nustatytos baudžiamosios bylos medžiagoje. Daroma išvada, kad pratęsdamas kardomąją priemonę - suėmimą teisėjas tinkamai taikė įstatymo nuostatas. Teisėjas įvertino aplinkybes, kurios nurodytos įstatyme ir nustatytos baudžiamosios bylos medžiagoje, jas aptarė ir skundžiamoje nutartyje.I. B. kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, tai yra, esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo. Aukštesnysis teismas sutinka su žemesnės instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog minėtas pagrindas neišnyko ir tebėra aktualus, todėl taikomą kardomąją priemonę netikslinga keisti švelnesne kardomąja priemone ar jų kompleksu.BPK 122 straipsnio 2 dalis nurodo, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, jog apylinkės teismas vertino aplinkybę, kad I. B. kaltinamas tyčinio smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymu. Nors galimai padaryta nusikalstama veika nėra priskiriama sunkių ar labai sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis)), tačiau už minėtos veikos padarymą įstatymų leidėjas yra numatęs ir laisvės atėmimo bausmę iki dvejų metų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė gali būti priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, kurios pakanka skiriant suėmimą tuo pagrindu, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ar teismo. Pažymėtina, kad galimai smurtauta buvo dviejų nukentėjusiųjų atžvilgiu – motinos ir močiutės. Be to, I. B. anksčiau yra teistas dėl smurto prieš motiną, todėl, jei kaltinimas jam pasitvirtins, švelnaus baudžiamumo tikimybė nėra didelė. Apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad kaltinamasis nėra saistomas tvirtais socialiniais ar darbiniais ryšiais. Jis yra nevedęs, duomenų, kad oficialiai dirbtų, bylos medžiagoje nėra. I. B. apylinkės teismo posėdyje (b. l. 11-12) nurodė, jog neseniai pradėjo dirbti taksi vairuotoju, naudojant T. programą, tačiau tai pagrindžiančių duomenų nepateikė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad jo darbiniai santykiai nėra pastovūs bei užtikrinantys stabilias pajamas. Aukštesnysis teismas taip pat sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad švelnesnės kardomosios priemonės kaltinamajam nebuvo efektyvios, jis jas pažeidė be jokių pateisinamų priežasčių. Kur iš tiesų faktiškai gyvena I. B., nėra aišku. Jis pats posėdžio metu teigė, kad būna pas krikšto mamą, tačiau kartais atvyksta ir pas močiutę, kuri pati jį pasikviečia, kad jis padėtų ūkyje. Vėliau to paties teismo posėdžio metu aiškino, kad pas močiutę permiega tik kartais, o gyvena automobilyje. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad kaltinamasis neturi kur pastoviai gyventi, išskyrus močiutei priklausančiame bute, kur ir galimai įvyko smurtu pasibaigęs konfliktas. Akivaizdu, jog kaltinamasis negerbia nei motinos, nei močiutės, teisiamojo posėdžio metu abi moterys patvirtino, kad I. B. smurtauja pastoviai, nuolat vyksta konfliktai. Taigi, artimųjų šeimos narių autoritetas jo neveikia prevenciškai ir dėl to negali sustabdyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.BPK 11 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, jog procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Kiekviena paskirtoji priemonė turi būti būtina ir tinkama įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus, t. y. žmogaus teisės turi būti suvaržytos tiek, kiek tai yra neišvengiama užtikrinant tinkamą baudžiamojo proceso eigą. Nagrinėjamu atveju baudžiamosios bylos nagrinėjimas I. B. taikant švelnesnes kardomąsias priemones nepasiteisino, teko skelbti kaltinamojo paiešką, bylos eiga buvo sutrikdyta. Nors paieška buvo greitai nutraukta, nes kaltinamasis operatyviai surastas, tačiau tai nekeičia fakto, jog I. B. vėl gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Teisėjų kolegijos vertinimu, jis nėra vertas pakartotinio pasitikėjimo.Įvertinus kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, besitęsiančio suėmimo trukmę bei pačio kaltinamojo asmenybę, spręstina, kad proporcingumo principas, reikalaujantis išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių tam tikslui pasiekti, nėra pažeistas. Suėmimo pratęsimas vieno mėnesio laikotarpiui laikytinas adekvačia ir ne per griežta poveikio priemone, leidžiančia užtikrinti efektyvaus tolesnio bylos nagrinėjimo vykdymą.Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors I. B. asmenybė nėra ypatingai pavojinga visuomenei, tačiau jo įžūlus, smurtinis elgesys, nepagarba kitiems visuomenės nariams, net ir artimiausiems šeimos nariams, savo poreikių tenkinimas ignoruojant bei pažeidžiant kitų interesus, šiuo konkrečiu atveju gali pateisinti suėmimo tęsimą nustatytam vieno mėnesio laikotarpiui. Remiantis išdėstytu, skundžiama nutartis paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta, o kaltinamojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,
nutaria:
kaltinamojo I. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 11 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.