- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-29
- Bylos Nr.
- I1-10084-505/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02481-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Daina Kukalienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. B. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 7 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 2–6 ).
Skunde nurodė, kad nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. iki 2021 m. rugsėjo 15 d. buvo laikomas Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje 319 gyvenamajame kambaryje, kurio viena siena buvo apsitraukusi pelėsiu. Teigė, jog jam teko miegoti šalia apipelijusios sienos, buvo priverstas kvėpuoti pelėsiu, dėl to galėjo susirgti plaučių liga. Pažymėjo, kad nebuvo įrengtos mechaninės ventiliacijos, turėjo atidaryti langą. Mano, kad jam nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą ir saugią gyvenamąją aplinką, dėl to patyrė neigiamų išgyvenimų. Dėl minėtų atsakovės atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią nepatogumais, neigiamais išgyvenimais, orumo pažeminimu, diskomfortu, kančiomis, depresija, sveikatos pablogėjimu. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko (b. l. 10–15). Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. iki 2021 m. rugsėjo 15 d. atliko bausmę Marijampolės pataisos namuose (Kybartų sektoriuje) 3 būryje, 319 gyvenamajame kambaryje. Pabrėžė, kad patalpos yra vėdinamos per langus ir tai atitinka teisinį reglamentavimą. Akcentavo, kad gyvenamosios patalpos yra valomos pačių gyventojų, valymo priemonės nuteistiesiems išduodamos kiekvieną mėnesį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139. Taip pat paminėjo, jog patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo gyvenamąsias patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės ar pelėsio. Mano, kad švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas priklauso ne tik nuo kalinimo įstaigos, bet ir nuo pareiškėjo ir kitų nuteistųjų valios. Teigė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų į psichologus nesikreipė. Nurodė, jog pagal Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus, veiklos adresu Marijampolės pataisos namai 2021 m. spalio 21 d. pažymą dėl duomenų apie nuteistojo E. B. sveikatos būklę ginčo laikotarpiu dėl netinkamų gyvenimo sąlygų gyvenamojoje patalpoje ir dėl to, kad galimai serga plaučių liga (tuberkulioze), į medikus nesikreipė. Atsakovės atstovo įsitikinimu, vien priežastis, jog pareiškėjas pasipiktinęs ir turi neigiamą požiūrį į visą bausmių vykdymo sistemą, nėra pagrindu neturtinės žalos atlyginimui, nes neturtinė žala – tai ne bet koks pasipiktinimas ar sukeltas nepatogumas, o asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasiniai sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Atsakovės atstovo įsitikinimu, Marijampolės pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Atkreipė dėmesį į tai, kad patalpos yra nuolatos tikrinamos ne tik Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovų, tačiau nuolat stebimos ir Turto valdymo skyriaus specialistų, kurie esant gedimams ar atsiradus patalpos remonto poreikiui skubiai atlieka patalpų remontą. Pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu nebuvo atliekami nei remonto darbai, nei tikrinamos patalpos kompetentingų institucijų, todėl darytina išvada, kad patalpa atitiko higienos normų reikalavimus. Mano, jog pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti ir niekuo neparemti, kadangi Marijampolės pataisos namai laikosi galiojančių teisės aktų ir juos tinkamai įgyvendina. Darė išvadą, kad pareiškėjui pataisos namuose buvo sudarytos tinkamos kalinimo sąlygos. Pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia ir konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo kalbėti apie neturtinės žalos atlyginimą. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl atsakovės pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN; juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė dėl reorganizavimo) pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų laikant jį netinkamomis, kankinančiomis sąlygomis pataisos namuose laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. iki 2021 m. rugsėjo 15 d.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijų darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Pareiškėjas neturtinę žalą, be kita ko, kildina iš to, kad nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. iki 2021 m. rugsėjo 15 d. buvo kalinamas Marijampolės PN Kybartų sektoriuje 319 gyvenamajame kambaryje, kurio viena siena buvo apsitraukusi pelėsiu, mechaninės ventiliacijos nebuvo, o pro atvirą langą sklido dūmai.
Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma).
Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 numatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). Patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai; Higienos normos 37 p.). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 p.).
Šiuo aspektu pareiškėjas nurodė, kad gyvenamąją patalpą buvo galimybė išvėdinti per langą. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad gyvenamąsias patalpas valo patys nuteistieji ir jiems reguliariai kas mėnesį išduodamos valymo priemonės. Pažymėjo, kad patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo gyvenamąsias patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės ar pelėsio.
Teismas pažymi, kad teisės normos nustato, jog tam tikras pataisos įstaigos patalpas turi valyti ir juose švarą ir tvarką turi palaikyti patys nuteistieji, t. y. už patalpų valymą drėgnuoju būdu, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, yra atsakingi patys nuteistieji, todėl, pareiškėjo teiginys, kad patalpose buvo pelėsio, patvirtina aplinkybę, jog atsakingas už kameros tvarkymą asmuo neatliko tinkamai pareigos tvarkyti patalpas. Įvertinus atsakovės atstovo pateiktas fotonuotraukas nėra pagrindo konstatuoti, jog 319 gyvenamojo kambario būklė yra tokia, jog būtų konstatuotas higienos normų pažeidimas (b. l. 19–22). Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų vertinamuoju laikotarpiu būtų kreipęsis į Marijampolės PN administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, šiuo metu buvusias sąlygas patikrinti nėra galimybės, todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamos ventiliacijos, pelėsio atmestini kaip nepagrįsti.
Atsakovės atstovas nepateikė teismui jokių duomenų apie ginčo gyvenamosios patalpos ventiliaciją, tačiau skunde pats pareiškėjas nurodė, kad gyvenamoji patalpa buvo vėdinama per langą, o tai atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą.
Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 319 gyvenamojoje patalpoje pravėrus langą iš lauko sklido dūmai (patikrinimo aktų, pareiškėjo, kitų nuteistųjų skundų dėl negalėjimo išvėdinti patalpą), šios aplinkybės pareiškėjas neįrodinėjo jokiomis galimomis ir leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (su juo kalėjusių asmenų rašytiniais liudijimais, neprašė šių asmenų kviesti į bylą kaip liudytojų), todėl, nesant tokių duomenų, abstraktūs ir niekuo nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl galimybės nebuvimo išvėdinti patalpą per langą atmestini kaip nepagrįsti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl privatumo neužtikrinimo, pažymi, kad skunde pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė šias aplinkybes, tačiau nedetalizavo jokių su šiuo jo teiginiu susijusių aplinkybių, t. y. kokiose patalpose (ar gyvenamojoje patalpoje, ar tualete, ar duše, ar kt.) tariamai nebuvo užtikrintas privatumas, ar pareiškėjas dėl to kreipėsi į įstaigos administraciją, todėl neaišku, kokias konkrečiai aplinkybes teismas turi aiškintis ir vertinti. Pareiškėjui nenurodžius su jo tariamu teisių pažeidimu susijusių aplinkybių, teismas neturi pagrindo konstatuoti kokius nors neteisėtus Marijampolės PN veiksmus.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturi teisinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Nenustačius būtinųjų CK 6.271 straipsnyje numatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atlyginti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, negali būti tenkinamas, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra konstatavęs, jog, siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinių ir fizinių išgyvenimų, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-95/2009). Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į psichologus dėl netinkamų kalinimo sąlygų (b. l. 17). Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus, veiklos adresu Marijampolės pataisos namai 2021 m. spalio 21 d. pažyma „Dėl duomenų apie nuteistojo E. B. sveikatos būklę“ nurodoma, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl netinkamų gyvenimo sąlygų gyvenamojoje patalpoje ir dėl to, kad galimai serga plaučių liga (tuberkulioze), į medikus nesikreipė (b. l. 18). Taigi, šioje administracinėje byloje išvardytų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, jog skundo reikalavimas dėl 7 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovas atliko veiksmus, kuriais sąmoningai siekė pareiškėjui sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą (ABTĮ 56 str.). Nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.