- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-30
- Bylos Nr.
- 2S-2291-555/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-11042-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- SIA „Vičiūnai – LAT“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės SIA „Vičiūnai – LAT“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė SIA „Vičiūnai – LAT“ kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti, pripažįstant niekiniais ir negaliojančiais ab initio 2009 m. birželio 15 d. Darbo sutartį Nr. 07-DL-002, 2010 m. sausio 26 d. susitarimą prie Darbo sutarties Nr. 07-DL-002, 2010 m. liepos 30 d. susitarimą prie Darbo sutarties Nr. 07-DL-002, 2010 m. spalio 7 d. susitarimą dėl Darbo sutarties Nr. 07-DL-002 nutraukimo; priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų V. A. ir G. P. 35 112,22 Lt nuostoliams atlyginti, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje nurodoma, jog ieškinys yra neteismingas Kauno miesto apylinkės teismui, su šiuo ieškiniu ieškovė turėtų kreiptis į atitinkamą Latvijos Respublikos teismą pagal ieškovės buveinės registracijos vietą. Šią išvadą teismas grindė tuo, jog tarp šalių sudarytos 2009-06-15 darbo sutarties Nr. 07-DL-002 10.2 punktu šalys susitarė, kad „visus tarpusavio nesutarimus ir ginčus sutarties sudarytojai stengsis spręsti derybų keliu. Jeigu nebus pasiektas susitarimas, visi ginčai bus perduoti nagrinėti Latvijos Respublikos teismui Latvijos Respublikos norminiuose aktuose nustatyta tvarka“. Teismas konstatavo, jog ginčas turėtų būti sprendžiamas pagal darbo sutarties 10.2 punkto susitarimą dėl jurisdikcijos. Teismas pažymėjo, jog byloje kilęs ginčas negali būti kildinamas iš darbo teisinių santykių, kadangi darbo santykiai su atsakovu V. A. tarp šalių jau yra nutrūkę, priėmus 2010 m. spalio 7 d. susitarimą dėl Darbo sutarties Nr. 07-DL-002 nutraukimo. Teismo nuomone, ginčas šioje byloje kvalifikuotinas kaip reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę dėl padarytos žalos. Teismas rėmėsi 2009/430/EB: 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimo dėl Konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo sudarymo 5 str. 3 d. nuostata, kad byla dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto gali būti iškelta vietos, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis ar jis gali įvykti, teismuose. Kadangi 2009-06-15 darbo sutartis Nr. 07-DL-002 tarp šalių buvo sudaryta Latvijos Respublikoje, todėl teismas laikė, kad žalą sukėlęs įvykis įvyko Latvijos Respublikoje, o tai reiškia, jog teismo sprendimas turėtų įtakos Latvijos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teisėms ir pareigoms, nes ieškovas galėtų kreiptis dėl pagal pripažinta niekine ir negaliojančia darbo sutartį sumokėtų įmokų grąžinimo. Teismas konstatavo, jog 2009-06-15 darbo sutarties Nr. 07-DL-002 10.2 punktu šalys susitarė ne tik dėl jurisdikcijos, bet ir dėl taikytinos teisės. Be to, net ir nesant susitarimo dėl sutarčiai taikytinos teisės, sutarčiai turėtų būti taikoma teisė valstybės, kurioje, darbuotojas turėjo atlikti darbą, teisė. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju, tai būtų valstybės, kurioje yra darbuotoją įdarbinusio verslo vieta, teisė. Be to, Latvijos Respublikoje yra dauguma bylai reikšmingų įrodymų, todėl teismas laikė, kad ginčas yra glaudžiau susijęs su Latvijos Respublika.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovė SIA „Vičiūnai – LAT“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškinio reikalavimai yra nagrinėtini pagal Darbo sutarties 10.2 p. susitarimą dėl jurisdikcijos, kadangi šalys susitarė dėl teismingumo ir 2000 m. gruodžio 22 d. Europos bendrijos Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo“ (toliau - Reglamentas) leidžia darbuotojui iškelti bylą teisme valstybės, kurioje nėra darbuotojo nuolatinės įgyvenamosios vietos. Reglamento 20 straipsnio 1 dalyje yra numatyta specialioji norma dėl bylų, susijusių su individualiomis darbo sutartimis, teismingumo, kurioje nurodyta, kad darbdavys bylą gali iškelti tik valstybės narės, kurioje yra darbuotojo nuolatinė gyvenamoji vieta, teismuose. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindų, numatytų Reglamento 21 straipsnyje, dėl ko būtų galima taikyti išimtis dėl minėtos taisyklės taikymo, todėl ieškovė pagrįstai kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą.Teismas nepagrįstai vertino ieškinio reikalavimus, spręsdamas, ar jie yra laikytini individualiu darbo ginču, ar reikalavimais dėl civilinės atsakomybės taikymo. Reglamento 5 skirsnio nuostatos, tame tarpe 20 ir 21 straipsniai, reglamentuoja jurisdikciją, susijusią su individualiomis darbo sutartimis, t.y. šio Reglamento skirsnio taikymo sritis yra platesnė ir neapsiriboja tik individualiais darbo ginčais, o reglamentuoja jurisdikciją, susijusią su bet kokiais individualių darbo sutarčių klausimais, tame tarpe dėl tokių sutarčių galiojimo ir padarytos žalos atlyginimo. Reglamento 5 straipsnio 3 punktas, kuriuo vadovavosi Kauno miesto apylinkės teismas, numato šalies, teikiančios ieškinį, teisę, bet ne pareigą dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto iškelti bylą vietos, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis, teisme. Šiuo atveju, šalis gali tokios teisės neįgyvendinti ir vadovautis bendrąja, Reglamento 1 straipsnyje numatyta, taisykle dėl jurisdikcijos.Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai yra fiziniai asmenys, nuolatos gyvenantys Lietuvos Respublikoje, kuriems Lietuvos Respublikos materialinės teisės ir proceso teisės nuostatos yra aiškios, žinomos ir suprantamos, siekdamas tinkamo atsakovų dalyvavimo procese bei operatyvaus ir ekonomiško teisminio proceso, vadovaudamasis tiek Reglamento 20 straipsnio, tiek ir 1 straipsnio nuostatomis, ieškovas pagrįstai ieškinį teikė pagal teismingumą Kauno miesto apylinkės teismui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo jurisdikcijos nagrinėti užsienio juridinio asmens ir fizinių asmenų, gyvenančių Lietuvos Respublikoje, ginčus teismuose dėl žalos atlyginimo.
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatą, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui. Ši nuostata yra taikoma ir tuomet, kai nustatoma, kad ieškinys neteismingas Lietuvos Respublikos teismams.
Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje taikytinos 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo“ nuostatos, kadangi ieškovė yra ES valstybėje narėje – Latvijos Respublikoje registruotas juridinis asmuo, o atsakovai – kitoje ES valstybėje, t.y. Lietuvos Respublikoje, gyvenantys piliečiai.
Nagrinėjamos bylos atveju, akivaizdu, kad ieškovė savo ieškinio reikalavimus kildina iš Darbo sutarties Nr. 07-DL-002, kuri buvo sudaryta tarp ieškovės, t.y. Latvijos Respublikoje registruoto juridinio asmens ir atsakovo – LR piliečio, bei kurios pagrindu neva atsakovo veiksmais ieškovei buvo padaryta žala. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis šalių sudarytos Darbo sutarties Nr. 07-DL-002 10.2 punktu, kuriuo šalys numatė, jog visi kilę ginčai bus perduoti nagrinėti Latvijos Respublikos teismui Latvijos Respublikos norminiuose aktuose nustatyta tvarka, darė išvadą, jog ginčas Lietuvos Respublikos teismams neteismingas. Šiuo atveju ginčo pobūdžio identifikavimas turi svarbią reikšmę sprendžiant klausimą dėl šio ginčo jurisdikcijos. Byloje nustatyta, jog darbo santykiai tarp ieškovės ir atsakovo V. A. yra nutrūkę, todėl LR DK nenumatant instituto dėl darbo sutarties, kuri yra pasibaigusi, pripažinimo niekine ir negaliojančia, taikytinos bendrosios CK 1.78-1.92 straipsnių nuostatos dėl sandorių negaliojimo ir jo teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ginčas šioje byloje kvalifikuotinas kaip reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę dėl padarytos žalos, o ne ginčas dėl darbo teisinių santykių. Teismui nustačius, jog yra pagrindas pripažinti Darbo sutartį Nr. 07-DL-002 ir po jos sekančius ieškovės priimtus individualius aktus niekiniais ir negaliojančiais, šių faktų pripažinimas (nepripažinimas) leistų teismui spręsti dėl neteisėtų veiksmų egzistavimo (neegzistavimo) ir jų įtakos sprendžiant klausimą dėl ieškovei padarytos žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvadą, jog ginčo santykiui nagrinėjamoje byloje taikytina jurisdikcijos taisyklė, nustatyta Reglamento 5 straipsnio 3 punkte, kuri numato, jog kad byla dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto gali būti iškelta vietos, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis ar jis gali įvykti, teismuose. Tačiau šiuo atveju pažymėtina, jog šis Reglamento punktas įtvirtina alternatyvaus teritorinio teismingumo principą, kuris suteikia teisę ieškovei pasirinkti teismą, kuriame ji inicijuos ginčą dėl žalos atlyginimo. Šiuo atveju, lieka nepaneigta bendroji jurisdikcijos taisyklė, kad valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų pilietybę, bylos turi būti keliamos tos valstybės narės teismuose (Reglamento 2 str. 1 d.). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, jog ieškovė šiam ginčui spręsti turėjo teisę pasirinkti tiek Latvijos Respublikos, tiek Lietuvos Respublikos teismus. Nors pirmosios instancijos teismas teigia, jog šiuo atveju šalys apsisprendė tiek dėl ginčo teismingumo, tiek dėl taikytinos teisės, su šia išvada sutikti negalima, kadangi šiuo atveju šalių ginčo jurisdikcijos klausimas yra sureglamentuotas tarptautinių teisės aktų, kurių įtvirtintų taisyklių šalys savo susitarimu pakeisti negali. Be to, pažymėtina, kad nors šalys Darbo sutartyje susitarė, kad bus taikoma Latvijos Respublikos teisė, tačiau tai nereiškia, kad šalys tiesiogiai susitarė dėl jurisdikcijos. Iš ieškinio turinio akivaizdu, jog ieškovė prašo pripažinti Darbo sutartį bei iš jos sekančius individualius aktus negaliojančiais, todėl, ginčijant pačią Darbo sutartį, kyla pagrįstų abejonių dėl galėjimo remtis atskiromis šios sutarties nuostatomis. Pažymėtina, jog tokios pat pozicijos, spręsdamas jurisdikcijos klausimus, laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-02-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-135/2012, SIA „Vičiūnai – LAT“ v. G.P.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kilęs ginčas dėl žalos atlyginimo, ieškovės pasirinkimu, gali būti teismingas ir Lietuvos Respublikos teismams. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į ir tai, kad tokiu atveju taikytina bendroji jurisdikcijos pagal atsakovo gyvenamąją vietą taisyklė (2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 2 str. l d., CPK 29 str.).
Atsižvelgiant į šį išaiškinimą, darytina išvada, jog ieškovės SIA „Vičiūnai – LAT“ ieškinys, jos pasirinkimu, gali būti nagrinėjamas Kauno miesto apylinkės teisme (pagal atsakovų gyvenamąją vietą), todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartis panaikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. p. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartį panaikinti ir ieškovės SIA „Vičiūnai – LAT“ ieškinio atsakovams V. A., G. P. dėl 2009-06-15 Darbo sutarties Nr. 07-DL-002 ir susitarimų prie jos panaikinimo bei patirtos žalos atlyginimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.