Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio Gyčio Večersko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vitai Naureckienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Gataveckui, gynėjai advokatei Vandai Laukevičienei, nukentėjusiajai K. J.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. J., gim. (duomenys neskelbtini) Prienų raj., a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas, tačiau teistumas išnykęs (2001-12-13 Prienų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. – 1961 m. redakcija, laisvės atėmimu 8 mėn., su 400 Lt vertės turto konfiskavimu, remiantis LR BK 47¢ str. str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., įpareigojant atlikti 100 val. nemokamų darbų ir nekeisti gyvenamosios vietos), kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 3 p., 6 p., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J. itin žiauriai nužudė savo šeimos narį. Būtent, 2010 m. rugsėjo 18 d. 19.00 val. – 2010 m. rugsėjo 19 d. 05.20 val. laikotarpyje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su sugyventine A. K. metu, tyčia spyrė, smogė kumščiais bei kirvio penties šonu mažiausiai dešimt kartų nukentėjusiajai į galvą, mažiausiai keturiolika kartų į rankas, mažiausiai du kartus į kaklą – pasmakrę, mažiausiai aštuoniolika kartų į krūtinę, nugarą, pilvą ir į dubens sritis, mažiausiai trisdešimt kartų į šlaunis ir blauzdas, be to, dūrė nukentėjusiajai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu aštriu daiktu ar įrankiu mažiausiai tris kartus į išorinius lytinius organus, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai didelį fizinį skausmą, kančias ir padarė odos nubrozdinimus abiejų krūtų srityse ir kairiame šone, daugybinius sumušimus su odos nubrozdinimais ir poodinėmis kraujosruvomis veide, galvoje, kakle, krūtinėje, nugaroje, pilve, dubens srityje, rankose ir kojose, muštinę žaizdą dešinėje momeninėje srityje, durtines – pjautines žaizdas mažosiose lytinėse lūpose, kairės pusės septinto šonkaulio lūžį, paliežuvinio kaulo dešiniojo didžiojo rago ir skydinės kremzlės dešinės plokštelės lūžius, skrandžio sienelės dalinio storio plyšimą, kraujosruvą po kepenų kapsule, galvos smegenų sukrėtimą, kraujo išlajas į galvos smegenų skilvelius, po voratinkliniu bei po kietuoju smegenų dangalu ant abiejų pusrutulių, ko pasėkoje nukentėjusioji A. K. dėl daugybinių galvos sumušimų sąlygotos galvos smegenų traumos, pasireiškusios galvos smegenų sukrėtimu, kraujo išlajomis į smegenų skilvelius, po voratinkliniu bei kietuoju smegenų dangalais ant abiejų pusrutulių, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu ir suspaudimu, įvykio vietoje mirė.

Kaltinamasis S. J. kaltu padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino dalinai, duoti parodymus apie nusikaltimo padarymo aplinkybes atsisakė. Perskaičius kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu T. 2, b.l. 29-30, 32-34, 36 jis paaiškino, kad šie parodymai teisingi ir juos tvirtina, tačiau mano, kad kaltinime nurodyto smūgių skaičiaus nukentėjusiajai suduoti negalėjo.

Iš S. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu seka, kad jis su sugyventine A. K. jam priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) gyveno apie septynis metus. Nei jis, nei sugyventinė pastovaus darbo neturėjo, pas asmenis dirbdavo atsitiktinius darbus, o gautą atlygį už darbą dažniausiai išleisdavo alkoholiui, kuriuo abu piktnaudžiavo. S. J. parodė, jog jis labai pavydus, o A. K. mėgo bendrauti su kitais vyrais, būdavo jam neištikima, dėl ko jis labai pyko, dažnai mušdavosi. A. K. 2010 m. rugsėjo 15 d. vakarą išėjusi iš namų negrįžo tris paras. 2010 m. rugsėjo 18 d., apie 8.30 val., jis sugyventinę sutiko (duomenys neskelbtini) kaimo parduotuvėje, kur ji su J. B. gėrė degtinę. Priėjęs prie A. K. pasiūlė vykti į į bulviakasį (duomenys neskelbtini), pas R. O., o jai sutikus Z. K. vairuojamu automobiliu ten kartu nuvyko. Dirbdami tarpusavyje konfliktavo priekaištaudami vienas kitam dėl neištikimybės. Po talkos abu išgėrė degtinės ir gavę 30 litų už darbą, pakeliui į namus, dar nusipirko degtinės.. Grįžę į namus, kambaryje, esančiame prie verandos lauko durų, išgėrė vieną butelį degtinės, o begeriant antrą, į namus užėjo nepažįstamas apie 50 m. amžiaus vyriškis, kurį iki to laiko jis žinojo kaip apie laikiną kaimo gyventoją, kuris dirbo miške. Nepažįstamąjį jie pavaišino degtine, o ją išgėrus, apie 18 val. - 19 val. jis išėjo dar jos nusipirkti. 0,5 l naminės degtinės pirko iš jam nepažįstamo, atsitiktinai į kaimą atvykusio vyriškio. Nusipirkęs alkoholio nedelsiant grįžo į namus, kuriuose jau buvo tik A. K.. Jis ir sugyventinė toliau girtavo virtuvėje - kambaryje, kur apie 21 val. tarp jų kilo konfliktas, o jo metu A. K. grasino, jog jį paliks ir gyvens su J. B., dėl to, jis labai supyko ir pasivijęs link verandos durų einančią A. K., greitai užkabino kabliuku duris, ir griebęs sugyventinę iš nugaros pusės už sprando trenkė ją ant grindų, kur jai gulint ant nugaros, mažiausiai penkis kartus sudavė kumščiu į veidą. Po šių smūgių A. K. pasiūlius taikytis vėl sėdo gerti alkoholį, tačiau jiems išgėrus po vieną taurelę pastaroji vėl bandė išbėgti pro duris, tuomet jis ją pavijęs griebė už plaukų ir nutempė ją į virtuvę. Atrėmęs sugyventinės nugarą į lovos kraštą, jis ranka pasiekė kampe prie spintelės buvusį kirvį, kurio penties šonu sudavė A. K. mažiausiai septynis smūgius į krūtinę. Po šių smūgių išgirdo sugyventinės prašymą nemušti, bet jis buvo taip supykęs, jog tęsdamas nusikalstamus veiksmus toliau smūgiavo kirvio penties šonu. Po pastarųjų smūgių A. K. jau nieko nekalbėjo, tik dejavo, o jis, apvertęs ją ant pilvo, mažiausiai du kartus kirvio penties šonu smogė sugyventinei per sėdmenis, galimai pataikydamas ir į kitas kūno vietas. Po šių smurtinių veiksmų, jis dar išgėrė degtinės, parūkė ir liepęs A. K. gulti į lovą, užmigo. Pamena, jog į pakvietimą eiti į miegoti ji nieko neatsakė tik kažką suniurnėjo. Pabudęs apie 5 val. pamatė A. K. gulinčią ant grindų, kurią pakrutinęs pajuto, jog ji šalta, tuomet supratęs, kad ji negyva, užsidegė kambaryje žvakę ir pamatė jos kruviną veidą. Išgėręs likusią nuo išgertuvių degtinę, nuėjo pas kaimynus ir iškvietė policijos pareigūnus. Kaltinamasis parodė, kad įvykio metu jis dėvėjo tamsios spalvos džemperiu, po juo mėlynos spalvos marškiniais trumpomis rankovėmis, mūvėjo tamsios spalvos sportinėmis kelnėmis, avėjo šlepetes. S. J. parodė ir tai, kad su A. K. lytinių santykių neturėjo nei konflikto metu nei prieš jį ir kad kelnių jai nemovė, o kodėl jos buvo numautos nežino, apie tai nieko paaiškinti negali, nes nepamena. Sugyventinei į lytinius organus jis nieko nekišo. Smurtą prieš A. K. naudojo siekdamas ją sulaikyti ir įbauginti, kad ateityje neturėtų minčių jo palikti.

Motyvuojamoji dalis

Tapačias aplinkybes kaltinamasis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (parodymų patikrinimo vietoje protokolas T 2, b.l. 37-41).

Be paties kaltinamojo dalinio prisipažinimo jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikaltimą yra įrodyta nukentėjusios, liudytojų parodymais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Iš nukentėjusios K. J. parodymų seka, kad ji yra vyriausioji A. K. dukra. Jos motina turėjo ir daugiau vaikų, bet ji jų nepažįsta, bendrauja tik su seserimi S. S. ir broliu T. S.. K. J. parodė, kad motina ja beveik nesirūpino ir santykių su ja nepalaikė dėl jos asocialaus gyvenimo, girtavimo ir tik retkarčiais ją aplankydavo. Ji žinojo, kad jos motina A. K. gyveno pas S. J., bet į jo namuose nėra buvusi, žinojo, kad jos motinos ir jos sugyventinio santykiai konfliktiški – girtaudami jie mušdavosi. Apie įvykį ji sužinojo 2010 m. rugsėjo 19 d., iš pusseserės R. M., apie tai jai pranešusios telefonu.

Liudytoja O. Š. parodė, kad A. K. su S. J. gyveno apie septynerius metus, o jų gyvenimo būdas buvo amoralus. Jos manymu konfliktų iniciatore būdavo pati A. K., kuri savo veiksmais sukeldavo S. J. pavydą. 2010 m. rugsėjo 18 d., apie 10 val., A. K. su J. B. gėrė degtinę kai į parduotuvę, kurioje ji dirba pardavėja, įėjęs S. J., pasiūlė savo sugyventinei vykti kartu į bulviakasį. Išeidama iš parduotuvės A. K. S. J. akivaizdoje demonstratyviai pabučiavo J. B. pasakydama jam, kad ateis pas jį vakare – 20 valandą. Ji parduotuvę užsidarė apie 21 val., A. K. ir S. J. daugiau nebematė. Liudytoja A. K. charakterizavo neigiamai, parodydama, kad pastaroji išgėrusi daužydavo S. J. gyvenamojo namo langus, plūsdavosi ir įžeidinėdavo jį.

Liudytojas K. Z. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), o sugyventiniai A. K. ir S. J. buvo jo kaimynais. Pastarieji gyveno asocialų gyvenimą, nuolat triukšmaudavo ir girtuokliaudavo. 2010 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, tikslaus laiko nepamena, matė kaip S. J. išsitempęs A. K. į kiemą smūgiavo jai į veidą, spardė kojomis. Kaimo gyventojai nesikišdavo į sugyventinių nuolatinius konfliktus. 2010 m. rugsėjo 18 d., apie 20.30 val., jis eidamas pro S. J. gyvenamąjį namą girdėjo konfliktuojančių A. K. ir S. J. balsus, tačiau pas juos neužėjo, nes jų namuose triukšmas buvo įprastas, todėl ir ši situacija nebuvo išskirtinė.

Liudytoja Z. K. parodė, kad 2010 m. rugsėjo 18 d., ji buvo pakviesta į bulviakasį pas R. O., gyv. (duomenys neskelbtini), kuri paprašė jos atvažiuojant į bulviakasį užsukti į (duomenys neskelbtini), paimti S. J. ir jo sugyventinę A. K.. Apie 9 val., ji nuvažiavo pas S. J. į namus, kuriuose jis buvo vienas ir pasakė jai, kad reikia užsukti į (duomenys neskelbtini), esančią parduotuvę ir paimti A. K.. Ji sustojo prie parduotuvės, į kurią S. J. nuėjo vienas. Į automobilį A. K. atėjo tik antrą kartą pakviesta, o vykstant jie tarpusavyje nekonfliktavo. S. J. buvo blaivus, A. K. jau buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Apie 17 val., baigę bulviakasį pavakarieniavo ir R. O. už darbą padavus A. K. ir S. J. po 15 Lt. , išvažiavo. Sugyventinius nuvežė į (duomenys neskelbtini), kur prie parduotuvės juos paleido ir daugiau jų nematė. Kelionės metu A. K. ir S. J. nesipyko, elgėsi gražiai .

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (T.1, b.l.3-8) matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), S. J. gyvenamosios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name. Į namą įeinama pro verandą. Dešinėje pirmojo kambario sienoje yra medinės durys, vedančios į antrąjį kambarį, iš kurio patenkama į ketvirtąjį kambarį, o jame ant grindų, yra A. K. lavonas. Ant A. K. lavono esančios rudos spalvos kelnes ir baltos kelnaitės numautos žemyn iki pėdų. Ant dešinės kojos yra batas, kairė koja apmauta tamsios spalvos kojine. Juodos spalvos megztinis ir po juo raudonos spalvos marškinėliai pakelti iki pažastų. Ant lavono sėdmenų visuose jų paviršiuose pereinant į šlaunų nugarinius paviršius, rausvai violetinės ištisinės kraujosruvos ir sėdmenyse, kryžkaulio srityje odos nubrozdinimai, rausvi, įvairios krypties, stuburo juosmeninėje dalyje analogiški nubrozdinimai, lytiniuose organuose kiek žiojėjančios lytinės lūpos ir jose yra mažiausiai po vieną galimai durtinę – pjautinę žaizdą. Lavono veide, smilkiniuose, lūpose, kaklo dešinėje pusėje susiliejančios plačios kraujosruvos, patinimai, vokai sutinę, lūpose muštinės žaizdos, krūtinės priekiniame paviršiuje, gaktos srityje kraujosruvos, nubrozdinimai, šlaunų priekiniai paviršiai sutepti žemėmis, apdžiuvusios kraujavimo žymės nuo burnos lūpų kairio kampo krūtinės link.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 930/10 (02) (T.1, b.l .45-52) seka, kad A. K. mirties priežastis sąlygota galvos smegenų trauma, pasireiškusi galvos smegenų sukrėtimu, kraujo išlajomis į smegenų skilvelius, po voratinkliniu bei po kietuoju smegenų dangalais ant abiejų pusrutulių. Tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu ir suspaudimu.A. K. prieš mirtį buvo vartojusi alkoholio, nes jos lavono kraujyje rasta 2,99 proc. ir šlapime 4,67 proc. etilo alkoholio. A. K. kūne konstatuota: daugybiniai sumušimai su odos nubrozdinimais ir poodinėmis kraujosruvomis veide, galvoje, kakle, krūtinėje, nugaroje, pilve, dubens srityje, rankose ir kojose; muštinė žaizda dešinėje momeninėje srityje; odos nubrozdinimai (įdrėskimai) abiejų krūtų srityse ir kairiame šone; pjautinės žaizdos išoriniuose lytiniuose organuose; kairės pusės septinto šonkaulio lūžis; paliežuvinio kaulo dešiniojo didžiojo rago ir skydinės kremzlės dešinės plokštelės lūžiai, skrandžio sienelės dalinio storio plyšimas, kraujosruva po kepenų kapsule; galvos smegenų sukrėtimas, kraujo išlajos į galvos smegenų skilvelius, po voratinkliniu bei po kietuoju smegenų dangalu ant abiejų pusrutulių. Visi konstatuoti sužalojimai medicininiu požiūriu yra vienodo senumo, susidarę paros laikotarpyje iki mirties ir medicininių kriterijų jų padarymo nuoseklumui nustatyti nėra. Daugybiniai sumušimai su odos nubrozdinimais ir poodinėmis bei minkštųjų audinių kraujosruvomis tiek galvoje tiek likusiose kūno vietose atspindi stiprius trauminius, tikėtina smūginius, kontaktus su kietais bukais riboto paviršiaus daiktais, labiausiai tikėtina spiriant batu apauta koja ar smūgiuojant panašių savybių daiktu į galvą galima išskirti mažiausiai dešimt, į rankas mažiausiai keturiolika, į kaklą-pasmakrę iš dešinės - mažiausiai du, į krūtinę, nugarą ir pilvą - mažiausiai aštuoniolika ir į dubens sritį, šlaunis bei blauzdas - mažiausiai trisdešimt atskirų trauminių poveikių kietais bukais daiktais. Mirties priežastimi tapęs galvos smegenų pažeidimas išsivystė nuo trauminių kontaktų į galvą, veidą bei kaklą - pasmakrę visumos. Krūtų srityse bei kairiajame šone konstatuoti įdrėskimai padaryti kietais bukabriauniais daiktais ir yra būdingi rankų nagais padaromiems sužalojimams. Išorinių lytinių organų srityje (mažosiose lytinėse lūpose) konstatuotos durtinės-pjautinės žaizdos padarytos aštriu daiktu ar įrankiu mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Individualios žalojusių daiktų savybės sužalojimuose neužsifiksavę. Galvos smegenų trauma, kaip padarinys trauminių poveikių į galvą, kaklą ir pasmakrę visumos, su smegenų sukrėtimu ir kraujo išlajomis į skilvelius bei po dangalais atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą ir šiuo atveju tapo mirties priežastimi. Paliežuvinio kaulo, skydinės kremzlės ir kairės pusės septinto šonkaulio lūžiai izoliuotai vertinant atitiktų nesunkų sveikatos sutrikdymą, o visi likusieji sužalojimai, izoliuotai vertinant, atitiktų nežymų sveikatos sutrikdymą.

Specialisto išvadoje konstatuojama, kad A. K. lemiama mirties priežastimi tapo galvos smegenų trauma (smegenų sukrėtimas, kraujo išlajos į smegenų skilvelius ir po dangalais abipus) kaip trauminių poveikių į galvą kaklą ir pasmakrę visuma. Kitų kūno sričių sužalojimai, kaip padaryti tuo pat metu, taip pat sunkimo būklę ir gilindami šoką dalinai prisidėjo prie mirtinos traumos baigties.

Mikroskopinio sužalotų sričių audinių gabalėlių tyrimo rezultatai rodo, kad po sužalojimų A. K. buvo gyva dar mažiausiai tris valandas. Labiausiai tikėtina, kad didžioji dauguma sužalojimų buvo padaryti A. K. esant gulimoje padėtyje.

Kaip matyti iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos ministerijos medicinos Kriminalistikos laboratorijos specialisto išvados Nr. MK 141/10(01) (T.1, b.l. 63-74), A. K. dešiniojo momens srities žaizda yra muštinė, paviršinė, jos bendras ilgis, atstačius pirminę formą 20,5 mm. Kairiosios kirkšnies srities sužalojimai yra paviršiniai – nubrozdinimai, padaryti dinaminio kontakto būdu. Lytinių lūpų srities žaizdos yra nuo 10,5 mm iki 24 mm ilgio, dešiniojoje lūpoje paviršinės, kairiojoje – kiaurinės. Tirtoje odos žaizdoje iš dešiniojo momens ir kairiosios kirkšnies odos sužalojimuose yra užsifiksavę metalizacijos geležimi pėdsakai. Lytinių lūpų žaizdose metalizacijos geležimi pėdsakai neužsifiksavo. Tyrimui pateiktose A. K. kelnėse yra penki mechaniniai pažeidimai padaryti plokščiu, aštrią briauną turinčiu įrankiu. Pažeidimuose užsifiksavę požymiai yra rūšinės priklausomybės, įrankio nustatymui netinkami. Todėl nustatyti ar kelnių pažeidimai padaryti tyrimui pateikto kirvio ašmenimis ar kitu įrankiu, turinčiu aštrią briauną, negalima.

Tirta A. K. dešiniojo momens srities žaizda padaryta trumpos, galimai atsikišusios, bukos, nelygios briaunos savybių traumavusį paviršių turinčiu daiktu ar įrankiu. Žaizdoje užsifiksavę požymiai yra plačios grupinės priklausomybės, konkretaus žalojusio įrankio ar daikto nustatymui žaizda netinkama. Ji nepadaryta tirti pateiktu kirviu.

Tirti A. K. kairiosios kirkšnies srities odos nubrozdinimai padaryti dinaminio kontakto metu. Sužalojime užsifiksavę tik bendrieji, rūšinės priklausomybės požymiai, žalojusio įrankio identifikavimui netinkami, todėl nustatyti konkrečiu daiktu ar įrankiu jie padaryti negalima.

Tirtose A. K. lytinių lūpų žaizdose užsifiksavę požymiai būdingi duriančio įrankio poveikiui. Konkreti duriančio įrankio forma neužsifiksavusi. Sužalojimuose užsifiksavę požymiai yra rūšinės priklausomybės, konkretaus žalojusio daikto ar įrankio nustatymui netinkami. Šie sužalojimai nepadaryti tirti pateiktu kirviu.

Kaip seka iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos ministerijos Aerologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S398/10(01) (T.1, b.l.78-82), nuopjovoje iš kambario Nr. 4, nuopjovoje iš pirmojo kambario nuo grindų, ant plaukų segtuko, kirvio, pagalvės, mėlynos striukės, šviesiai rudos striukės, S. J. džemperio, marškinėlių, sportinių kelnių yra A. K. kraujas su 99,999999999999 % tikimybe. S. J. rankų nagų nuokarpose, atlikus DNR tyrimą, nustatytas A. K. DNR profilis su 99,999999999999 % tikimybe.

Tad vertinant virš paminėtuosius įrodymus, tai yra paties kaltinamojo paaiškinimus, jo nurodytas aplinkybes parodymų patikrinimo vietoje metu, kurių metu jis nurodė surto pobūdį, panaudotus įrankius, nukentėjusiosios K. J. parodymus, kad jos motina gyveno pas S. J., jie girtaudami tarpusavyje mušdavosi, liudytojo K. Z. parodymus, jog 2010 m. rugsėjo 18 d. apie 20 val. girdėjo sklindantį triukšmą iš S. J. gyvenamojo namo, iš ko sprendė, jo sugyventiniai konfliktuoja, kas buvo įprasta, bei įvertinant nustatytas aplinkybes apie A. K. sužalojimų pobūdį, tikėtiną jų atsiradimo priežastį, mirties priežastį, kad name, kuriame gyveno kaltinamasis S. J., jokie kiti asmenys nesilankė, o policijai patekus į namą, ten buvo surasta negyva nukentėjusioji ir pats kaltinamasis, kuris pripažino sugyventinės sumušimo faktą, darytina išvada, kad nukentėjusiąją stumiant, suduodant daugybinius smūgius rankomis bei kirvio pentimi, itin žiauriai sužalojo S. J.. Šių sužalojimų pasekoje nukentėjusioji mirė vietoje. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka ir kvalifikuotini pagal BK 129 str. 2 d. 3 p., 6 p., nes nužudymas padarytas esant kvalifikuojančioms aplinkybėms – šeimos nario nužudymas ir nužudymas padarytas itin žiauriai. Nors kaltinamasis ir teigia, kad neturėjo tyčios nužudyti sugyventinę, o tik norėjo ją sulaikyti ir įbauginti, kad ateityje neturėtų minčių jo palikti, tačiau laikytina, kad suduodant itin didelį skaičių smūgių tame tarpe ir į gyvybiškai pavojingas kūno vietas, tam tikslui panaudojant kirvį, jis suvokė savo veiksmų pavojingumą, keliamą grėsmę kito asmens sveikatai ir gyvybei, galimas pasekmes, ir todėl veikė tyčia (netiesiogine tyčia). Kaltinamojo teigimas, kad dėl girtumo jis nesuvokė savo veiksmų, negali jų tiksliai prisiminti, pagrindo manyti, kad jis veikė patologinio girtumo būsenoje, neduoda.. Iš teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvados Nr. 94TPK-34 (T.2, b.l. 62) matyti, kad S. J. diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Tačiau įvertinant, kad kaltinamasis pats suvokė, jog vartojant alkoholį tai neigiamai veikia jo sąmonę, laikytina, kad jis veikė sąmoningai ir tuo pačiu suvokė galimas savo elgesio pasekmes. Iš kaltinamojo paaiškinimų seka, kad jis dar iki konflikto su sugyventine, talkoje kasant bulves ir kartu grįžus namo, savo veiksmus kontroliavo, suvokė savo pyktį bei jo priežastis. Itin žiaurų nužudymo pobūdį patvirtina padarytų sužalojimų nukentėjusiajai pobūdis ir šių sužalojimų kiekis. Iš virš aptartos teismo medicinos specialisto išvados seka, kad nukentėjusiajai buvo padaryta įvairiose kūno vietose buvo padaryta itin daug įvairaus sunkumo kūno sužalojimų, po panaudoto smurto nukentėjusioji mirė neiškart, tad jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą. Tai pripažino ir pats kaltinamasis, kuris patvirtino girdėjęs nukentėjusiosios dejones. Ši aplinkybė bei panaudoto smurto pobūdis ir intensyvumas, sužalojimų pobūdis patvirtina ir tai, kad kaltinamasis suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo būdą.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, sunkumo laipsnį, sukeltas sunkias pasekmes. S. J. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų (BK 11 str. 6 d.), juo sukeltos pasekmės yra itin sunkios ir negrįžtamos. Atsižvelgiama taip pat ir į kaltinamojo asmenybę, kur Jiezno seniūnijos seniūno pateiktoje charakteristikoje jis apibūdinamas neigiamai (T.2. b.l.60), jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Kaip sunkinanti atsakomybę aplinkybė kaltinamajam pripažintina ta aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Lengvinančia kaltinamojo atsakomybę aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino savo kaltę ir dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Nors kaltinamasis tiksliai ir nenurodė A. K. sumušimo aplinkybių, tačiau, įvertinant jo apsvaigimą nuo vartoto alkoholio, tikėtina, kad jis dėl to ir negali detaliai jų prisiminti, tiksliai nurodyti suduotų smūgių skaičiaus, visų panaudotų įrankių.

Tad atsižvelgiant į virš paminėtas aplinkybes, jų visumą, kaltinamajam skirtina baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu artima įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui.

Byloje pareikštas nukentėjusiosios K. J. civilinis ieškinys 1100 Lt turtinei ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (T. 1, b.l. 95-97), atlyginti šią žalą kaltinamasis sutinka. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo kriterijai. Taigi, neturtinė žala yra nukentėjusio asmens jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai. Šie visada individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Nukentėjusiosios prašoma priteisti neturtinė žala, pinigine išraiška įvertinta 50 000 lt, atsižvelgiant į nukentėjusios, kaip dukters ir motinos socialinius ryšius, kurių negrįžtamas praradimas (mirtis), sukelia itin sudėtingas ir dukters gyvenimą visapusiškai įtakojančias pasekmes, atsižvelgiant ir į kaltinamojo amžių, šeiminę padėtį, darbingumą, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, smurtinių veiksmų padarinius nukentėjusiosios sveikatai ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, nelaikytina per didele ir todėl priteistina iš šią žalą padariusio asmens – kaltinamojo. Iš kaltinamojo taip pat priteistina ir nukentėjusiosios turėtos laidojimo išlaidos, kurio dydžio kaltinamasis taip pat neginčija.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tiri ir nagrinėti klausimas spręstinas vadovaujantis BPK 94 str. Taigi, daiktiniai įrodymai:

- kirvis, plaukų kuokštai, raudonos spalvos dėmės lyginamasis pavyzdys, tamponas su lyginamuoju pavyzdžiu, dešinės ir kairės rankų nagų nuokarpos, DNR lyginamasis pavyzdys – nuosprendžiui įsiteisėjus yra sunaikintini;

- skaidri daktiloskopinė kortelė, A. K. ir S. J. daktiloskopinės kortelės nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini prie bylos;

- A. K. kelnaitės, A. K. kelnės, rudos spalvos striukė, plaukų segtukas, mėlynos spalvos striukė, A. K. marškinėliai, A. K. megztinis, pagalvė, pagalvės užvalkalas, S. J. džemperis, sportinės kelnės, marškinėliai, šlepetės, džemperis – nuosprendžiui įsiteisėjus kaip neturintys vertės sunaikintini.

- du CD kompaktiniai diskai: vienas kaip priedas prie 2010-09-19 įvykio vietos apžiūros protokolo; antras kaip priedas prie kaltinamojo S. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolo – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini prie bylos.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2d., 115 str. 1d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

S. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2d. 3p., 6 p. ir paskirti jam bausmę keturiolika metų laisvės atėmimo. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką ir kardomojo kalinimo laiką, ir tokiu būdu bausmės pradžią skaičiuoti nuo S. J. sulaikymo dienos – 2010 m. rugsėjo 19 d. Kardomąją priemonę suėmimą palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš S. J. nukentėjusiosios K. J. naudai 1100 Lt turtinei ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

- kirvį, plaukų kuokštus, raudonos spalvos dėmės lyginamąjį pavyzdį, tamponą su lyginamuoju pavyzdžiu, dešinės ir kairės rankų nagų nuokarpas, DNR lyginamąjį pavyzdį – sunaikinti;

- skaidrią daktiloskopinę kortelę, A. K. ir S. J. daktiloskopines korteles palikti prie bylos;

- A. K. kelnaites, A. K. kelnes, rudos spalvos striukę, plaukų segtuką, mėlynos spalvos striukę, A. K. marškinėlius, A. K. megztinį, pagalvę, pagalvės užvalkalą, S. J. džemperį, sportines kelnes, marškinėlius, šlepetes, džemperį – kaip neturinčius vertės sunaikinti.

- du CD kompaktinius diskus: vienas kaip priedą prie 2010-09-19 įvykio vietos apžiūros protokolo; antrą kaip priedą prie kaltinamojo S. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolo – palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būt skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.