Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., gimęs (duomenys neskelbtini) d., Kauno rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2003 m. rugsėjo 4 d. Kauno rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį - 5 MGL bauda; 2) 2004 m. balandžio 9 d. Kauno rajono apylinkės teismo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį - paskirta subendrinta bausmė 80 parų arešto su 5 MGL bauda, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, 2005 m. spalio 26 d. Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo paskirtos bausmės, teistumas išnykęs; 3) 2009 m. balandžio 29 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 1 dalį - 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 4) 2014 m. rugpjūčio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - 4 MGL (520 litų) bauda, bauda sumokėta 2014 m. rugsėjo 17 d., teistumas išnykęs, kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

A. S. 2018 m. vasario 16 d., apie 19.00 val., Kalniečių ir Žeimenos gatvių sankryžoje, Kaune, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „Audi A6”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 3,00 promilių etilo alkoholio kraujyje).

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis A. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. vasario 16 d. jis susipyko su drauge ir nuvažiavo pas draugą, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėrė daugiau nei pusę 0,5 litro talpos butelio degtinės. Paskui susiskambino su drauge ir apie 19.00 val. sėdo už automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir važiavo namo. Bevažiuojant jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie pajutę nuo jo sklindantį alkoholio kvapą paprašė pūsti alkotesterį. Jam buvo nustatytas 2,60 promilių girtumas. Pareigūnai klausė, ar jis vartojo alkoholį, jis pripažino gėręs. Po to jį nuvežė į medicinos įstaigą kraujo tyrimams, kur jam nustatytas 3,00 promilių girtumas. Savo veiksmus vertina kaip kvailą poelgį, dėl ko prisidarė nemalonumų. Gailisi nusikaltęs, pergyvena, kad taip įvyko. Prašo jam skirti baudą, kurią sumokės. Jis išsituokęs, turi 12 metų dukrą, prisideda prie jos auginimo, auklėjimo, išlaikymo. Jis yra automobilių remontininkas. Buvo išvykęs dirbti į Angliją, turėjo santaupų, iš kurių gyveno. Prieš 3 mėnesius Lietuvoje dirbo automobilių dažytoju, gali dirbti servise ir uždirbtus pinigus skirti baudos sumokėjimui.

Išvada dėl A. S. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Liudytojas J. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos Mobilaus būrio vyriausiuoju patruliu. 2018 m. vasario 16 d. patruliavo radijo ryšio šaukimu „1901“ kartu su vyr. patruliu A. V.. Patruliuodami Kaune, Kalniečių g. pastebėjo įtartinai manevruojančią transporto priemonę automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi minėta transporto priemonė jiems sukėlė įtarimus, naudodami raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius bei garsinį signalą ją sustabdė Kalniečių g. ir Žeimenos g. sankryžoje apie 19.00 val. Jis priėjo prie vairuotojo prisistatė, paprašė pateikti visus reikiamus dokumentus, t. y. vairuotojo pažymėjimą, registracijos dokumentą, techninės apžiūros taloną ir civilinės atsakomybės draudimą. Patikrinus dokumentus buvo nustatyta, kad transporto priemonę vairavo A. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. Bendraujant su vairuotoju šis nerišlia kalba atsakė, kad viskas yra, tačiau pateikė tik asmens tapatybės dokumentą. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Paklausė asmens, kada paskutinį kartą jis vartojo alkoholį, šis paaiškino, kad tai darė vakar ir per 15 min. nieko nevalgė, nerūkė ir negėrė. 19 val. 12 min. pilietis sutiko pasitikrinti blaivumą ir alkotesteriu „Alcotest ARFM-0375“, metrologinės patikros Nr. 0714965, pūtimo Nr. 3473, jam buvo nustatytas 2,60 promilių girtumas. Dėl to iš piliečio buvo paimti transporto priemonės rakteliai, o asmuo pasodintas į tarnybinį automobilį. Asmuo buvo sulaikytas apie 19 val. 25 min. ir apie 19 val. 35 min. buvo nuvežtas į LSMU KKL kraujo tyrimams. Apsaugoti įvykio vietą ir automobilį buvo palikta ekipažui radijo šaukimu „1902“. Apie 20.00 val. A. S. buvo pristatytas į Kauno apskrities VPK OVS BP dalį (b. l. 19–21).

Iš 2018 m. vasario 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta Kaune, Žeimenos g. 99 bei joje apžiūrėtas automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šis automobilis aprašytas ir nutransportuotas saugoti (b. l. 6–8, 22, 23, 24).

Iš VšĮ „Regitra“ duomenų bazės registro išrašo nustatyta, kad automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas - savininkas yra A. S. (b. l. 25).

Iš alkotesterio išrašo matyti, kad 2018 m. vasario 16 d., 19.12 val. A. S. nustatytas 2,60 promilių girtumas (b. l. 29).

Iš 2018 m. vasario 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 1757/2018(01) matyti, kad A. S. kraujyje, paimtame 2018 m. vasario 16 d., 19.40 val., nustatyta mažiausia koncentracija 3,00 (promilės) etilo alkoholio (b. l. 36).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. S. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. A. S. kaltė įrodyta jo paties parodymais, liudytojo J. T. parodymais, specialisto išvada Nr. T-A 1757/2018(01) ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami A. S. kaltei pagrįsti, ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Kaltinamasis A. S., būdamas neblaivus, sąmoningai sėdo už automobilio vairo ir važiavo transporto priemone pagrindine gatve, kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie jį sustabdė dėl įtartino manevravimo kelyje. Kaltinamasis pripažino, kad prieš sėsdamas už automobilio vairo su draugu vartojo alkoholį, dėl savo poelgio gailisi. A. S. veika kvalifikuotina kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). A. S. tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai, nes būdamas neblaivus, vakare, transporto priemonę vairavo judriomis Kauno gatvėmis. A. S. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba terminuoto laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

A. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes.

A. S. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta. A. S. praeityje buvo keturis kartus teistas, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 44–58), baustas administracine tvarka (b. l. 59–65), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 70), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 68–69), nedirba (b. l. 66–67).

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prašė jam skirti baudą, nes turi galimybę įsidarbinti ir baudą sumokėti.

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, asmeniui, kuriam teistumas yra išnykęs – A. S., skirtina bauda. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rūšis A. S. yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks A. S., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, A. S. skirtina bauda, nustatant jos dydį artimą sankcijoje numatytam minimaliam.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino pilnai, byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą pagreitinto proceso tvarka, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis faktiškai naudojosi specialia teise – vairavo transporto priemonę būdamas sunkaus girtumo laipsnio (3,00 promilės), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas ir baustas administracine tvarka, jo veikos motyvus ir tikslus, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę ir charakteristiką. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam A. S. turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant 2 (dvejų) metų terminą.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė teismo taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti transporto priemonę, kurią vairavo kaltinamasis A. S..

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptariamo straipsnio 4 dalyje nurodyta ir tai, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą, esant BK 72 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatytiems pagrindams, turtas gali būti konfiskuojamas ne tik iš kaltininko, bet ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurį padarė A. S., buvo įvykdytas vairuojant jam pačiam priklausantį automobilį „Audi A6”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šis automobilis ikiteisminio tyrimo metu nutransportuotas ir saugomas aikštelėje Chemijos pr. 4B, Kaune (b. l. 23, 24).

Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, kad kaltinamajam priklausančios transporto priemonės – automobilio „Audi A6”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas.

Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad BK 281 straipsnio ir ANK 422 straipsnio pakeitimų įstatymų projektų aiškinamuoju raštu nustatyta, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas, kartu užtikrinant ir tokių nusikaltimų prevenciją.

Kaltinamajam A. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos. A. S. vairuotojo pažymėjimas nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones A. S. atėmimą 2 (dvejiems) metams.

A. S. priklausančiam automobiliui „Audi A6”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. vasario 28 d. nutarimu buvo taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2018 m. vasario 28 d. iki 2018 m. kovo 2 d. (b. l. 27). Kadangi taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra pasibaigęs, jo klausimas nespręstinas.

Kaltinamasis A. S. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio 2 dalies pagrindu nuo 2018 m. vasario 16 d., 19.25 val. iki 2018 m. vasario 18 d., 11.50 val. (b. l. 96, 97), tai yra dvi paras, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL baudos.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 90 MGL (4500 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 60 MGL (3000 eurų) dydžio baudą.

Į paskirtą bausmę įskaityti A. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. vasario 16 d., 19.25 val. iki 2018 m. vasario 18 d., 11.50 val. (b. l. 96, 97), tai yra dvi paras, vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL baudos, ir laikyti, kad šiuo nuosprendžiu A. S. paskirta galutinė bausmė – 56 MGL (2800 eurų) bauda.

Įpareigoti baudą per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu skirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2, 4, 6 dalimis, konfiskuoti A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – automobilį „Audi A6”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo (VIN) numeris (duomenys neskelbtini).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti, tačiau A. S. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 101), nuosprendžiui įsiteisėjus turi būti perduotas VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones A. S. atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.