- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-03
- Bylos Nr.
- 2S-541-642/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09304-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Pareiškėjas
- J. M.
- Kategorijos
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.5.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė, Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0075/18/00623, kuriuo skundžia antstolės atsisakymą stabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje dėl įpareigojimo skolininkei J. M. pašalinti savavališkos statybos padarinius.
2. Nurodė, kad prašė stabdyti vykdymo veiksmus, nes vykdo išieškotojo nurodymą nugriauti neypatingųjų statinių kategorijos gyvenamąjį namą, t. y. siekia gauti specialiuosius architektūros reikalavimus ir ruošia neregistruoto statinio griovimo techninį projektą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2018 m. lapkričio 12 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Teismas nutartį grindė šiais motyvais:
3.1. Antstolė priėmė vykdyti 2017 m. gruodžio 13 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą skolininkei J. M. pašalinti savavališkos statybos padarinius ir nugriauti neypatingųjų statinių kategorijos gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini). Antstolė 2018 m. birželio 26 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame nurodė, jog skolininkė neįvykdė privalomojo nurodymo per nustatytą terminą.
3.2. Skolininkė 2018 m. rugpjūčio 2 d. pateikė antstolei 2018 m. liepos 16 d. projekto rengimo sutartį dėl neregistruoto pastato griovimo ir dviejų butų gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybos, taip pat pateikė informaciją iš IS „Infostatyba“, iš kurios matyti, jog skolininkė 2018 m. kovo 16 d. kreipėsi dėl specialiųjų reikalavimų išdavimo, o 2018 m. gegužės 7 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija išdavė specialiuosius reikalavimus dviejų butų gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybai.
Šalies argumentai
3.3. Pareiškėjos nurodytos vykdomosios bylos sustabdymo būtinumą nulemiančios aplinkybės iš esmės yra susijusios tik su pačios pareiškėjos, kaip skolininkės, ketinimais bei bandymais rasti esančios situacijos sprendimo būdą, tačiau jos neįrodo realių pareiškėjos atliekamų veiksmų. Pareiškėjos sudaryta 2018 m. liepos 16 d. projekto rengimo sutartis ir jai išduoti specialieji reikalavimai nesudaro pagrindo sustabdyti vykdymo veiksmus, nepašalina jos pareigos tinkamai įvykdyti įsiteisėjusį privalomąjį nurodymą, kuris pareiškėjai buvo išduotas 2017 m. gruodžio 13 d. ir kurio ji per nurodytą terminą iki 2018 m. birželio 13 d. gera valia neįvykdė.
3.4. Antstolė, nenustačiusi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 626 ir 627 straipsniuose numatytų pagrindų sustabdyti vykdomąją bylą, pagrįstai skundžiamu patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Teismui taip pat nepateikta jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą sustabdyti antstolės atliekamus vykdymo veiksmus pagal privalomąjį nurodymą. Išieškotojas taip pat nenurodė priežasčių, kurios sudarytų pagrindą stabdyti vykdymo veiksmus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėja (skolininkė) J. M. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nutartį panaikinti ir sustabdyti vykdymo veiksmus. Nurodo, kad vykdymo veiksmai turi būti stabdomi, nes ji siekia įvykdyti privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Šiuo metu atliekami pastato nugriovimo projektavimo darbai pagal 2018 m. liepos 16 d. projekto rengimo sutartį.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. A. instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas atmestinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad išieškotojas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas pateikė antstolei vykdyti 2017 m. gruodžio 13 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius ir nugriauti neypatingųjų statinių kategorijos gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini). Antstolė informavo skolininkę apie tai, kad priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, ir 2018 m. birželio 26 d. patvarkymu dėl įpareigojimo pateikti rašytinius įrodymus nurodė skolininkei pateikti įrodymus apie tai, kad privalomasis nurodymas dėl savavališkos statybos pašalinimo yra įvykdytas. 2018 m. birželio 26 d. antstolė surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir nurodė, kad skolininkė privalomojo nurodymo nėra įvykdžiusi ir statinio nėra nugriovusi. 2018 m. rugpjūčio 2 d. skolininkė pateikė antstolei informaciją iš „Infostatybos“ apie tai, kad pateikė prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus ir statinio griovimo ir naujos statybos projekto parengimo sutartį.
8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, nes bet koks veikimas viršijant kompetenciją vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, kartu nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
9. Vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui (CPK 625 straipsnio 1 dalis). CPK 626 straipsnyje numatyti privalomieji vykdomosios bylos sustabdymo, o CPK 627 straipsnyje – fakultatyvieji pagrindai. Konstatavęs CPK 626 straipsnyje įtvirtintus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, o pagal 627 straipsnį antstolis turi teisę visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdymo veiksmus ar atidėti vykdymo veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra CPK nurodytų vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų.
10. Pagal CPK 626 straipsnio 1 dalį, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais: 1) skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; 2) skolininkui netekus veiksnumo; 3) iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui; 4) skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą); 5) gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; 6) kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus).
11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja savo skundą dėl antstolio veiksmų iš esmės grindžia aplinkybe, jog ji aktyviai vykdo privalomąjį nurodymą dėl statinio nugriovimo, sudarė sutartį dėl griovimo projekto ruošimo. Taigi, pareiškėja šiuo atveju prašo sustabdyti vykdomąją bylą, teigdama, kad aktyviai vykdo privalomąjį nurodymą, tačiau tokio privalomojo vykdomosios bylos sustabdymo pagrindo CPK nenumato, tuo labiau kad pareiškėjai buvo nustatytas 6 mėnesių terminas, t. y. iki 2018 m. birželio 13 d., nugriauti gyvenamąjį namą, tačiau pareiškėja pateikė duomenis apie tai, kad tik 2018 m. liepos mėn., jau pasibaigus terminui laisva valia įvykdyti nurodymą, sudarė statinio griovimo projekto sutartį, tačiau iki šiol nėra duomenų, kad statinys per 1,5 metų nuo privalomojo nurodymo surašymo dienos būtų nugriautas ar bent pradėti realūs jo griovimo darbai. Sutiktina su pirmosios instancijos išvada, jog pareiškėja siekia ne vykdyti privalomąjį nurodymą, o rasti būdą, kaip išvengti nurodymo vykdymo.
12. CPK 627 straipsnyje numatyta, kad antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais: 1) kai raštu prašo išieškotojas; 2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; 3) kai skolininkas gydosi ligoninėje; 4) kai paskelbta skolininko paieška (šio Kodekso 620 straipsnis); 5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; 6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą; 7) kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis skolininkui ar išieškotojui yra atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šioje teisės normoje išdėstyti pagrindai, kuriais remiantis antstolis turi teisę, tačiau ne pareigą visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdymo veiksmus, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į aplinkybes, dėl kurių pareiškėja prašo sustabdyti vykdomąją bylą, konstatuoja, jog šiuo atveju taip pat nėra ir fakultatyviųjų pagrindų visiškai ar iš dalies stabdyti vykdomąją bylą.
13. Šios nutarties 10 ir 12 punktuose nurodytas baigtinis aplinkybių sąrašas, kurių pagrindu antstolis privalo arba turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą, todėl antstolis negali viršyti jam suteiktų įgaliojimų ir atidėti vykdymo veiksmų arba sustabdyti vykdomosios bylos, kai nėra CPK 626 straipsnyje ar 627 straipsnyje nustatytų pagrindų. Darytina išvada, kad pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės neatitinka nė vieno iš CPK 626 straipsnio 1 dalyje ar 627 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog antstolis neturėjo teisinio pagrindo stabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus.
Dėl procesinės bylos baigties
14. Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, dėl to skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.