- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-07-04
- Bylos Nr.
- ATP-745-397/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-09-3-00613-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gytis Večerskas
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Gytis Večerskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarimo D. M. administracinių teisės pažeidimų byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiasis patrulis 2013 m. lapkričio 20 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. M. už tai, kad jis 2013 m. lapkričio 18 d. (protokole klaidingai nurodyta, kad spalio mėnesį), 2.10 val. vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) stabdomas nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir toliau važiuodamas nepasirinko saugaus greičio, ko pasekoje nesuvaldė transporto priemonės ir atsitrenkė į kelio bortelį, kurį apgadino bei apgadino transporto priemonę, po eismo įvykio vengė blaivumo patikrinimo, nepateikė policijos pareigūnams vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo, draudimo poliso. Protokole konstatuota, jog šiais veiksmais D. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 16, 17, 18, 133 punktų reikalavimus ir tokiais veiksmais padarė administracinės teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarimu D. M. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje ir nubaustas 30 (trisdešimt) litų bauda, o likusioje dalyje byla nutraukta.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariatas skundžia Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir priimti naują nutarimą arba administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi tik D. M. ir kitų liudytojų parodymais, o ne policijos pareigūnų parodymais bei pateikta administracine byla. Skunde teigiama, kad D. M. padarė vienus iš grubiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimus, sukėlė realią grėsmę transporto priemonių saugumui, eismo dalyviams ir sau pačiam.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą D. M. nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo palikti galioti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarimą nepakeistu.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato apeliacinis skundas tenkintinas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra surinktais įrodymais pagrįsta išvada, padaroma išnagrinėjus visus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pažeisdamas minėtas nuostatas. Teismo išvados, jog D. M. veiksmuose nėra jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų sudėties, nes jis nevairavo automobilio, nėra pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl skundžiamas nutarimas naikinamas ir priimamas naujas nutarimas šioje byloje.
Pažymėtina, kad teismas išvadą apie tai, kad D. M. nevairavo įvykio metu automobilio, grindė iš esmės vien tik D. M. parodymais bei tuo, kad nei vienas kartu važiavęs asmuo negalėjo tiksliai nurodyti, kas vairavo transporto priemonę, kas kur konkrečiai sėdėjo, tačiau šią išvadą teismas padarė neįvertinęs ir nepasisakęs dėl ištirtų teismo posėdyje įrodymų patikimumo, jų įrodomosios vertės, neaptaręs rašytinių įrodymų – policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, eismo įvykio vietos schemos, nepasisakęs ir neaptaręs prieštaravimų tarp liudytojų, policijos pareigūnų J. Š. ir A. S. ir pažeidėjo D. M. parodymų. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog teismo išvada, kad D. M. nevairavo transporto priemonės, nepagrįsta visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Nors D. M. neigia 2013 m. lapkričio 18 d. 2.10 val. vairavęs automobilį (duomenys neskelbtini) bei padaręs jam inkriminuotus KET taisyklių pažeidimus, tačiau aukštesnysis teismas tai vertina kaip siekį išvengti atsakomybės ir laiko, kad D. M. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2-3), policijos pareigūno A. S. tarnybiniu pranešimu (b. l. 5-6), policijos pareigūno J. Š. tarnybiniu pranešimu (b. l. 7-8) bei jų teismo posėdžio metu duotais patikimais, nuosekliais ir tarpusavyje neprieštaraujančiais parodymais, eismo įvykio vietos schema (b. l.9), foto nuotraukomis (b. l. 11-12), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b. l. 13). Policijos pareigūnai J. Š. ir A. S. tiek tarnybiniuose pranešimuose, tiek apklausiami teismo posėdžio metu nuosekliai paaiškino įvykio aplinkybes, apie tai, kad 2013 m. lapkričio 11 d. apie 2 val. Druskininkų mieste M. K. Čiurlionio g. prie pastato Nr. 50 pastebėję įtartinai manevruojantį automobilį (duomenys neskelbtini) ir įtarę, kad vairuotojas gali būti neblaivus, minėtą automobilį stabdė su įjungtais garsiniais ir šviesos signalais, tačiau vairuotojas nepakluso pareigūnų reikalavimui sustoti, padidino greitį, ko pasekoje nesuvaldė transporto priemonės ir atsitrenkė į kelio bortelį, kurį apgadino bei apgadino transporto priemonę. Pareigūnai nurodė, jog matė, kaip po įvykio vairuotojas persėdo į priekinę keleivio sėdynę. Pažymėtina, kad pats D. M. prisipažino, kad jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, todėl net jeigu pareigūnai tamsiu paros metu dėl objektyvių priežasčių ir galėjo tiksliai neidentifikuoti asmens, nėra pagrindo abejoti, jog pareigūnai matė, kaip vairuotojas persėda į keleivio sėdynę.
Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo policijos pareigūnų parodymais, motyvuojant tuo, kad jų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Aukštesnysis teismas su tokia teismo išvada nesutinka, kadangi, policijos pareigūnų parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, buvo neprieštaringi, nuoseklūs bei atitiko faktines bylos aplinkybes. Šie liudytojai vykdė savo tarnybines funkcijas ir byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai abejoti šių asmenų parodymų patikimu. Nenustatyta aplinkybių, dėl kurių šie asmenys turėtų pagrindą pakenkti D. M. ar jį apkalbėti. Byloje apklaustų liudytojų M. Z., P. N., V. O., M. C. parodymai yra neinformatyvūs, visi liudytojai nurodė, jog buvo stipriai neblaivūs, ir todėl teigė detaliau nepamenantys įvykio aplinkybių, dėl to jų parodymais tikėti, o tuo pačiu ir remtis nėra pagrindo. D. M. nurodytos aplinkybės, jog transporto priemonę vairavo Mantas (pavardės nežinojo), nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys. Pažymėtina, kad automobilis (duomenys neskelbtini), priklauso V. V., o informacijoje apie kelių transporto priemones pateiktoje iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis nurodyta, kad minėtos transporto priemonės naudotojas yra D. M. (b. l. 24). Minėta aplinkybė didina teismo įsitikinimą, jog D. M. vairavo minėtą automobilį įvykio metu.
Atsižvelgiant į aptartus duomenis, darytina išvada, kad pareigūnų J. Š. ir A. S. parodymai, kurie neprieštarauja eismo įvykio vietos schemoje, tarnybiniame pranešime, administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotoms aplinkybėms, yra patikimi ir kartu vertinant su šiais rašytiniais duomenimis paneigia paties D. M. parodymus bei patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, kad 2013 m. lapkričio 18 d. 2.10 val. automobilį (duomenys neskelbtini), vairavo D. M.. Jis stabdomas nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir toliau važiuodamas nepasirinko saugaus greičio, ko pasekoje nesuvaldė transporto priemonės ir atsitrenkė į kelio bortelį, kurį apgadino bei apgadino transporto priemonę, po eismo įvykio vengė blaivumo patikrinimo, nepateikė policijos pareigūnams vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo, draudimo poliso. Šias veiksmais D. M. pažeidė kelių eismo taisyklių 17, 133, 18, 16 punktus ir jo veiksmai atitinka administracinių teisės pažeidimų numatytų ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje – sudėtis. D. M. kaltas dėl šių pažeidimų, todėl jam skirtinos nuobaudos.
ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 302 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.
Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą turi būti vadovaujamasi teisingumo ir proporcingumo principais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai), todėl individualizuojant skiriamas nuobaudas, būtina atidžiai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas.
Skiriant nuobaudą D. M. atsižvelgiama į tai, kad D. M. padaryti pažeidimai yra vieni pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, kurie kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir paties pažeidėjo ir kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, dėl ko galėjo kilti itin skaudžių padarinių. Aplinkybė, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, rodo pažeidėjo abejingumą galimoms tokio vairavimo pasekmėms. Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad D. M. praeityje daug kartų baustas administracine tvarka, tarp jų 19 kartų už KET pažeidimus, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, be to, D. M. jau buvo paskirta nuobauda specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, tai neigiamai apibūdina jo asmenybę, rodo, jog paskirtos nuobaudos tikslų nepasiekė, pažeidėjas atitinkamų išvadų nepadarė ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Dėl neatsakingo ir nerūpestingo elgesio pažeidėjas yra priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių, netekti tam tikrų teisių, laisvių, materialinių vertybių arba patirti kitokių teisės suvaržymų bei apribojimų. Už padarytus administracinės teisės pažeidimus turi būti baudžiama adekvačiai, kaip numatyta straipsnio dalies sankcijoje, nes kitu atveju nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad siekiant nubausti pažeidėją bei siekiant prevencinių tikslų D. M. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalį numatytus pažeidimus skiriama nuobauda, atitinkanti straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nutaria:
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą.
D. M. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 126 straipsnio 4 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje numatytus pažeidimus ir skirti nuobaudas :
pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 3500 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams;pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį – 2500 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį – 30 Lt (trisdešimties litų) dydžio baudą;pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį –150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) dydžio baudą.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi D. M. skirti galutinę administracinę nuobaudą – 3500 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams.
Nutartis neskundžiama.