- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-13
- Bylos Nr.
- TS-59-817/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Nuteistasis
- D. P.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam D. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmė sumažinta vienu trečdaliu – trimis mėnesiais ir jam paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 15 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nuosprendis pakeistas: vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo spalio 14 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartimi, paskirta bausme, šias bausmes iš dalies sudedant, ir prie anksčiau paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės, kurios likusi neatlikta dalis šio nuosprendžio priėmimo dieną – 1 metai 6 mėnesiai ir 25 dienos, pridėta dalis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir jam paskirta galutinė subendrinta 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2021 m. sausio 15 d., bausmės pabaiga – 2022 m. gruodžio 1 d., vieną trečdalį laisvės atėmimo bausmės atliko 2021 m. rugpjūčio 21 d.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu remiantis Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2021 m. rugpjūčio 5 d. Vilniaus pataisos namuose, 2021 m. rugpjūčio 5 d. protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaudamasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. priimta nutartimi (teikimo Nr. TS-46-1100/2021, kuria teismas priėmė sprendimą nuteistojo skundą dėl Komisijos priimto nutarimo tenkinti iš dalies, panaikinti Komisijos 2021 m. gegužės 28 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam D. P.“ ir grąžinti nuteistojo prašymą iš naujo svarstyti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai) bei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 3 dalimi, apsvarsčius nuteistojo socialinio tyrimo išvadą, įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal OASys metodiką, nutarta netaikyti nuteistajam D. P. lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir BVK 157 straipsnio 4 punktą. Rekomenduota nuteistajam D. P. imtis priemonių mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, bendradarbiauti su pataisos pareigūnais rengiant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos peržiūrą ir socialinio tyrimo išvadą. Pakartotinis nuteistojo svarstymas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos 2022 m. vasario mėnesį.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo D. P. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nustatant intensyvią priežiūrą. Skundu taip pat prašoma priimti atskirąją nutartį dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos neteisėtų veiksmų priimant sprendimus. Skundu taip pat prašoma išreikalauti iš Vilniaus pataisos namų: 1) jo asmens bylą; 2) jo asmens individualią darbo knygelę; 3) Komisijos posėdžio protokolo kopiją ir garso įrašą. Skunde nurodoma, kad Komisijos 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas nesilaikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų, netinkamai taikant ir aiškinant BVK nuostatas, Komisijos nariams esant šališkiems bei nusistačiusiems prieš jo asmenybę, taip pat visapusiškai ir tinkamai neįvertinus aplinkybių visumos. Nuteistojo vertinimu, skundžiamas Komisijos 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra neteisėtas ir nepagrįstas, jo atžvilgiu turi būti taikomas lygtinio paleidimo institutas dėl žemiau nurodomų argumentų:
1) Komisijos 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas nesilaikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Komisijos 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nurodyti duomenys apie Komisijos narius (nenurodyta Komisijos narių, dalyvavusių posėdyje, vardai ir pavardės). Komisijos 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų. Nutarime nenurodant Komisijos narių, dalyvavusių posėdyje, iš nuteistojo atimama galimybė žinoti Komisijos narių sudėtį ir teisė į efektyvią gynybą, nes asmuo negali šiuo aspektu pateikti teismui teisinių argumentų, ar iš Komisijos narių, dalyvavusių posėdyje, nebuvo šališkai nusiteikusių. Esant tokioms aplinkybėms, Komisijos 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 3 dalies bei Jungtiniu Tautų Komiteto pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl negalima laikyti atitinkančio Lietuvos Respublikos teisės aktus, nes toks Komisijos 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) suvaržo asmens teises.
2) Komisijos 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka BVK 164 straipsnio nuostatų, kurios reglamentuoja Komisijos narių skaičių, t. y. Lygumo paleidimo iš pataisos įstaigos komisiją privalo sudaryti septyni Komisijos nariai, kurie posėdyje privalo dalyvauti visa sudėtimi. Tačiau iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, jog Komisijos posėdyje dalyvavo ir lygtinio paleidimo instituto taikymo/netaikymo klausimą sprendė tik keturi Komisijos nariai, t. y. klausimas buvo svarstomas ir sprendžiamas ne visa Komisijos sudėtimi, pažeidžiant BVK 164 straipsnio 1 dalies bei Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. V- 107 nuostatas. Be to, nuteistojo nuomone, Komisijos nariai galėjo būti tie patys keturi asmenys, kurie nagrinėjo jo prašymą ankščiau ir priėmė 2021 m. gegužės 28 d. nutarimą, kuris teismo buvo panaikintas dėl analogiškų teisės aktų pažeidimų.
3) Komisijos 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai atsižvelgiama į tai, kad nuteistasis buvo du kartus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir (duomenys neskelbtini), nuteistasis 2001 m. pabėgo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kur gyveno ilgus metus (apie 15 metų), kas buvo, nuteistojo vertinimu, nepagrįstai pripažinta jį charakterizuojančiomis aplinkybėmis.
4) Komisija, priimdama 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), neatsižvelgė ir neįvertino nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo laikotarpiu, t. y. nuo 2020 m. gegužės 25 d., kadangi jis iš pradžių jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę jis atlikinėjo (duomenys neskelbtini), o vėliau buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) tolesniam bausmės atlikimui. Nuteistasis pažymėjo, kad jis šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 25 d. drausminių nuobaudų neturėjo, jokių teisės aktų pažeidimų nepadarė, jo elgesys disciplinuotas, vykdo visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kurios buvo numatytos ir nustatytos (duomenys neskelbtini) bei atvykus į (duomenys neskelbtini), skatintas, palaiko socialinius ryšius su sūnumi ir buvusia žmona, giminaičiais, palaiko socialinius ryšius telefoniniais pokalbiais bei laiškais su drauge J. G.. Savo noru geranoriškai be vykdomojo dokumento dengia padarytą žala nukentėjusiai pagal 2020 m. spalio 14 d. nuosprendį, pakeistą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 15 d. nuosprendžiu. Bausmės atlikimo metu padengė padarytą žalą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį, pakeistą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartimi. Atliekant bausmę, nenutraukė individualios veiklos. Antstolių vykdomųjų raštų pagal baudžiamąsias bylas ir nuosprendžius neturi. Kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino pilnai. Lanko ir dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, savo elgesį koreguoja kaip gali teigiama linkme ir viską vykdo bei daro kas priklauso nuo jo ir jo valios. Be to, nuteistojo teigimu, šios aplinkybės nebuvo nurodytos ir Socialinio tyrimo išvadoje, kas nebuvo svarstoma ir Komisijos. Be to, nuteistasis pažymi, kad iš Vilniaus pataisos namų 2021 m. gegužės 18 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog (duomenys neskelbtini) pirminio vertinimo metu 2020 m. liepos 23 d. buvo nustatytas nusikalstamo elgesio rizikos 51 balas, o 2021 vasario 11 d. pakartotinio vertinimo metu toje pačioje įstaigoje jau nustatyta 46 balai, tai yra bausmės atlikimo metu sumažėjo 5 balais. 2021 m. balandžio 8 d. jam atvykus į (duomenys neskelbtini), 2021 m. gegužės 11 d. atlikus (duomenys neskelbtini) rizikos balai buvo sukelti dvigubai.
5) Nuteistasis nurodo, kad buvo atlikta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo procedūra ir jos pagrindu parengta 2021 m. liepos 30 d. Socialinio tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) bei pateikta Komisijai pakartotiniam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymui. Kaip matyti, Komisija savo nutarime nurodo, kad vadovavosi tik Socialinio tyrimo išvada ir, nuteistojo vertinimu, nutarimas pagrįstas vien Socialinio tyrimo išvadoje nurodytomis aplinkybėmis, jų nepatikrinus asmens byloje esančiais duomenimis, nes posėdis buvo nuotoliniu būdu, t. y. asmens byla ir joje esantys dokumentai nebuvo nagrinėjami. Nuteistojo teigimu, nors jis 2021 m. liepos 30 d. buvo pakviestas pas vertintoją R. T. (pareigūnę, kuri jį vertino ankščiau, kuriose vertinimas ir veiksmai apskųsti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriui ir bus skundžiami teismui), tačiau ji pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, buvo be vaizdo registratoriaus ir priešiškai nusiteikusi jo (nuteistojo) atžvilgiu dėl nuteistojo skundų ir ankščiau priimto teismo sprendimo, jo reiškiamo nušalinimo jos atžvilgiu. Ši pareigūnė nuo vertinimo atlikimo procedūros ir Socialinio tyrimo išvados pateikimo nenusišalino. Taigi, nors nuteistasis atsisakė pateikti papildomus duomenis vertinimo procedūrai atlikti ir atsisakė bendrauti su vertinimą atliekančiu specialistu ir Socialinę tyrimo išvadą rengiančiu specialistu, tai visgi nesudarė prielaidų ir nesustabdė socialinio tyrimo išvados rengimo procedūros.
6) Nuteistasis nurodo, kad Komisijos išvada dėl jo atsisakymo pildyti jam pateiktus dokumentus, reikiamus dėl gyvenamosios vietos sąlygų tinkamumo taikyti intensyvią priežiūrą, yra nepagrįsta, kadangi jam administracija nepateikė pildyti tokių dokumentų. Tuo labiau, jog šis faktas nėra užfiksuotas ir tarnybiniu pranešimu, kaip to reikalauja teisės aktai.
7) Nuteistasis nurodo, kad Komisijos išvada, jog nuteistasis yra atlikęs tiktai mažą bausmės dalį, t. y. iš paskirtos iš 1 metų 11 mėnesių bausmės dar neatlikta 1 metų 3 mėnesių 26 dienų bausmės dalis, yra nepagrįsta, kadangi subendrintos atliktos bausmės dalis turi būti vertinama nuo atliekamos bausmės laikotarpio pradžios, t. y. nuo 2020 m. gegužės 25 d.
8) Nuteistasis dėl Komisijos taikytinų rekomendacijų nurodo, kad jis deda visas pastangas ir vykdo visas numatytas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Pakartotinio lygtinio paleidimo svarstymo klausimas buvo nukeltas ne 3 mėnesiams, o 6 mėnesiams, kas, nuteistojo vertinimu, akivaizdžiai sunkina jo padėtį. Be to, pažymėjo, jog šių metų rugpjūčio mėnesį sueina 1/3 atliktos bausmės laikotarpis ir jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas be intensyvios priežiūros. Esant nurodytoms aplinkybėms, nuteistojo vertinimu, jis atitinka formaliuosius ir materialiuosius lygtinio instituto taikymo pagrindus.
9) Nuteistasis dėl Socialinio tyrimo išvados pateikusios vertintojos bei Komisijos narių šališkumo bei neobjektyvumo nurodo, kad šie asmenys jo atžvilgiu šališki ir priima neobjektyvius procesinius sprendimus.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. rugpjūčio 25 d. gautas nuteistojo D. P. skundo priedas prie skundo dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam D. P., kuriame nurodomos iš esmės tapačios aplinkybės, nurodytos skunde, pridėti mokėjimo kvitai, patvirtinantys nuteistojo savanorišką padarytos žalos dalies atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. rugsėjo 6 d. gautas nuteistojo D. P. prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 straipsnio, 29 straipsnio, 31 straipsnio 2 dalies, 109 straipsnio, 138 straipsnio 6 dalies nuostatoms. Prašyme nurodoma, kad BPK 360 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismo reikalavimu bausmę vykdanti institucija asmens bylą pateikia likus ne mažiau kaip penkioms dienoms iki klausimo nagrinėjimo teisme, t. y. teismas išsireikalauja tik asmens bylos be jokių kitų dokumentų, tačiau, nuteistojo vertinimu, turėtų būti išreikalaujami ir kiti dokumentai, pavyzdžiui, Komisijos posėdžio protokolas, iš kurio galima matyti, ar Komisijos priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti bei nėra padaryta procesinių pažeidimų nuteistojo atžvilgiu.
Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
D. P. skundas atmestinas
Teismas, išnagrinėjęs bylą konstatuoja, jog Komisijos nutarimas pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. BVK 157 straipsnio 4 dalis nustato, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Nurodytose nuostatose yra įtvirtinti formalūs kriterijai, kurių visumai esant laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos.
Teismas pažymi, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Pažymėtina, kad nuteistojo D. P. skundo nagrinėjimui Vilniaus pataisos namai teismo iniciatyva pateikė D. P. asmens bylą, Komisijos posėdžio protokolą ir garso įrašą, Vilniaus pataisos namų administracijos dokumentus, susijusius su D. P. skundų dėl Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus specialistės R. T. veiksmų bei galimo šališkumo nagrinėjimu.
Teismas, susipažinęs su nuteistojo D. P. skundu, įvertinęs skundžiamo Komisijos nutarimo turinį ir išanalizavęs teismui pateiktą nuteistojo D. P. asmens bylą, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2021 m. rugpjūčio 5 d. Vilniaus pataisos namuose, 2021 m. rugpjūčio 5 d. protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), jo garso įrašą, Vilniaus pataisos namų pateiktus papildomus dokumentus daro išvadą, kad D. P. Nutarimu buvo pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistojo D. P. atitikimą BVK 157 straipsnyje įtvirtintiems formaliems lygtinio paleidimo taikymo kriterijams, pažymėtina, kad D. P. yra nuteistas subendrinta 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vieną trečdalį laisvės atėmimo bausmės atliko 2021 m. rugpjūčio 21 d., tokiu būdu nuteistojo D. P. prašymas jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos yra paduotas tinkamai laikantis BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto termino.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta kita sąlyga, kuriai esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos: nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema, arba jis turi būti padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Pagal nuteistojo D. P. pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą nustatyta, kad nuteistasis priklauso ne žemai, o vidutinei rizikos grupei, todėl sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo pažanga ją mažinant, t. y. vertinama nuteistojo asmenybė, nuteistojo elgesys visą bausmės atlikimo laiką, taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, požiūris į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas, socialiniai ryšiai ir kitos aplinkybes. Nuteistojo elgesio ir mąstymo pokyčiai turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, kad asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri privalo patvirtinti akivaizdžią, o ne formalią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Teismas, susipažinęs su nuteistojo D. P. asmens byla ir Komisijos nutarime išdėstytais argumentais pažymi, kad Komisijos nutarimas yra motyvuotas, jame nurodyti tiek nuteistąjį teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojantys duomenys. Komisija įvertino tai, kad nuteistasis D. P. yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, vykdė individualią veiklą, kurios iki šiol nėra sustabdęs, turi įvairių sveikatos sutrikimų, terminuotą laisvės atėmimo bausmę Lietuvoje atlieka pirmą kartą, šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo laikotarpiu nebaustas, 1 kartą skatintas, vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju ketina įsidarbinti, pagal Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus 2021 m. balandžio 16 d. pažymą, nuteistasis vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturėjo (tačiau remiantis 2021 m. birželio 23 d. Turto valdymo skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), nuteistasis skolingas pagal vykdomuosius dokumentus 1607,38 Eur. Iš trečiųjų asmenų gautų lėšų išskaičiuota 245,51 Eur). Iš nuteistojo teismui pateiktų duomenų taip pat nustatyta, kad jis nukentėjusiajai T. S. pervedė dalį jai priteistos žalos atlyginimo. Be teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, Komisija įvertino ir tai, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, jis yra atlikęs tik mažą laisvės atėmimo bausmės dalį, jam yra būdingas nuoseklus nusikalstamo elgesio modelis, išlieka probleminės sritys, susijusios su lėšų įsigijimo ir paskirstymo įgūdžiais, gyvenimo stiliaus, emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio bei nuostatų ypatumais. Teismas įvertinęs pateiktus duomenis, sutinka, kad šiuo metu nėra pagrindo vienareikšmiškai išvadai, jog D. P. padarė akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų spręsti, kad nuteistasis, atlikdamas bausmę ne pataisos namuose, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Iš nuteistojo asmens bylos ir 2021 m. liepos 30 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog paskutinis nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas 2021 m. liepos 30 d. Iš šios Socialinio tyrimo išvados, taip pat kitų nuteistojo asmens byloje esančių dokumentų matyti, jog nuo ankstesnių jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimų, atliktų 2020 m. liepos 23 d. ir 2021 m. vasario 11 d., nusikalstamo elgesio vertinimas išliko nepakitęs – nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Šie duomenys leidžia spręsti, kad nuteistasis akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką nepadarė. Tuo labiau, kad šiuo atveju matyti, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai daug dinaminių veiksnių, kuriuos nuteistasis turi galimybę ir privalo sumažinti. Dinaminių veiksnių kiekis sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistasis deda per mažai pastangų, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje. Šiuo metu, teismo vertinimu, tokios išvados negalima daryti, ypač atsižvelgiant į Socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus aspektus, jog nuteistajam būdingas neigiamas visuomenėje pripažintų vertybių vertinimas, polinkis tenkinti savo poreikius visuomenei pavojingu būdu, finansų planavimo įgūdžių stoka, jis ne visada adekvačiai reaguoja į susiklosčiusias aplinkybes, negeba identifikuoti problemų, konstruktyviai jų spręsti bei ne visada aiškiai suvokia savo elgesio pasekmes.
Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytais nusikaltimais, jų sunkumu, pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Iš esmės nuteistojo asmenybės vertinimas negali būti visiškai atsietas nuo jo elgesio, gyvenimo būdo ir kitų jo gyvenimo faktų retrospektyvinio vertinimo, kuris taip pat svarbus prognozuojant jo elgesį pritaikius jam lygtinio paleidimo institutą. Nuteistasis D. P. nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, be to D. P. nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kas leidžia spręsti, kad nuteistasis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, o tai neabejotinai rodo jo netinkamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, atskleidžia, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Todėl, teismo vertinimu, Komisija priimdama skundžiamą nutarimą visiškai pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistajam yra būdingas nuoseklus nusikalstamos veikos elgesio modelis, o likusi neatlikta bausmės dalis yra pakankamai didelė. Taip pat Komisija pagrįstai vertino ir nuteistojo biografijoje buvusį faktą, kad jis 2001 m. pabėgo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), nes ši aplinkybė charakterizuoja nuteistąjį, atskleidžia jo požiūrį į jam taikytas priemones, jų privalomumą ir kartu su kitais nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis leidžia prognozuoti jo elgesį lygtinio paleidimo atveju.
Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Pažymėtina tai, kad lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma kaip paskatinimas išskirtiniais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistasis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals.
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, jog nuteistasis atlikdamas likusią bausmės dalį nebūdamas pataisos namuose, nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, todėl asmens lygtinis paleidimas šiai dienai nėra galimas. Be to nagrinėjamu atveju paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.
Teismas atsakydamas į nuteistojo skundo argumentus dėl Komisijos sudarymo, sudėties, jos narių galimo šališkumo, pažymi, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos sudarymo tvarką, komisijos funkcijas, teises ir darbo organizavimo tvarką nustato Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatai, patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-107 (toliau – ir Nuostatai). Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija yra sudaroma iš septynių narių Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu (Nuostatų 2, 6 punktai). Nuostatų 21 punkte nurodyta, jog Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai, kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. Nuostatų 32 punkte įtvirtinta, jog Komisijos sprendimai priimami komisijos posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Šiuo atveju tiek iš Komisijos nutarimo, tiek iš Komisijos posėdžio protokolo, tiek iš Komisijos posėdžio garso įrašo matyti, jog Komisijos posėdyje dalyvavo 4 Komisijos nariai, t. y. daugiau nei pusė komisijos narių. Iš Komisijos posėdžio protokolo matyti, kad trys iš keturių posėdyje dalyvavusių Komisijos narių buvo visuomenės atstovai. Posėdžio protokole nurodytos kitų komisijos narių nedalyvavimo priežastys. Taigi sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo nagrinėjamas ir priimtas dalyvaujant Komisijos narių daugumai, visiems nariams balsuojant prieš lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam D. P.. Komisijos nutarimas yra surašytas vadovaujantis Nuostatų 34 punkto reikalavimais (šiame punkte be kitų reikalavimų yra įtvirtina, kad Komisijos nutarime turi būti nurodytas komisijos pavadinimas (o ne konkretūs Komisijos posėdyje dalyvavę jos nariai)) ir laikantis Nuostatų 36 punkto pasirašytas Komisijos posėdžio pirmininko ir sekretoriaus.
Pažymėtina, kad Nuostatuose nuteistojo teisė reikšti nušalinimus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nariams nėra įtvirtinta. Teismas sutinka, kad toks teisinis reglamentavimas nėra teisiškai nepriekaištingas, tačiau šiuo atveju Komisija vadovavosi galiojančiu teisės aktu ir neinformuodama nuteistojo apie Komisijos sudėtį ir teisę reikšti nušalinimus Nuostatų reikalavimų nepažeidė. Be to, Nuostatų 23 punkte įtvirtinta, jog Komisijos narys, prieš pradedant svarstyti nuteistųjų prašymus, privalo nusišalinti nuo veiksmų, jei jie gali sukelti interesų konfliktą. Iš Komisijos posėdžio protokolo matyti, kad nei vienas Komisijos posėdyje dalyvavęs Komisijos narys savo iniciatyva nuo D. P. lygtinio paleidimo klausimo svarstymo nenusišalino, tuo deklaruodami, kad jokio interesų konflikto nagrinėjamu atveju nėra. Teismas, išklausęs Komisijos posėdžio garso įrašą ir susipažinęs su posėdžio protokolu, taip pat neturi jokio pagrindo išvadai, kad kuris nors iš posėdyje dalyvavusių Komisijos narių būtų buvęs šališkas nuteistojo D. P. atžvilgiu. Tai, kad D. P. netenkina Komisijos nutarimas nepatvirtina šį nutarimą priėmusio Komisijos narių šališkumo.
Nuteistasis skunde taip pat teigia, jog Komisija skundžiamame nutarime nurodydama, jog pakartotinis jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas bus svarstomas 2022 m. vasario mėnesį, pažeidė jo teises, kadangi vadovaujantis BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktu, jis galėtų būti paleistas jau po 3 mėnesių. Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tvarka numatyta BVK 164 straipsnyje. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai priėmus nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos <...>, lygtinio paleidimo komisija nustato pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datą. Šis pakartotinis svarstymas negali būti vėliau kaip po šešių mėnesių nuo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos <...> priėmimo dienos. Komisijos nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos D. P. buvo priimtas 2021 m. rugpjūčio 5 d., Komisija nutarime nurodė, jog pakartotinis nuteistojo svarstymas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos bus 2022 m. vasario mėnesį, t. y. po 6 mėnesių, taigi komisija, paskirdama pakartotinį svarstymą vasario mėnesį, BVK 164 straipsnio reikalavimų nepažeidė.
Nuteistasis taip pat teigia, jog 2021 m. liepos 30 d. Socialinio tyrimo išvadą pateikusi vertintoja R. T. yra šališka bei neobjektyvi jo atžvilgiu ir priima neobjektyvius, nepagrįstus ir šališkus procesinius sprendimus. Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl vieną ar kitą sprendimą priimančių įgaliotų asmenų nešališkumo turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais ir prielaidomis. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad Vilniaus pataisos namų direktorius ne kartą nagrinėjo D. P. prašymus ar skundus, kuriuose aiškiai nurodė, jog atsižvelgiant į pateiktą informaciją bei faktinius duomenis, nenustatyta, jog nuteistojo nurodyti Vilniaus pataisos namų darbuotojai būtų netinkamai atlikę savo tiesiogines funkcijas, būtų priėmę neteisėtus ar neprofesionalius procesinius sprendimus ar būtų buvę šališki nuteistojo D. P. atžvilgiu. Teismas, susipažinęs su Socialinio tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini), specialistės R. T. 2021 m. rugpjūčio 4 d. tarnybiniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini), kitais D. P. asmens byloje surinktais dokumentais, o taip pat Vilniaus pataisos namų pateiktais dokumentais, priimtais nagrinėjant nuteistojo D. P. prašymus bei skundus, susijusius su Vilniaus pataisos namų pareigūnų nušalinimu nuo procesinių veiksmų ar priimamų sprendimų nuteistojo atžvilgiu, nenustatė, jog 2021 m. liepos 30 d. Socialinio tyrimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) parengusi specialistė R. T. turėjo išankstinį nusistatymą, buvo neobjektyvi ar šališka nuteistojo atžvilgiu.
Nuteistasis papildomu prašymu taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl BPK atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 straipsnio, 29 straipsnio, 31 straipsnio 2 dalies, 109 straipsnio, 138 straipsnio 6 dalies nuostatoms. Teismas visų pirma pažymi, kad konkrečią bylą nagrinėjantis teismas į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą pagal jam priskirtą kompetenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 63 straipsnis) gali kreiptis tada, kai turi pagrindo manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, taip pat tais atvejais, kai suabejoja, ar Respublikos Prezidento aktas arba Vyriausybės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, neprieštarauja įstatymams ar Lietuvos Respublikos Konstitucijai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 63 straipsnis). Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismas gali kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą tik dėl konkrečioje nagrinėjamoje byloje taikytino teisės akto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir tik tuo atveju, kai suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šiuo atveju nuteistojo prašyme nurodyti argumentai, akcentuojant konstitucinių teisių pažeidimą, teismo vertinimu, pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą nesudaro.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,
nutaria:
atmesti nuteistojo D. P. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam D. P..
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.