Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Irenai Žukauskienei, vertėjaujant Irinai Pikčilingienei, dalyvaujant ieškovei V. V., ieškovės atstovei advokatei O. V., atsakovei L. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovams L. D. ir K. V. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad Vilniaus miesto valdybos 1992-05-21 potvarkio pagrindu ieškovė įgijo nuosavybės teisę į butą (duomenys neskelbtini). 1995-10-02 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovė įsigijo pastatą-gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei žemės sklypą (unikalus Nr(duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Pasak ieškovės, nurodytas turtas Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas ieškovės vardu, tačiau nėra nurodyta, kad tai asmeninė ieškovės nuosavybė. Nekilnojamojo turto įsigijimo metu ieškovė buvo sudariusi santuoką su J. V.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2000-08-16 sprendimu ieškovės ir J. V. santuoka nutraukta. Ieškinyje pažymėta, kad nutraukiant santuoką ir vėliau santuokos metu įgytas turtas nebuvo dalijamas. Šį turtą visą laiką prižiūrėjo ir rūpinosi ieškovė, nežinodama, kad nutraukus santuoką, būtina spręsti ir turto padalijimo klausimus. J. V. jokių pretenzijų į turtą nereiškė, nes žinojo, kad turtas įgytas asmeninėmis ieškovės lėšomis. Ieškovės teigimu, nutraukiant santuoką ji su sutuoktiniu žodžiu susitarė, kad turto nedalins ir jis lieka ieškovės nuosavybe. (duomenys neskelbtini) ieškovės buvęs sutuoktinis mirė. J. V. testamento sudaręs nebuvo, po mirties dėl turto paveldėjimo niekas nesikreipė. J. V. galimo turto paveldėtojai – ieškinyje nurodyti atsakovai L. D. ir K. V. – yra ieškovės ir buvusio sutuoktinio vaikai. Pasak ieškovės, jie po tėvo mirties nepareiškė noro paveldėti mirusiajam priklausančią turto dalį, kadangi žinojo, kad tiek butu, tiek kitu turtu iki šiol rūpinasi ieškovė. Esant ieškinyje išdėstytoms aplinkybėms, ieškovė prašo pripažinti, kad nurodytas turtas yra jos asmeninė nuosavybė.

Atsakovai nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsakovai L. D. ir K. V. pasirašė ir į bylą pateikė ieškinio pripažinimo formą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

CPK 268 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus.

Atsakovams pripažinus ieškinį, teismas, vadovaudamasis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, sprendimą grindžia sutrumpintais motyvais.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 1992-05-21 Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. 941V, ieškovės V. V. vardu įregistruota nuosavybės teisė į butą (duomenys neskelbtini) (b. l. 12, 13).

Pateiktais Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pagal 1995-10-02 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4-6667 įregistruota ieškovės nuosavybės teisė į pastatą-gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), o pagal 1996-01-18 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4-220 įregistruota ieškovės nuosavybės teisė į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-15). Ieškovė nurodytą turtą įsigijo būdama susituokusi su J. V..

Santuokoje ieškovei ir sutuoktiniui gimė atsakovais ieškinyje nurodyti L. D. ir K. V. (b. l. 8, 9, 19).

Į bylą pateiktas ieškovės ir J. V. ištuokos liudijimas, iš kurio matyti, kad jų santuoka buvo nutraukta, įrašas apie tai ištuokos metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Nutraukiant santuoką, santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas nebuvo išspręstas.

J. V. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6).

Atsakovai po tėvo mirties nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Iš byloje esančio Testamentų registro išrašo matyti, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo J. V. palikimo priėmimo faktų, palikėjas nebuvo sudaręs testamento (b. l. 11).

Ginčo turto įgijimo metu ir ieškovės santuokos nutraukimo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė; sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Pagal šio straipsnio 3 dalį turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Pažymėtina, kad sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kaip ir kiekviena kita prezumpcija, gali būti paneigta. Asmenine sutuoktinių nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Faktas, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Nagrinėjamu atveju esančių duomenų visumos analizė teikia pagrindą daryti pagrįstą išvadą, kad turtas, kurį prašoma pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe, įgytas už asmenines ieškovės lėšas, įgyjant šį turtą buvo aiški valia įgyti jį asmeninės nuosavybės teise (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Buvęs ieškovės sutuoktinis, nutraukus santuoką, niekada nereiškė jokių teisių į nurodytą turtą. Tai, kad aptariamas turtas yra asmeninė ieškovės nuosavybė, pripažįsta ir ieškovės buvusio sutuoktinio įpėdiniai – vaikai, kurie šioje byloje nurodyti kaip atsakovai (CPK 187 straipsnis).

Teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, taip pat remdamasis tuo, kad atsakovai pripažįsta ieškinį, sprendžia, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas, nustatant, jog butas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas-gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovės nuosavybė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 301 straipsniais, teismas

nutarė:

tenkinti ieškinį.

Pripažinti, kad butas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas-gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovės V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybė.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laima Ribokaitė