Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-05-22 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1590-957/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-05-22
Bylos Nr.
e1-1590-957/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09931-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Kaltinamasis
S. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1590-957/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09931-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 22 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Pauliaus Paukščio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje S. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdailininku, teistas:

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį – galutine 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemonės 3 (trejiems) metams bei transporto priemonės konfiskavimas;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – galutine 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, uždraudžiant visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose, tęsti darbą, o jį praradus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda, 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose, tęsti darbą, o jį praradus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Kartu skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 8 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. M. 2020 m. kovo 8 d., apie 19.00 val. Vilniuje, Bukčių gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Škoda Fabia“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,88 promilės etilo alkoholio koncentracija, taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis S. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę ir parodė, jog 2020 m. kovo 8 d. (duomenys neskelbtini), šventė kovo 8 d. su drauge, išgėrė degtinės ir viskio. Apie 19.00 val. išvažiavus draugei, nusprendė nuvažiuoti pas kitą draugę ir ją pasveikinti. Važiuojant Bukčių g. sustabdė policijos pareigūnai ir patikrino alkotesteriu. Pirmą kartą pripūtė 1,88 promiles, antrą kartą – 2,05 promiles. Dėl savo elgesio labai gailisi, automobilis priklauso tetai J. Ž. (b. l. 69-71).

Liudytojas S. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. kovo 8 d. apie 18.45 val. iš Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad Vilniuje, Gariūnų g., pavojingai manevruodamas važiuoja automobilis „Škoda“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Apie įvykį pranešęs asmuo važiavo iš paskos minėto automobilio. Pastebėjus važiuojantį minėtą automobilį, jį sustabdė Vilniuje, Bukčių g. Priėjus prie automobilio ir paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, vairuotojas pasakė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi. Kalbant su vairuotoju pajuto iš jo burnos sklindantį stiprų alkoholio kvapą, jo kalba buvo nerišli. Išlipus vairuotojas sunkiai pastovėjo ant kojų, svirduliavo, nesugebėjo paeiti tiesia linija pėda už pėdos, judesiai buvo nekoordinuoti. Vairuotojas prisistatė kaip S. M.. 18.57 val. patikrinus S. M. girtumą jam nustatytas 1,88 promilės girtumas, 19.18 val. – 2,05 promilių girtumas. Patikrinus per Policijos sistemos duomenų bazes nustatyta, kad S. M. teismo sprendimu atimta teisė vairuoti šios rūšies transporto priemonę (b. l. 80-82).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, jog 2020 m. kovo 8 d. apie 18.48 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas privataus fizinio asmens pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Gariūnų g., link Vilniaus pavojingai manevruodamas važiuoja automobilis „Škoda“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pranešėja važiuoja iš paskos (priedo b. l. 7).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio S. B. 2020 m. kovo 8 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad jame nurodytos aplinkybės yra iš esmės analogiškos jo apklausos metu nurodytoms aplinkybėms (b. l. 12).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-os kuopos 5-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. Č. (E. Č.) 2020 m. kovo 8 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2020 m. kovo 8 d. 19.00 val. patruliuojant kartu su vyr. patruliu V. K., iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Bukčių g., V1856 sustabdė automobilį „Škoda“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas neblaivus. Atvykus minėtu adresu, ekipažas perdavė neblaivų vairuotoją S. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam pirmu tikrinimu buvo nustatytas 1,88 promilės girtumo laipsnis, antru – 2,05 promilės girtumo laipsnis (b. l. 15).

Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos 2019 m. spalio 3 d. patikros sertifikato Nr. 1171707 matyti, kad alkotesteris Alcotest 6810 Nr. ARBL-0758 yra tinkamas, patikros sertifikatas galioja iki 2020 m. balandžio 3 d. (b. l. 16).

Iš alkotesterio kvitų rodmenų matyti, kad 2020 m. kovo 8 d., 18.57 val. S. M. buvo nustatytas 1,88 promilių girtumas, o 19.18 val. nustatytas 2,05 promilių girtumas (b. l. 17-18).

Iš 2020 m. kovo 8 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, jog S. M. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Be to, pirmo patikrinimo metu jam nustatytas 1,88 promilių girtumas, o antrojo – 2,05 promilių girtumas (b. l. 19).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų apie kelių transporto priemones matyti, kad transporto priemonės „Škoda Fabia“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)) valdytojas-savininkas yra J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 42).

Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad 2020 m. kovo mėn. duomenimis, automobilio „Škoda Fabia“ (2004 m., dyzelinas) kaina be PVM yra 1 330 Eur (b. l. 77).

Motyvuojamoji dalis

S. M. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad S. M. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamasis S. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę ir parodė, jog 2020 m. kovo 8 d. švęsdamas su drauge išgėrė degtinės ir viskio. Apie 19.00 val. išvažiavus draugei, nusprendė nuvažiuoti pasveikinti kitos draugės. Važiuojant Bukčių g. sustabdė policijos pareigūnai ir patikrino alkotesteriu. Pirmą kartą pripūtė 1,88 promiles, antrą kartą – 2,05 promiles (b. l. 69-71). Tokie kaltinamojo parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina policijos pareigūno ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Štai liudytojas S. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu detalizuodamas parodė, kad 2020 m. kovo 8 d. apie 18.45 val. iš Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad Vilniuje, Gariūnų g., pavojingai manevruodamas važiuoja automobilis „Škoda“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Apie įvykį pranešęs asmuo važiavo iš paskos minėto automobilio. Pastebėjus važiuojantį minėtą automobilį, jį sustabdė Vilniuje, Bukčių g. Priėjus prie automobilio ir paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, vairuotojas pasakė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi. Kalbant su vairuotoju pajuto iš jo burnos sklindantį stiprų alkoholio kvapą, jo kalba buvo nerišli. Išlipus vairuotojas sunkiai pastovėjo ant kojų, svirduliavo, nesugebėjo paeiti tiesia linija pėda už pėdos, judesiai buvo nekoordinuoti. Vairuotojas prisistatė kaip S. M.. 18.57 val. patikrinus S. M. girtumą jam nustatytas 1,88 promilės girtumas, 19.18 val. – 2,05 promilių girtumas. Patikrinus per duomenų bazes nustatyta, kad S. M. teismo sprendimu atimta teisė vairuoti šios rūšies transporto priemonę (b. l. 80-82). Analogiškas aplinkybes liudytojas policijos pareigūnas S. B. nurodė ir savo tarnybiniame pranešime (b. l. 12). Pirmiau nurodytas policijos pareigūno aplinkybes patvirtina policijos įvykių registro išrašas, iš kurio matyti, jog išties, 2020 m. kovo 8 d. apie 18.48 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas privataus fizinio asmens pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Gariūnų g., link Vilniaus pavojingai manevruodamas važiuoja automobilis „Škoda“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pranešėja važiuoja iš paskos (priedo b. l. 7). Antai ir į nagrinėjamo įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno E. Č. tarnybiniame pranešime nurodoma, jog 2020 m. kovo 8 d. 19.00 val. patruliuojant iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Bukčių g., V1856 sustabdė automobilį „Škoda“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas neblaivus. Atvykus minėtu adresu, ekipažas perdavė neblaivų vairuotoją S. M., kuriam pirmu tikrinimu buvo nustatytas 1,88 promilės girtumo laipsnis, antru – 2,05 promilės girtumo laipsnis (b. l. 15). Tuo tarpu aplinkybę, jog kaltinamasis S. M. nagrinėjamo įvykio metu vairavo neblaivus, patvirtina jau minėto liudytojo policijos pareigūno S. B. parodymai (b. l. 80-82), jo ir E. Č. tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės (b. l. 12, 15), 2020 m. kovo 8 d. neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio matyti, kad jam buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Pirmo patikrinimo metu jam nustatytas 1,88 promilių girtumas, o antrojo – 2,05 promilių girtumas (b. l. 19). Kartu iš byloje esančių alkotesterio kvitų rodmenų matyti, kad 2020 m. kovo 8 d., 18.57 val. S. M. buvo nustatytas 1,88 promilių girtumas, o 19.18 val. nustatytas 2,05 promilių girtumas (b. l. 17-18). Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, S. M. 2020m. kovo 8 d., apie 19.00 val. Vilniuje, Bukčių gatvėje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Škoda Fabia“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,88 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo S. M. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, S. M. pareiškė sutinkantis su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 103-106).

Dėl S. M. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę S. M., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Pirmiausia teismas skirdamas bausmę kaltinamajam S. M., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinio girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), t. y. į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką jau būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, neišnykus teistumui, todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra laikomas recidyvistu. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį S. M. – yra vidutinio amžiaus, anksčiau teistas, taip pat už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą – vairavimą esant neblaiviam (b. l. 72-76), veikos padarymo metu baustas administracine tvarka (priedo b. l. 37-39), be to, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Teismo vertinimu, S. M. elgesys tiek iki nusikalstamų veikų, tiek ir po jų padarymo nebuvo nepriekaištingas, jis linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, daro tiek administracinius nusižengimus, tiek nusikalstamas veikas, todėl atitinkamų išvadų dėl savo netinkamo elgesio jis nepadarė. Visa tai rodo, kad S. M. priešingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinis, anksčiau skirtos bausmės pakankamos įtakos jo elgesiui nepadarė, jis savo elgesio nepakeitė. Esant pirmiau išdėstytų aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad S. M. skirtina ne švelniausia, bet ir ne griežčiausia bausmė – areštas, jo dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis. Teismo vertinimu, pagal S. M. asmenybę ir jo padarytą nusikaltimą apibūdinančias aplinkybes, būtent tokia bausmė ir tik tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam S. M. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

S. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 8 d. 19.18 val. iki 2020 m. kovo 9 d. 15.53 val. (b. l. 39, 40-41). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, S. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

Kaltinamajam S. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 51-53), specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 43-45) ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 46-48) – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – naikintinos, o dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo S. M.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, S. M. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo 1,88 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad S. M. vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, judriomis miesto gatvėmis, kur eismas pakankamai intensyvus, praeityje teistas, taip pat už analogiškos veikos padarymą, baustas administracine tvarka, vairavo neturint tam teisės, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ketveriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 9 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam S. M., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį „Škoda Fabia“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris priklauso jo tetai S. Ž.. Tai patvirtino pats kaltinamasis, be to, šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantys VĮ „Regitra“ duomenys (b. l. 42). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas minimas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – S. Ž., svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo S. M. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo S. M. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, jis pats yra vidutinio amžiaus, dirbantis. Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad išieškotina transporto priemonės vertė siekia 1 330 Eur be PVM (b. l. 77), t. y. nėra neproporcingai per didelė vertinant jo asmenybę ar padarytą veiką, kadangi kaltinamasis padarė gana pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo neblaivus judrioje miesto gatvėje ir iš esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio „Škoda Fabia“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,51 promilės, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Šiuo metu autotransporto kainas skirtingais laikotarpiais Lietuvoje sisteminanti duomenų bazė Emprekis, kurioje aktualaus automobilio kaina 2020 m. kovo mėnesiui nustatyta 1 330 Eur be PVM (b. l. 77), neiškreipia dabartinės jo vertės, todėl laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

S. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam keturiasdešimt penkių (45) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. M. paskirti trisdešimties (30) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti S. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2020 m. kovo 8 d. 19.18 val. iki 2020 m. kovo 9 d. 15.53 val. (t. y. vieną dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo vykdant šį baudžiamąjį įsakymą dienos.

Paskirti S. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir ketveriems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 9 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš S. M. automobilio „Škoda Fabia“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1 330 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt eurų).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti, o dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti S. M., kad:

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-57 straipsniai.

2. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo atvykti į paskirtą pataisos įstaigą (nepilnamečiai ir pilnamečiai vyrai – į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) atlikti arešto bausmės.

3. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

4. Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, bus paskelbta nuteistojo paieška.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Marijus Kursevičius