- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-06-18
- Bylos Nr.
- 1-524-992/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36399-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- I. B.
- Nukentėjusysis
- T. K.
- Kategorijos
- 4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), našlė, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) virėja, teista 2018 m. spalio 23 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikusi,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. B., smurtaudama prieš T. K., sukėlė jai fizinį skausmą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: I. B. 2019 m. rugpjūčio 25 d., apie 1.00 val. buto koridoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,82‰ girtumo laipsnis), žodinio konflikto metu, tyčia sudavė vieną smūgį T. K. į veido sritį, taip smurtaudama prieš T. K., sukėlė jai fizinį skausmą ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji I. B. kalta neprisipažino, duodama parodymus paaiškino, kad visų įvykio aplinkybių ji tiksliai neatsimena. Savininkas iš T. K. yra nusipirkęs bute vieną kambarį, kurį ji [kaltinamoji I. B.] nuomoja. Įvykio dieną vartojo alkoholį. T. K. pradėjo priekaištauti, kad ji naktį triukšmauja, jos abi susipyko, ji [kaltinamoji] mosikavosi rankomis, tačiau T. K. nesudavė. Teresa iškvietė policiją, su pareigūnais bendravo koridoriuje, neprisimena, ar T. K. bendravo su pareigūnais, bet atsimena tai, jog mosikuodama rankomis T. K. neužkabino, atsimena. Pareigūnai meluoja, jokio smūgio tikrai nebuvo. T. dažnai ją apkalba, kadangi nepatinka, jog ji nuomojasi kambarį. Ryte su T. K. susitaikė, jos atsiprašė, šiuo metu abi su T. K. gerai sutaria, nebesipyksta. Kaltinamoji atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Apklausta teisme nukentėjusioji T. K. paaiškino, kad įvykis buvo seniai ir ji mažai ką pamena. I. B. buvo išgėrusi, ji prie policijos pareigūnų užsimojo, tačiau netrenkė. Policijos pareigūnus išsikvietė dėl triukšmo, kadangi I. su sūnumi vartojo alkoholį ir triukšmavo. Ji pati buvo blaivi. Su I. seniai susitaikė ir jokių pretenzijų I. B. neturi. Nukentėjusioji atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Teisme liudytoju apklaustas patrulis L. S. paaiškino, kad visų įvykio aplinkybių tiksliai neprisimena, prisimena, kad buvo gautas iškvietimas dėl konflikto. Atvykus nurodytu adresu, į juos kreipėsi T. K.. Aiškinantis įvykio aplinkybes buvo sulaikyta I. B., kuri trenkė ranka T. K.. Nukentėjusioji parašė pareiškimą. Jis pats matė smūgį; į kurią vietą buvo suduota, nepamena, bet smūgio faktą atsimena, t. y. I. B. smūgiavo T. K.. Smūgis nebuvo suduotas iš inercijos, smūgiuota buvo tyčia. Jeigu smūgis būtų suduotas iš emocijos, tai asmuo skeryčiotųsi, šiuo atveju I. B. užsimojo ir sudavė. Kodėl įvyko konfliktas, jam nėra žinoma, mano, kad konfliktui kilti įtakos turėjo alkoholis, kadangi I. B. buvo neblaivi, pareigūnai ne viską suprato, ką moteris kalba. T. K. buvo blaivi. Dar kambaryje buvo kitas neblaivus asmuo, bet kas jis toks, jam nėra žinoma, tas vyriškis I. B. smūgio T. K. nematė. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas T. K. pareiškimas, kuriame ji nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 25 d., apie 1.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, būdama neblaivi I. B., gyvenanti tame pačiame bute, kitame kambaryje, trenkė jai vieną smūgį į veidą. Dėl šio smūgio ji pajuto fizinį skausmą (1-3, 13 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu T. K. parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 25 d., apie 22.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jos kaimynė, I. B., gyvenanti tame pačiame bute, kitame kambaryje, išgėrinėjo, triukšmavo, neleido jai ilsėtis, dėl to ji iškvietė policiją. Atvykus policijai, ši apsiramino, nuėjo miegoti. Tuomet, 2019 m. rugpjūčio 25 d., apie 01.00 val., jos kaimynė vėl pradėjo triukšmauti, dėl to ji vėl iškvietė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnams stovint buto koridoriuje I. B. pradėjo garsiai šūkauti, ją įžeidinėti, pasidarė agresyvi ir pareigūnų akivaizdoje sudavė jai vieną smūgį į veido sritį, dėl ko ji juto fizinį skausmą. Su I. B. gyvena atskiruose kambariuose, bendros buities neveda, jokie giminystės ryšiai jų nesieja (1-2 b. l.).
BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuotas 2019 m. rugpjūčio 25 d., 00.38 val., T. K. pranešimas. Pranešėja pakartotinai kvietė policijos pareigūnus dėl triukšmo bute. Papildomai nurodyta, jog patikrinimo metu policijos pareigūnų akivaizdoje I. B. trenkė T. K. ranka per petį, taip sukeldama jai fizinį skausmą (25 b. l.).
Iš Bendrojo pagalbos centro (toliau - BPC) gautas 2019 m. rugpjūčio 25 d., 00.38 val. įvykusio telefoninio pokalbio garso įrašas ir padaryta jo išklotinė, iš kurios matyti, kad į BPC skambinanti T. K. prašo atvykti policijai, nes jos kaimynė bute triukšmauja, puola ją kumščiais (30-36 b. l.).
2019 m. rugpjūčio 25 d. tarnybiniame pranešime pareigūnas L. S. nurodė, jog 2019 m. rugpjūčio 25 d. buvo gautas pranešimas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), pakartotinai kviečiami policijos pareigūnai. Bute juos pasitiko buto savininkė T. K., kuri paaiškino, kad jos bute vieną kambarį nuomoja I. B., kuri kiekvieną vakarą vartoja alkoholinius gėrimus, keikiasi, konfliktuoja. Stovint buto koridoriuje ir bendraujant su moterimis, I. B. pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais ir vėliau dešine ranka trenkė T. K. į kairį petį, taip sukeldama jai fizinį skausmą. I. B. pristatyta į policijos komisariatą (37 b. l.).
Alkosterio Alcotest 6810 kvitas patvirtina, kad 2019 m. rugpjūčio 25 d., 02.00 val., I. B. nustatytas 1,82 prom. girtumas (52 b. l.).
Dėl nusikalstamos veikos vertinimo
Apklausta teisme kaltinamoji I. B. savo kaltės nepripažino, nors visų įvykio aplinkybių priminti negalėjo, tačiau nurodė, kad dabar (bylą nagrinėjant teisme) viską atsimena geriau, t. y., gerai prisimena faktą, kad prieš T. K. nesmurtavo, mosikavosi rankomis, tačiau T. K. jokių smūgių nesudavė.
Kaltinamosios parodymų negalima vertinti kaip vienareikšmiškai patikimų, kadangi nuo įvykio yra praėję beveik metai, ir tai, jog šiuo metu ji visas aplinkybes prisimena geriau nei iškarto po įvykio, kelias pagrįstas abejones. Be to svarbi ir ta aplinkybė, kad po įvykio, 2.00 val., patikrinus I. B. blaivumą, nustatytas 1,82 ‰ girtumas, natūralu, kad būdamas taip stipriai nuo alkoholio apsvaigęs asmuo negali objektyviai ir neiškreiptai vertinti esamos situacijos.
Motyvuojamoji dalis
Nepaisant I. B. neprisipažinimo, jos kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, patvirtina aptartų duomenų visuma: pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, BIRT ataskaitų žiūryklė, girtumo nustatymo duomenys, BPC įrašas, policijos pareigūno L. S. tarnybinio pranešimo duomenys. Šie įrodymai gauti nepažeidžiant BPK reikalavimų, atitinka liečiamumo kriterijų ir yra svarbūs darant išvadas. Nagrinėjant bylą teisme apklaustas liudytojas policijos pareigūnas L. S., kuris buvo nuvykęs į įvykio vietą ir tiesiogiai matė įvykį, jo parodymai yra reikšmingi priimant nuosprendį.
Byloje nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 25 d. T. K. dėl triukšmo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kvietė policijos pareigūnus. BPC įrašas patvirtina, jog I. B. buvo agresyviai nusiteikusi prieš T. K., abi moterys konfliktavo. Jau kviesdama policijos pareigūnus dėl triukšmo bute, BPC darbuotojui T. K. pokalbio metu nurodė, jog kaimynė ją puola. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, atvykus policijos pareigūnams neblaivi I. B. trenkė ranka T. K. į petį. Dėl šio įvykio I. B. pristatyta į policijos komisariatą. Aplinkybę, jog I. B., būdama neblaivi, tyčia sudavė T. K., teisme patvirtino ir policijos pareigūnas L. S., kuris pagal iškvietimą nuvyko į įvykio vietą (duomenys neskelbtini). Liudytojo patvirtino, kad jo akivaizdoje I. B. užsimojo ir trenkė T. K.. Kaip nurodė liudytojas, smūgis buvo suduotas tyčia, tai nebuvo padaryta iš emocijos, kai asmuo mosikuodamas rankomis gali netyčia kliudyti kitą asmenį. Byloje esančiame policijos pareigūno L. S. tarnybiniame pranešime, surašytame įvykio dieną, nurodytos iš esmės analogiškos įvykio aplinkybės, kurias liudytojas patvirtino ir teisme. Šio liudytojo duotų parodymų teisingumas teismui nekelia abejonių, kadangi parodymus jis davė būdamas prisiekęs, įspėtas dėl atsakomybės, bet to nėra nustatyta, kad L. S. būtų nusiteikęs priešiškai prieš I. B. ir norėtų jai pakenkti.
Teismas nevertina nukentėjusios parodymų ir jais nesivadovauja, kadangi jie nenuoseklūs ir neišsamūs. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji T. K. savo pareiškime ir pareigūnų apklausiama iš karto po įvykio, nurodė, kad neblaivi I. B. koridoriuje, matant policijos pareigūnams, sudavė jai vieną smūgį į veidą. Šios nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės visiškai sutampa su liudytojo L. S. teisme pateiktais paaiškinimais bei kitais byloje ištirtais ir aptartais įrodymais. Teisme nukentėjusioji neigė aplinkybę, jog I. B. prieš ją smurtavo, įvardijo, kad ji mosikavosi, tačiau nukentėjusiajai nesudavė, nukentėjusioji paaiškino, kad su I. B. susitaikė, abi toliau gyvena viename bute, jokių vėlesnių konfliktų tarp jų nebebuvo.
Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad I. B., būdama neblaivi, trenkė T. K. į veido sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai T. K. fizinį skausmą. I. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. BK 140 straipsnyje numatytas fizinio skausmo sukėlimas gali būti padaromos tik tyčiniais veiksmais. I. B. veiksmai T. K. atveju vertintini kaip padaryti tiesiogine tyčia, t. y. ji suvokdama pavojingą savo veiksmų pobūdį, ir numatydama, kad dėl tokių jos veiksmų gali kilti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, norėjo nukentėjusiajai sukelti fizinį skausmą. I. B. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo kaltinamajai I. B.
Nagrinėjant bylą teisme kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Kaltinamosios atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė būdama neblaivi (nustatytas 1,82 ‰ girtumas) ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, kadangi prieš veikos padarymą kaltinamoji vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau T. K. iškvietus policijos pareigūnus dėl kaltinamosios keliamo triukšmo, ši sudavė ranką smūgį į veido sritį T. K.. Kaip nurodė pati kaltinamoji, būdama blaivi su T. K. nekonfliktuoja. Teismo vertinimu, alkoholio vartojimas turi tiesiogines pasekmes kaltinamosios elgesiui ir veiksmams.
Skirdamas bausmę I. B., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į tai, kad pagal nusikalstamų veikų kategoriją, padaryta veika priskiriama nesunkiam nusikaltimui. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kėsinimosi dalyką. Tiriant kaltinamosios asmenybę nustatyta, kad ji teista, ankstesnę bausmę jau yra atlikusi, bausta administracine tvarka, dirba, yra saistoma socialinių ryšių, nėra duomenų apie gydymąsi psichikos sveikatos centruose.
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto bei laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes. Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir kaltinamosios asmenybę apibūdinančias aplinkybes ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti I. B. paskyrus laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė šiuo konkrečiu atveju yra tinkamiausia bausmė kaltinamajai už jo padarytą nusikalstamą veiką, kadangi laisvės apribojimas ir jo metu taikomi draudimai bei įpareigojimai drausmintų, tačiau neizoliuotų asmens nuo visuomenės, sudarytų galimybes dirbti ir gauti pajamų.
Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio ir vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra viena I. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę, ir mano, kad I. B. skirtinas mažesnis nei sankcijoje numatytas laisvės apribojimo bausmės termino vidurkis.
2019 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu T. K. pripažinta nukentėjusiąja (b. l. 20). Civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.
Kaltinamajai I. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Baudžiamojoje byloje duomenų, kad kaltinamoji I. B. buvo laikinai sulaikyta BPK 140 straipsnio tvarka, nepateikta.
Daiktų ar dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, baudžiamojoje byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
I. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Įpareigoti I. B. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu tęsti darbą, jį praradus įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.
Išaiškinti I. B., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Kaltinamajai I. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.