Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Neringos Venckienės ir Ramūno Mitkaus,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo SIA „Inventa“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 1 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-1606-638/2009 pagal ieškovo Granto Požėros ieškinį atsakovui SIA „Inventa“ dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas 2009 m. gegužės 14 d. pateikė Kauno miesto apylinkės teismui prašymą pakeisti Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 23 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant atsakovui SIA „Inventa“ priklausantį kilnojamąjį turtą (skanerį, terminalą, baterijos įkrovėją, mobilųjį telefoną, nešiojamuosius kompiuterius, spausdintuvus), paliekant atsakovui teisę valdyti ir naudotis nurodytu kilnojamuoju turtu, o areštuoto turto saugotoju paskirti atsakovo valdybos pirmininką Armand Kovaldin. Atsakovas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 23 d. nutartimi buvo areštuotas atsakovo filialui „Inventa LT“ priklausantis turtas, tačiau įmonės filialas nėra juridinis asmuo, todėl nebūnant filialui atsakovu, negali būti jam taikomos ir laikinosios apsaugos priemonės. Be to, piniginių lėšų areštas trikdo įmonės veiklą, kadangi įmonės veiklai palaikyti reikalinga ieškoti papildomų finansinių išteklių (b.l. 76-80).

pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia atsakovo įmonės filialo „Inventa Lt“ teises, nes nesant jam byloje atsakovu, laikinosios apsaugos priemonės negali būti pritaikytos. Teismas neįvertino ir tai, kad laikinoji teisinė apsauga taip pat pažeidžia atsakovo įmonės veiklą, nes atsakovas turi imtis papildomų priemonių ir ieškoti papildomų finansinių išteklių, kad jo filialas galėtų tęsti veiklą;teismas neatsižvelgė į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas neapsunkins teismo sprendimo įvykdymo bei niekaip nepažeis ir neįtakos ieškovo teisių, bet priešingai, pritaikius areštą atsakovo nuosavybės teise priklausančiam 88 733 Lt vertės kilnojamam turtui, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas bus tinkamai užtikrintas, nes bus areštuotas būtent atsakovo turtas. Be to, kilnojamieji daiktai yra likvidūs, todėl iškilus priverstinio pardavimo būtinybei, jį būtų lengviausia parduoti. Atsakovas galėtų laisvai disponuoti savo piniginėmis lėšomis, plėtoti savo veiklą, gauti pelno, todėl gautomis lėšomis galėtų finansuoti kitus savo vykdomus projektus ir didinti finansinį turtą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

Atsakovo atskirasis skundas iš esmės grindžiamas dviem teisiniais argumentais, t.y. tuo, kad apeliacinės instancijos teismas be teisėto pagrindo taikė laikinąsias apsaugos priemones juridinio asmens (atsakovo) filialui ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas pakeisti prtaikytas laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė taikomos laikinosios apsaugos proporcingumo, teisingumo ir šalių interesų pusiausvyros principus.

CK 1.21 str. įtvirtinta nuostata, kad užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų atstovybėms ir filialams, įregistruotiems Lietuvos Respublikoje, taikoma Lietuvos Respublikos teisė. Pagal CPK 30 str. 3 d. ieškinys, susijęs su juridinio asmens filialo veikla, gali būti pareiškiamas pagal filialo buveinę. Sutinkamai su CK 2.53 str. 2 d., juridinio asmens filialas nėra juridinis asmuo, tačiau juridinis asmuo atsako pagal filialo prievoles, o filialas atsako pagal juridinio asmens prievoles. Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentais, kad vykdant prievoles, kylančias iš filialo veiklos, visų pirma turėtų būti išieškoma iš filialo turto, kadangi nagrinėjamo ginčo atveju būtų labiau užtikrinti teisingumo, protingumo ir ekonomiškumo principai. Apelianto nurodoma nuostata, suformuluota Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-949/2008, nagrinėjamoje byloje negali būti taikoma, kadangi iš esmės skiriasi šių bylų faktinės aplinkybės ir šalių procesinės padėtys (civilinėje byloje Nr. 2-949/2008 juridinio asmens filialas buvo patrauktas atsakovu, kaip tuo tarpu nagrinėjamoje byloje atsakovu filialas „Inventa LT“ nepatrauktas, o reikalavimai pareikšti tik juridiniam asmeniui – atsakovui Latvijos įmonei SIA „Inventa“ (b.l. 1-3). Todėl nepagrįstais laikytini atskirojo skundo motyvai, kad laikinosios apsaugos priemonės atsakovės filialui buvo pritaikytos neteisėtai.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai atsakovas yra juridinis asmuo, taikant laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą, visų pirma, areštuojamas atsakovui nuosavybės teise priklausantis kilnojamasis ir/ar nekilnojamasis turtas ir tik jo nesant ar esant nepakankamai, taikomas piniginių lėšų areštas. Teismas, 2009 m. kovo 23 d. nutartimi areštuodamas atsakovo SIA „Inventa“ filialui „Inventa LT“ priklausančius ir esančius pas atsakovą ar trečiuosius asmenis nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus bendrai 88 733 Lt sumai, o nustačius, kad areštuotų nekilnojamųjų bei kilnojamųjų daiktų vertė yra mažesnė negu 88 733 Lt, areštuodamas trūkstamai sumai atsakovui priklausančias turtines teises ir pinigines lėšas, nuo formuojamos teisminės praktikos tokio pobūdžio klausimais nenukrypo. Pažymėtina, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo pavesta vykdyti ieškovo pasirinktam antstoliui. Teismo nutarčių vykdymą reguliuoja CPK VI dalis. Sutinkamai su CPK 643 str. atsakovas (skolininkas) turėjo teisę dalyvauti pats ar per savo atstovus atliekant vykdymo veiksmus, apskųsti antstolio veiksmus ir naudotis kitomis šiame straipsnyje bei Kodekse numatytomis teisėmis. Antstoliui areštavus pinigines lėšas (b.l. 121) ir nepateikus duomenų, jog atsakovas būtų skundęs tokius antstolio veiksmus, galima daryti išvadą, kad atsakovo piniginės lėšos buvo areštuotos nesant galimybės antstoliui įvykdyti 2009 m. kovo 23 d. nutarties dalies dėl pirmiausiai areštuotino turto. Atkreiptinas dėmesys, kad turto aprašas, kuriam atsakovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (b.l. 81), yra pateiktas suinteresuotos šalies. Nurodyto turto priklausomybė ir jos įvertinimas neparemtas jokiais įrodymais, neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatų, todėl daiktų vertė, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir daiktų paskirtį bei jų kainų pokyčius, susijusius su daiktų panaudojimu ir eksploatacijos terminu, pripažintina nepagrįsta. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad keisti Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 23 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo prašomu būdu nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 290-292 str., 337 str. 1 d., teisėjų kolegija

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.